Ginčijosi iš peties

Kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Virginijus Sokolovas įsitikinęs, kad būtinosios ginties ribas A.Norkūnas viršijo. Anot prokuroro, žmogus turi teisę gintis, bet ne su peiliu.

Tačiau, akcentuodamas tai, kad ne A.Norkūnas pradėjo smurtinę kilusio konflikto tarp jo bei dviejų praeivių, aptikusių jį besišlapinantį gatvėje, dalį, be to, ir pats tada nukentėjo, pasiūlė jam devynerių metų įkalinimą. Nors pagal pareikštą kaltinimą A.Norkūnui gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Anot prokuroro, jis pasiūlė A.Norkūnui bausmę, artimą minimaliai, atsižvelgdamas į jau minėtą šio kaltę lengvinančią aplinkybę – būtinosios ginties viršijimą. Tačiau prokuroras siūlė teismui tenkinti nukentėjusiųjų statusą šioje byloje turinčių velionio tėvų bei seserų ieškinius pilnai.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pastaruosius atstovaujantis advokatas Edgaras Jautakis buvo kategoriškesnis. Jis labiau buvo linkęs įžvelgti A.Norkūno poelgyje tyčinį nužudymą, o ne būtinosios ginties viršijimą. Nors ir sutiko su prokuroro šiam pasiūlyta bausme. Tačiau E.Jautakis prašė teismo priimti ir nutartį dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo kartu su velioniu jo žūties valandą buvusio Manto B. atžvilgiu – už melagingų parodymų davimą bei palikimą gyvybei pavojingoje būklėje.

A.Norkūno advokatas Ramūnas Putinas siūlė teismui jo ginamąjį išteisinti, įrodinėdamas teismui, kad šio poelgis buvo būtinoji gintis, nes priešingu atveju žūti galėjo jis pats.

Išklausęs aršius prokuroro ir savo bei nukentėjusiųjų advokatų ginčus, A. Norkūnas tars paskutinį žodį teismui po kelių savaičių. Koks šis bus, beveik aišku, prisiminus jo parodymus teisme.

Iškalbingi akcentai

„Savo kaltę pripažįstu. Tai padariau besigindamas ir iš baimės. Netyčia“, – taip prasidėjo 36-erių A.Norkūno, kaip jau rašyta, penktadienį išgirdusio jau vienuoliktą nuosprendį savo biografijoje – dėl didelės vertės turto prievartavimo, parodymai.

Jis teigė važiavęs tą lemtingą 29-erių J.Gineikai 2019-ųjų liepos 17-osios vakarą pas Romainiuose gyvenantį savo draugą, kuris buvo teisiamas kartu su juo dėl minėto turto prievartavimo, pasiskolinti 10 eurų. Bet pasiklydo. Ir labai norėdamas į tualetą, paprašė, kad „VW Golf“ vairavusi sugyventinė, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo, sustotų už parduotuvės. Anot A.Norkūno, jis puolęs šlapintis tolėliau nuo šios – arčiau vieno gyvenamo mano. Tačiau nusisukęs nuo jo lango į gatvę, kurioje tuo metu praeivių nebuvo. Bet netikėtai, jau viską baigiant, pasigirdo: „Ko čia m..i?“

A.Norkūno teigimu, į tai jis atsakęs gražiai: „Kur noriu, ten m..u.“ Ir iš karto sulaukęs aukštesnio iš nepažįstamųjų, kuriuos matė tą vakarą pirmą kartą, grasinimo: „Tuoj gausi į barzdą!“ Tespėjęs atsakyti „nejuokink!“, pajuto smūgį kumščiu į veidą – dar besisegant kelnes. O po to ir visa jų krušą – į galvą, raktikaulį.

Atminties keistenybės

„Po to nuvertė ir spardė gulintį. Todėl prišliaužiau prie atidarytų mūsų automobilio durelių, kuriose buvo tądien mano mamos padovanotas virtuvinis peilis – kad daugiau su sugyventine nesipyktume dėl to, kad neįmanoma senu peiliu nieko atsipjauti. Stvėriau tą peilį, atsiverčiau ant nugaros ir dūriau kažkur į krūtinę. Bet jis spardė toliau, todėl dar dūriau į koją. Ir jis iš karto nustraksėjo tolyn ant vienos kojos, dar pagrasinęs, kas man dabar bus“, – dėstė savąją įvykio versiją teisiamasis. Tiesa, paskutinis jo sakinys buvo pasakytas gerokai grubiau.

A.Norkūnas teigė, kad po to riktelėjęs sugyventinei: „Važiuojam iš čia greičiau!“, nes pamatė atbėgantį jį mušusiojo, nuo kurio pavyko atsiginti peiliu, draugą, kuris taip pat prieš tai bandė prisidėti prie jo spardymo, bet sutrukdė sugyventinė.

Apie tai, kuo viskas baigėsi jiems išvažiavus, A.Norkūnas tikino sužinoję tik kitą dieną – socialiniame tinkle „Facebook“.

„Kodėl keičiate parodymus?“ – klausė A.Norkūno bylą nagrinėjanti teisėja Svetlana Jurgaitienė, turėdama galvoje, kad ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad pirmiausiai dūrė peiliu J.Gineikai į koją, o tik po to – į plautį. Teisiamasis atsakė, kad turėjo laiko viską apmąstyti ir dabar jis tai prisimena geriau.

Elgėsi agresyviai ir teisme

Teisme A.Norkūnas jau pasakojo ir apie dešimt nužudytojo tada jam spėtų suduoti smūgių, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė mažesnį jų skaičių. O teisėjai pasiteiravus, ar nebuvo galima šio susidūrimo išvengti, tiesiog sėdant į automobilį ir išvažiuojant – juk jis vyresnis už nužudytąjį, be to šlapinosi viešoje vietoje, A.Norkūnas tikino, kad tokios galimybės nebuvo, nes jis buvo užpultas netikėtai, net neleidžiant jam atsistoti.

Tačiau tada prabilo prokuroras V.Sokolovas, pagarsindamas, kokius sužalojimus A.Norkūnui konstatavo teismo medicinos ekspertas – muštinė antakio žaizda, plaštakos nubrozdinimas, kraujosrūvos klube ir juosmenyje bei raktikaulio lūžis. Nukentėjusiųjų atstovas E.Jautakis buvo dar konkretesnis: „Jeigu nukritote ant dešinio šono, tai, kodėl lūžo kairysis jūsų raktikaulis? Kada jūs jį susižalojote? Ir, ar durdamas žmogui į krūtinę nepagalvojote, kad galite jį nužudyti?“

J.Gineika, anot teismo medicinos ekspertų, mirė įvykio vietoje nuo ūmaus nukraujavimo, perdūrus jam vieną plautį.

Iškalbingas buvo ir A.Norkūno atsakymas į E.Jautakio klausimą: „O jūs nemanote, kad spardant žmogų taip pat galima jį užmušti?“ O po to, padedamas savo advokato R.Putino, dar kartą sudėliojo visus taškus ant „i“: gynėsi mušamas ir spardomas peiliu, nes buvo išsigandęs bei skaudėjo, į niekur specialiai nesitaikė, nes tai buvo neįmanoma, ir tokių pasekmių nenorėjo. Be to, sulaikytas policijos, iš karto prisipažino.

A.Norkūnas tikino ir, kad įvykio metu buvo blaivus, – tos pačios dienos ryte buvo išgėręs tik skardinę alaus. Tačiau kaltinamajame akte teigiama, kad jis nužudė J.Gineiką neblaivus. Remiamasi specialistės išvada, kad po A.Norkūno sulaikymo jo šlapime aptikta 0,81 prom. alkoholio. Tačiau A.Norkūnas, sulaikytas tik už dviejų parų po nusikaltimo, linkęs įrodinėti gėręs alų jau grįžęs į namus – taip skaudėjo lūžusį raktikaulį.

Jo advokato prašymu į teismą buvo iškviesta ir minėta specialistė. Tačiau ji negalėjo atsakyti per kiek laiko iš šlapimo pasišalina alkoholis. Bet patvirtino prokuroro prielaidą, kad, pagal A.Norkūno šlapime tada rastas kitas medžiagas, jis galėjo būti rūkęs kanapes, nes šios išsilaiko šlapime iki trijų parų.

Kiek įamžinta, tiek užtenka

Gana iškalbingai nuskambėjo ir A.Norkūno teiginys, kad jis sutinka ir su aukos tėvų bei seserų civiliniais ieškiniais, kurių bendra suma viršija 135 tūkst. eurų. „Gal jau kiek nors atlyginote?“ – klausė jo teisėja, į ką A.Norkūnas atsakė, kad dar ne, nes dar niekas nepriteista.

Tikrąsias jo galimybes tai padaryti išdavė atsakymas į jo paties advokato klausimą apie jo turtinę padėtį esant Tardymo izoliatoriuje. „Turiu tik tai, ką iš savo minimalios algos atsiunčia mama“, – teigė A.Norkūnas, tikindamas, kad iki tol buvo išlaikomas sugyventinės. Arba važiuodavo dirbti į užsienį. Kaip jau rašyta, du iš dešimties jo teistumų yra Danijos ir Nyderlandų teismų nuosprendžiai už vagystes.

Peržiūrėjus teisme greta įvykio vietos esančios vaizdo kameros įrašą, pasitvirtino J.Gineikos sesers parodymai teismui, ką kitą dieną po tragedijos jai pasakojo kartu su nužudytuoju buvęs Mantas B., – kad viskas prasidėjo, kai jos brolis jau buvo nuėjęs tolyn, palikęs besišlapinantįjį akis į akį su savo draugu. Įraše matyti, kaip J.Gineika po to grįžta. Tačiau tada pabėga Mantas B. Po to šis vėl atbėga ir vėl pabėga – kai J.Gineika jau pareina šlubčiodamas bei netrukus nukrenta beveik važiuojamoje kelio dalyje.

Teisme pagarsinti ir J.Gineikos tėvų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Anot dukterų, atvykti į sūnaus žudiko teismą jiems neužteko jėgų. Kaip ir į sūnaus laidotuves. J.Gineikos tėvai teigė, kad jų sūnus buvo ramaus būdo ir nekonfliktiškas. Priešingai – padėdavo spręsti konfliktus. O kažkokio kovinio sporto treniruotes, anot mamos, jis lankė, būdamas vos dvylikos. Tačiau po mėnesio metė.

Velionis išduotas ir teisme

Mantas B., prisiekęs teismui, kad sakys tiesą ir nieko nenutylės, davė kaltinamajam jo draugo nužudymu palankius parodymus. Jis teigė mažai, ką galintis papasakoti, nes beveik nieko nematė. Esą viskas įvyko taip greitai, kad nėra ir, ką pasakoti. O be to, viskas buvo taip seniai, kad jis jau ne viską ir prisimena.

Mantas B./Vilmanto Raupelio nuotr.

Tuo A.Norkūno sugyventinė Kristina B., galėjusi neduoti jo teisme parodymų, bet šiuos davusi, iš esmės pasakojo tą patį, ką ir teisiamasis, tik vietomis, labai besistengadama šiam padėti, sutirštindama spalvas, – kad sugyventiniui išlipus prie Romainių „Aibės“ ir pradėjus šlapintis, iš kažkur atsirado du nepažįstami vaikinai. Į jų, klausimą, ką čia darai, sugyventinis iš pradžių nieko neatsakė. Bet J.Gineika jį užpuolęs, po ko sugyventinis atsidūrė ant žemės. Tada jau ir ji iššokusi iš automobilio laukan, nes sugyventinį ėmė spardyti ir užpuolikas, ir šio draugas. Pastarąjį jį patraukusi į šoną ir tada išvydus, kad šio draugas šokinėja sugyventiniui ant galvos. Jai sugriebus šį už gobtuvo, sugyventinis dar pastarajam pasakęs: „Ką tu padarei – man ranką sulaužei!“

Kristina B./Vilmanto Raupelio nuotr.

Tuo metu jam dar kartą spyrė antrasis iš nepažįstamųjų, po ko pabėgo. Ir netrukus ji išvydo iš sugyventinį mušusio kito nepažįstamojo kojos trykštantį kraujo fontaną. Po ko, paraginta sugyventinio, sėdo į automobilį ir jiedu išvažiavo. Apie tai, kad dūrė užpuolikui su tądien jiems mamos padovanotu virtuviniu peiliu, kurį buvo pamiršę automobilio durelėse, net neišėmęs šio iš maišelio, sugyventinis jai pasakęs, jau bevažiuojant. Ir už 500 metrų nuo įvykio vietos nusviedęs šį peilį į laukus, jai net nepristabdžius automobilio. Tačiau teisėsaugininkams rasti ten žmogžudystės įrankio nepavyko.