Dėmesio kiaulių augintojai: vasaros sezonu ypač plečiasi AKM užkrėstos zonos

Vasaros sezonui ir šiltiems orams įgaunant pagreitį, artėja ir grėsmė – afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso patekimas į kiaulių ūkius. Prasidėjęs uogavimo/grybavimo sezonas bei suintensyvėjusi ūkinė veikla laukuose, sudaro sąlygas žmonių ir galimai AKM užsikrėtusių šernų kelių susikirtimui. Virusą į ūkį galima parnešti ant rūbų, avalynės bei su šviežiai nupjauta žole, todėl kiaulių šėrimas termiškai neapdorota žole griežtai draudžiamas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog AKM yra nepagydoma ir sunki liga, pasireiškianti naminėms kiaulėms ir šernams, o jos prevencijai dar nėra patvirtintos vakcinos.

Šiuo metu Jurbarko, Kalvarijos, Kelmės, Klaipėdos, Pagėgių, Plungės, Raseinių, Rietavo, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės ir Varėnos rajonuose išlieka padidinta rizika, AKM nustatytas 90 vietų – 186 šernams. Ypatingai daug žalos, praėjusiais metais ši liga padarė Kazlų rūdos, Šakių ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse – užsikrėtimai nustatyti kiaulių ūkiuose, vėliau ir laukinėje faunoje. Nors šiemet šiuose rajonuose situacija rami, tačiau visi kiaulių laikytojai vis tiek privalo išlikti budrūs.

Kokie klinikiniai afrikinio kiaulių maro požymiai?

Laikas nuo užsikrėtimo iki klinikinių požymių pasireiškimo trunka nuo 5 iki 15 dienų, bet šis laikas gali užsitęsti ir ilgiau. Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė. Lietuvoje ir ES pasireiškia ūmi šios ligos forma – tai labai virulentiška, sukelianti kiaulių karščiavimą iki 40,5–42 °C. Aplink ausis, uodegą, pilvą ir krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Kiaulės neėda, sutrinka jų koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju). Veislinėms kiaulėms pasireiškia abortų atvejų. Kiaulės užsikrėtusios AKM virusu nugaišta per 6–13 dienų, nuo ligos pradžios. AKM užsikrėtusios kiaulės nugaišta visos.

Kaip apsaugoti ūkį nuo AKM viruso?

Kiaulių augintojai gali ir privalo apsaugoti savo laikomas kiaules nuo AKM viruso. Tereikia laikytis minimalios higienos ir disciplinos:

• Einant į kiaulių laikymo patalpas, naudoti atskirą avalynę ir rūbus. Tai gali būti įsispiriami guminukai ir atskiri darbo drabužiai- chalatai.

• Griežtai apriboti pašalinių asmenų patekimą pas kiaules.

• Laikyti kiaules uždarose patalpose.

• Patalpas apsaugoti nuo vabzdžių patekimo, įrengiant tinklelius ant langų.

• Nešerti šviežia žole ir virtuvės atliekomis.

Pastebėjus kiaulių elgsenos pasikeitimus tokius kaip apatija, mieguistumas, dingęs apetitas, pakilusi temperatūra ar nugaišus, gyvūno augintojas nedelsiant privalo informuoti privatų veterinarijos gydytoją ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistą. Tai yra viena iš sąlygų, siekiant ūkiui nuostolių atlyginimo, jeigu būtų nustatytas AKM.