Šiandien vykusiame posėdyje, Čekija ir Belgija dalinosi sėkmės istorijomis apie suvaldytą ligą laukinėje faunoje. Čekija oficialiai laisva nuo AKM šalis tapo jau 2019, o Belgija 2020 m. Viena iš sėkmės priežasčių buvo, didelis suinteresuotų institucijų įsitraukimas įgyvendinant  taikomas priemones. Lietuvos patirtis taip pat sulaukė didelio veterinarijos pareigūnų dėmesio. Posėdyje dalyvavęs VMVT direktorius akcentavo glaudaus bendradarbiavimo su medžiotojais svarbą.

„Mūsų patirtis rodo, kad medžiotojai gali būti viena pagrindinių grandžių, galinčių padėti suvaldyti šį virusą. Medžiotojai geriausiai žino, kas vyksta jų medžioklės plotuose. Kolegoms buvo įdomi mūsų patirtis įrengiant pirmines apdorojimo aikšteles ir įgyvendinat biosaugos reikalavimus jose. Daug dėmesio ir resursų skiriame šernų gaišenų suradimui. Akcentavau, kad priemonių taikymą stengsimės dar labiau intensyvinti, tačiau tam reikia didesnio ir kitų suinteresuotų institucijų įsitraukimo. Posėdžio dalyviai pritarė, kad turime ir toliau tęsti taikomas tokias prevencijos priemones, tokias kaip išmokų mokėjimą už surastas šernų gaišenas bei nuolatinę ir aktyvią komunikaciją socialinėje medijoje, viešojoje erdvėje. Mokyti būtina ne tik medžiotojus, negalima pamiršti ir kiaulių laikytojų. Labai dažnai dėl biosaugos priemonių nesilaikymo, virusas patenka į ūkius. Todėl ir toliau planuojame tęsti aktyvią švietėjišką veiklą“, - apie CVO susitikimą pasakojo VMVT direktorius Mantas Staškevičius.

Lietuvoje į kiaulių ūkius AKM įsisuko šiemet, po beveik dviejų metų pertraukos. Kaip parodė atlikti  tyrimai ir hipotezės, virusas galimai pateko iš laukinės faunos, netoliese užfiksavus AKM užsikrėtusių šernų radimo vietas. Buvo nustatyta, kad kiaulių laikytojai kiaules šėrė šviežiai nušienauta žole, naudojo pakratus, neribojo pašalinių asmenų lankymosi kiaulių ūkiuose. Tokie biosaugos pažeidimai buvo lemtingi, nes į ūkius patekus virusui, visos ūkininkų kiaulės buvo sunaikintos, pritaikytos ribojimo priemonės.

Dalinimasis šalių sėkmingomis patirtimis labai reikšmingas. Tai gali padėti ir kitoms valstybėms surasti efektyvių ir pritaikomų sprendimų. Pavyzdžiui, kai kurios šalys, pasidalino sėkminga termovizorinių dronų, specialiai dresuotų šunų naudojimą gaišenų paieškai. Šios priemonės būtų naudingos ir Lietuvoje, siekiant dar greičiau surasti ir sunaikinti viruso šaltinį.

Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų posėdžiai Prahoje vyks rugsėjo 28 – 30 dienomis.