Lietuvoje mažėjant salmoneliozių atvejų, budrumo prarasti nereikėtų

  • Teksto dydis:

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, salmoneliozė išlieka viena dažniausių gyvūnų ir žmonių bendrų ligų (zoonozių) Europoje, kurią sukelia salmonelių bakterijos. Skelbiama, kad vienas iš trijų per maistą plintančių protrūkių Europos Sąjungoje (ES) yra susijęs su salmonelėmis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pastaraisiais metais salmoneliozės protrūkiai viešojo maitinimo įmonėse Lietuvoje tampa retesni – nuo 2017 m. jų sumažėjo daugiau kaip 50 proc., tačiau specialistai perspėja, kad budrumo prarasti nereikėtų.

Salmonelioze galima užsikrėsti per gyvūninį maistą, t. y. paukštieną, kiaušinius, kiaulieną, kiek rečiau – jautieną ar užterštas daržoves, kartais pasitaiko, kad salmoneliozės nešiotojais tampa užsikrėtę, bet simptomų nejaučiantys žmonės. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos ar pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plito per užterštus kiaušinius, vištieną bei jos produktus.

Todėl, pasak specialistų, efektyviai salmonelių bakterijų sukeliamos infekcinės ligos prevencijai turi būti taikomas visas priemonių kompleksas: aktyvi salmonelių valdymo stebėsena, griežta higiena, biosauga ir savikontrolė paukštynuose ir mėsinėse, taip pat ir kitos prevencinės priemonės, padedančios efektyviai mažinti galimybę nesaugiai produkcijai patekti ant vartotojų stalo.

VMVT vykdant reguliarią valstybinę salmoneliozės stebėseną paukštininkystės ūkiuose, Lietuvoje per pirmajį 2020 m. pusmetį ištirta 111 naminių paukščių pulkų, kuriuose nustatyti trys teigiami salmonelių atvejai (t. y. 3 kartus jų mažiau palyginti su 2019 m.). Šių tyrimų rezultatai patvirtina, kad paukštynuose taikomos salmoneliozės stebėsenos ir prevencijos programos yra pakankamai efektyvios ir duoda teigiamų rezultatų. Efektyvi buvo ir dvejus metus vištų dedeklių ūkiuose vykdyta salmoneliozės vakcinavimo programa – vištų dedeklių pulkuose šiais metais salmonelių neaptikta. Palanki salmoneliozės situacija paukštynuose leidžia efektyviau suvaldyti galimą riziką ir tolimesniuose maisto grandinės etapuose, t. y. skerdimo ir paukštienos dorojimo metu. Užtikrinant tinkamą gamybos higieną garantuojama, kad vartotojus pasiektų tik saugi paukštininkystės produkcija.

„Tai, kad Lietuvos paukštininkystės sektorius atsakingai laikosi biosaugos reikalavimų, efektyviai taiko įvairias prevencijos priemones, savo iniciatyva nuolat ima produkcijos mėginius ir reguliariai atlieka savikontrolės tyrimus, siekiant ištirti, ar juose nėra mikrobiologinės taršos salmonelėmis, patvirtina ir planinių patikrų rezultatai“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Egidijus Mecelis.

Planinės kontrolės metu, tiriant tiek Lietuvos gamintojų, tiek ir iš kitų šalių atvežtos šviežios paukštienos partijas, VMVT inspektoriai nustatė, kad didžioji dalis nesaugios produkcijos šiais metais Lietuvą pasiekė iš Lenkijos. Iš 40 partijų nesaugios paukštienos 34 kilmės šalis – Lenkija, 4 – Vengrija, likusių – Rumunija. Tuo tarpu lietuviškoje paukštienoje patogeninių mikroorganizmų šiemet nebuvo aptikta.

Iš viso per šiuos metus į Lietuvos rinką uždrausta tiekti apie 160 tonų nesaugios paukštienos. Visais atvejais apie nesaugią atvežtinę produkciją VMVT informavo Europos Komisiją ir pranešė kitoms ES atsakingoms tarnyboms skubiųjų pranešimų sistema (RASFF).

Pasak maisto saugą kontroliuojančių specialistų, apie 80 proc. salmoneliozės protrūkių priežastimi nustatoma kryžminė tarša tvarkant maistą, todėl salmoneliozės užsikrėtimo rizikai sumažinti labai svarbus saugus maisto tvarkymas: tinkamas terminis paruošimas, žaliavos ir vartojimui paruošto maisto laikymas, kryžminės maisto taršos profilaktika, rankų higiena, švara maisto tvarkymo vietoje, tinkamas maisto tvarkymo inventoriaus plovimas.


Šiame straipsnyje: VMVT 2018

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių