Lietuvos regionų situacijos 2019 metais apžvalga

  • Teksto dydis:

Lietuvos statistikos departamento skelbiami naujausi duomenys leidžia apžvelgti ir palyginti Lietuvos regionų vystymosi tendencijas 2019 metais.

Pirmą kartą nuo 1996 metų gyventojų skaičius Lietuvoje, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo. 2020 metų pradžioje nuolatinių gyventojų Lietuvoje buvo 2 milijonai 794 tūkstančiai 329 asmenys. Lyginant su 2019 metų pradžia daugiau 149 žmonėmis. Skaičiuojant nuo 1990 metų, pirmą kartą per tris dešimtmečius emigrantų ir imigrantų  santykis buvo teigiamas. Emigravo 29 tūkstančiai 273 asmenys, imigravo 40 tūkstančių 67 žmonės – į Lietuvą atvyko 10 tūkstančių 794 asmenimis daugiau nei išvyko. Gyventojų skaičius didėjo trejose – Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse. Didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas fiksuotas Marijampolės, Utenos ir Panevėžio regionuose.

Praėjusių metų Lietuvos ir jos regionų ekonominiai rodikliai teikia optimizmo. Išlieka bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimo tendencijos, regionuose daugėja tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI). BVP šalies mastu auga dešimti metai iš eilės, o metinis pokytis, lyginant su 2018 metais, sudarė 6,8 procento. 2018 metų duomenys rodo, kad regioninis BVP vienam gyventojui, to meto kainomis, skaičiuojant tūkstančiais eurų, lyginant su 2017 metų duomenimis, augo visose dešimtyje šalies apskričių. Lyginant su šalies vidurkiu (procentais), didžiausias išsivystymo lygis yra Vilniaus (144,8 proc.), Kauno (103,1 proc.) apskrityse. Sparčiausią augimą bendroje BVP struktūroje demonstravo Vilniaus (+1,8 proc.), Tauragės (+1,5 proc.) ir Kauno (+1,4 proc.) apskritys.

2019 metais TUI Lietuvoje sudarė daugiau nei 18 milijardų eurų, t.y. 6,7 procento daugiau nei praėjusiais metais. 2018 metų duomenys rodo, kad tiesioginių užsienio investicijų pritraukė visos apskritys. Daugiausia Vilniaus (369 mln. Eur), Kauno (123 mln. Eur) ir Telšių (100 mln. Eur) regionai. Skaičiuojant eurais vienam gyventojui, lyderiu tarp regionų buvo Telšių apskritis (806 Eur/1 gyventojui), mažiausiai teko Šiaulių regione (14 Eur/1 gyventojui).

2018 metų duomenimis materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, skaičiuojant eurais, lyginant su 2017 metais, Lietuvoje didėjo. Mažėjimas fiksuotas tik Klaipėdos apskrityje. Didžiausias augimas buvo Telšių apskrityje (+29,4 proc.), o kritimas Klaipėdos apskrityje (-1,2 proc.).

Geri rodikliai teigiamai atsiliepia darbo rinkai – kuriamos naujos darbo vietos, įtakojamas atlyginimų augimas. Vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) augimas išlieka aukštas. Ketvirtąjį 2019 metų ketvirtį VDU Lietuvoje (šalies ūkyje su individualiosiomis įmonėmis) buvo 1346,7 Eur (bruto) ir 851,0 Eur (neto).  Lyginant su 2018 metų ketvirtu ketvirčiu augimas sudarė 11,9 procento. Sparčiausias VDU augimas regionuose stebimas Kauno bei Vilniaus apskrityse. Mažiausiai VDU augo Tauragės ir Telšių apskrityse.

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2019 metais Lietuvoje sudarė 8,4 procento ir lyginant su 2018 metais mažėjo 0,1 procento. Vienintelėje Kauno apskrityje nedarbo lygis didėjo 0,2 procento, nepakito Vilniaus, Marijampolės ir Šiaulių regionuose, o likusiose šešiose – mažėjo.

2020 metų pradžioje Lietuvoje buvo 240 tūkstančių 719 įregistruotų ūkio subjektų, iš jų veikiančių – 107 tūkstančiai 444, tai sudaro 44,6 procento. Naujų ūkio subjektų registracija, lyginant su 2019 metais, didėjo visuose Lietuvos regionuose. Veikiančių ūkio subjektų taip pat daugėjo visose apskrityse. Labiausiai – Vilniaus apskrityje (2,8 procento). Tačiau skaičiuojant veikiančių įmonių dalį nuo įregistruotų šiame regione tokių buvo mažiausia Lietuvoje – tik 39,4 procento. Didžiausia veikiančių įmonių dalis buvo Telšių apskrityje – daugiau nei pusė, t.y. 55,4 procento.

Daugiau informacijos ir duomenų grafinį vaizdavimą rasite čia.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių