Rinkis profesiją, ne stereotipus

Socialiniai lyčių stereotipai

Moterų ir vyrų lygių galimybių problema yra aktuali visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat. Kiekvienas žmogus demokratinėje visuomenėje turi turėti vienodas galimybes siekti mokslo, profesinio tobulėjimo, karjeros, turi turėti vienodas galimybes saviraiškai įvairiose srityse.

„Su visa pagarba kiekvienai profesijai ir jos atstovams – mokytojams ir tėveliams – norime patarti, kad, padėdami rinktis savo vaikams ateities kelią, pagalvotumėte ir atpažintumėte stereotipines nuostatas, kurios apriboja ne tik vaikų pasirinkimo laisvę, bet ir visuomenės gerovę. Būkime pilietiški, rinkimės specialybes, gyvybiškai būtinas Lietuvos ir jos regionų ekonomikai“, – ragina KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanė R. Mickevičienė.

Ateities darbas – kūrėjams

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, jau kitąmet trūks 13 tūkst. IT specialistų, 5 tūkst. inžinierių. Tad pasak R. Mickevičienės, pats metas griauti stereotipus, kad IT technologijos ar inžinerija – išskirtinai vyriškos specialybės. Toks nusistatymas tik trukdo į sektorių pritraukti daugiau specialistų.

„Klaipėda jaučia aštrėjančią konkurencinę kovą dėl jaunų ir talentingų žmonių, todėl imasi ryžtingų veiksmų: kuria išskirtines gyvenimo kokybės ir verslo sąlygas, ateities ekonomikos poreikius atitinkančią  švietimo ir mokslo sistemą. STEAM centrai, universitetinės ir inžinerinės gimnazijos ar klasės – tai ne madingos tendencijos, o realus poreikis, modernios ekonomikos augimo pagrindas, kuriame neturi likti vietos lyčių stereotipams.

Ateities darbas – tai kūrėjų, ne tik kvalifikuotų vykdytojų darbas komandoje. Tai – gebėjimas išgirsti ir įsiklausyti, lanksčiai koreguoti savo veiklos bei sprendimų kryptį ir dalintis žiniomis. Įsiklausykite, merginos, šis darbas – Jums“, – pabrėžia R. Mickevičienė.

Mokslininkių „nubyrėjimas“

2019 m. vasario mėnesį Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) paskelbtoje apžvalgoje minima, kad Palyginti su vyrais, moterys sudaro didesnę dalį tiek tarp įstojančiųjų, tiek tarp baigiančiųjų doktorantūros studijas. Iš 2 311 asmenų, 2012-2017 m. Lietuvoje baigusių doktorantūros studijas, buvo 1 351 (58 %) moteris ir 960 (42 %) vyrų. Pagal proporcijos moterų nuo visų doktorantūros absolventų rodiklį Lietuva užima ketvirtąją vietą Europoje (iš 31-os duomenis pateikusios Europos šalies). Šio rodiklio Europos vidurkis – 51 % (2017 m. Eurostat duomenys).

Didžiausias moterų absolvenčių santykis yra šiose srityse: žemės ūkio (73 % moterų nuo visų absolventų), humanitarinių (70 %), socialinių (70 %), biomedicinos (69 %) mokslų ir menų (61 %). Fizinių ir technologijos mokslų srityse moterų absolvenčių buvo mažiau nei pusė (atitinkamai 47 % ir 37 %).

Siekiant lyčių lygybės visose srityse ir norint užtikrinti, jog jaunosios mokslininkės turėtų tas pačias galimybes sėkmingai mokslinei karjerai kaip ir vyrai, reiktų išspręsti mokslininkių „nubyrėjimo“ klausimą.

„Po disertacijos gynimo, dažna moteris padaro karjeros pertrauką dėl vaikų priežiūros, o vėliau į akademinį gyvenimą nebegrįžta. Taip mokslas praranda potencialą, nes mergaitės mokosi geriau ne tik mokykloje, bet ir universitete. Ir į doktorantūrą jų įstoja daugiau, o aukščiausiose mokslo karjeros pozicijose jų lieka mažuma“, – pasakoja KU vykdomo tarptautinio projekto lyčių lygybei Baltijos šalių jūrų tyrimų organizacijose užtikrinti vadovė Viktorija Vaitkevičienė.

Lygių galimybių užtikrinimas

Sustabdyti aukščiausios kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių švaistymą, bei užtikrinti lygias galimybes moterims ir vyrams, gali įstaigų vadovai, taikydami iš pažiūros nesudėtingas priemones.

„Padalinių ir projektų vadovams siūloma neplanuoti darbinių pasitarimų po darbo valandų, palaikyti darbinį ryšį su darbuotojais, esančiais vaiko priežiūros atostogose, esant poreikiui pasiūlyti mentoriaus paslaugas akademinę karjerą pradedančioms ir po karjeros pertraukos grįžusioms mokslininkėms“, – sako V. Vaitkevičienė.

KU dėstytojai skatinami naudoti jautrią lyčių klausimui kalbą ir metodus. Dar 2018 metų pabaigoje buvo parengtas lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų planas. Jis remiasi akademinių partnerių iš Vokietijos, Švedijos ir Suomijos patirtimi bei jau pradėtas įgyvendinti KU Jūros tyrimų institute ir KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete.

„Nepaisant to, kad šis anglišku trumpiniu GEP (angl. Gender Equality Plan) vadinamas planas pritaikytas „vyriškoje“ srityje dirbančioms ir akademinės karjeros siekiančioms moterims, jis gali tapti sektinu pavyzdžiu ir kitoms institucijoms bei įmonėms Lietuvoje. Ypač žinant, kad mūsų šalyje lyčių lygybės įgyvendinimo veiksmų planai nėra labai paplitę, nors Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato darbdaviui pareigą įmonėje įgyvendinti (!) lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus“, – teigia V. Vaitkevičienė.