Skambutis mamai

Pirminis pranešimas, kad šių metų kovo pabaigoje į vieną Kauno ligoninę buvo atvežta Kazachstano pilietė, kuri teigė, jog maždaug nuo vasario mėnesio patyrė ilgalaikę psichologinę, fizinę ir seksualinę prievartą, praktiškai neatskleidžia įvykio tragizmo.

Tą dieną, tiksliau, naktį daugybės būtinųjų veiksmų teko imtis ne tik policijos pareigūnams. Sutrikusia, sunkiai aplinkoje besiorientuojančia aštuoniolikmete mergina teko rūpintis Kazachstano Respublikos garbės konsului Kauno regione Albertui Miliniui, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovei Kristinai Mišinienei.

„Šis atvejis šiek tiek pakelia skraistę nuo seksualinės prievartos tyrimų, pagalbos teikimo, reagavimo į aukų poreikius užkulisių“, – sakė KOPŽI vadovė K.Mišinienė. Ne vienus metus su smurto ir prievartos aukomis dirbanti moteris turi sukaupusi didelį bagažą įvairių patirčių. Kiekviena nauja istorija atskleidžia vis dar skylėtą mūsų visuomenės požiūrį į nukentėjusias moteris.

Vieną pirmųjų pagalbos šauksmas dėl viešbutyje pasislėpusios merginos pasiekė Kazachstano Respublikos garbės konsulą Kauno regionui A.Milinį. Kaip paaiškėjo vėliau, mergina paspruko nuo smurtautojo ir pasislėpusi viešbutyje paskambino Kazachstane gyvenančiai mamai.

„Skambutis iš ambasados buvo gana vėlyvas, gal apie 23 val. Pasakė, kad į ambasadą kreipėsi Kazachstano piliečių šeima dėl dukros, kadangi ją stipriai sumušė draugas ir ji yra viename iš Kauno viešbučių“, – pasakojo garbės konsulas.

A.Milinis susisiekė su viešbučio administracija. Jį nuramino, kad viskas gerai, esą viešbučio darbuotojos buvo nuėjusios prie kambario, ten tylu, bet negali atidaryti durų, kai žmogus viduje. Po kiek laiko A.Milinis dar kartą paskambino į viešbutį. Tąsyk teko pakeisti kalbėjimo toną.

Įtampa: Kazachstano garbės konsulas A.Milinis koordinavo pagalbos nukentėjusiai aštuoniolikmetei kazachei veiksmus. G.Bartuškos nuotr.

„Pasakiau, jei įvyks nelaimė ar mirtis, atsakingi būsime visi – tiek jūs, tiek mes. Tada jau rado galimybę atidaryti duris. Mergina buvo ištikta šoko, sumušta. Liepiau skubiai kviesti greitąją pagalbą ir policiją“, – pasakojo garbės konsulas.

Tuo metu A.Milinio nebuvo Kaune, jis buvo išvykęs. Teko viską koordinuoti telefonu. Padėti konsulas paprašė sūnaus, kuris, kaip sakė A.Milinis, yra be penkių minučių teisininkas. Vėliau ir ambasada jam padėkojo. Įtampos kupiną naktį ir kitas dienas su A.Miliniu bendravo nukentėjusios merginos mama.

"Moteris buvo labai sukrėsta. Pasakojo, kad dukra buvo mušama ir anksčiau, tačiau slėpė, sakė, esą, viskas gerai, bet tėvai nujautė, kad ne viskas taip gerai, kaip dukra pasakojo. Mamos širdis jaučia, atsitiko tragedija“, – pasakojo A.Milinis.

Vojažai ligoninėje

Greitosios pagalbos medikai merginą iš viešbučio nuvežė į Klinikas. Savo darbo ėmėsi ir policijos pareigūnai. Garbės konsulą sužavėjo policijos pareigūnė, vadovaujanti kriminalistams, Audronė Gecevičienė, kuri ne valdiškai, o motiniškai rūpinosi nukentėjusiąja. Pareigūnė lydėjo merginą ir į ligoninę, priėmė pirminius nukentėjusiosios parodymus.

„Kovo 31-osios vėlyvą vakarą sulaukėme pareigūnės A.Gecevičienės skambučio, kad mūsų pagalbos reikia Kazachstano pilietei, studijuojančiai Kaune. Radome labai išsigandusią, beveik nieko nekalbančią aštuoniolikmetę”, – apie prisijungimą prie neeilinės situacijos pasakojo KOPŽI centro vadovė K.Mišinienė.

Abejonė: K.Mišinienė kelia klausimą, ar smurto ir prievartos aukos sulaukia deramos medikų pagalbos, kai už jų negina konsulai, socialiniai darbuotojai? Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Anot jos, ir taip prasta merginos būklė ėmė blogėti akyse. Ji pradėjo nesiorientuoti laike, erdvėje, galbūt dėl nuovargio ir streso jai ėmė temti protas. Klinikose buvo paprašyta, kad merginą apžiūrėtų psichiatras.

"Sunkiai galėčiau paaiškinti, kas dėjosi gydytojo psichiatro galvoje, gal labai skubėjo namo, tačiau apžiūrėjęs vos pastovinčią, kraujuojančią merginą, jis išrašė vaistų receptą ir skubiai atsisveikino. Mums nuvykus į vaistinę, paaiškėjo, kad receptas nebaigtas rašyti, taigi, vaistų negalime įsigyti. Merginos būklė vis blogėjo, ji pradėjo nebesiorientuoti erdvėje ir laike, tad teko vėl kviesti greitąją pagalbą. Atvykus į tas pačias Klinikas, į Psichiatrijos skyrių, pakartosiu, prie kraujuojančios, klejojančios smurto aukos niekas nė nepriėjo", – stebėjosi K.Mišinienė.

Galų gale ne antraeilis klausimas buvo ir tai, ką daryti, kai iš ligoninės mergina ir vėl bus išleista. Palydėti į viešbutį ir ramiai išsiskirstyti? Buvo akivaizdu, kad merginos negalima palikti vienos. Situaciją, anot KOPŽI centro vadovės, išgelbėjo garbės konsulas.

Noriu pasakyti, kad visa tai vyko Kauno mieste, bute. Ir niekas nieko nematė, negirdėjo. Tai kiek mes esame socialiai atsakingi už šalia esančius žmones?

„Svarstėme, kad nuvežus ją antrą kartą į Klinikas, išrašys vaistų ir paleis į gatvę. Tada jau teko skambinti Klinikų vadovui. Paaiškinau situaciją ir paprašiau įdėmiai pasižiūrėti. Vėliau profesorius Renaldas Jurkevičius jau pranešė, kad po apžiūros mergina buvo paguldyta į skyrių“, – kalbėjo A.Milinis.

Tačiau K.Mišinienė neatlyžo: "Kiek seksualinės prievartos aukų sulauktų pagalbos, beje, numatytos teisės aktuose, asmeniškai skambindamos tokios elitinės įstaigos vadovui? Tą naktį mes situaciją išsprendėme, tačiau baisu pagalvoti, kas laukia tų moterų, kuriomis nepasirūpina komisarai, specializuoti socialiniai darbuotojai, garbės konsulai", – vis dar pasitaikantį apatišką požiūrį minėjo KOPŽI centro vadovė.

Anksčiau Kauno apygardos teismui vadovavęs A.Milinis taip pat neslėpė buvęs sukrėstas. "Buvo baisu pagalvojus, kas būtų buvę, jei po apžiūros ją būtų išleidę į gatvę. Ištikti šoko žmonės padaro nusikaltimų, peržengia būtinosios ginties ribas. Ji buvo neadekvati, ir tai buvo akivaizdu. Pati paprašiusi šio bei to jai atvežti, vėliau, kai jau sūnus viską pristatė, ėmė vyti jį lauk. Matėsi, kad merginai reikia rimtos medikų pagalbos", – situacijos negražino garbės konsulas.

Išpažįsta islamą

Po kelių dienų į Kauną atvykusi nukentėjusios aštuoniolikmetės mama išsivežė merginą į Kazachstaną. Tęsdama mintis apie situaciją, K.Mišinienė dalijasi ir kitais pastebėjimais: "Vėl galime pasidžiaugti, kad teisėsauga čia iškelia aukštą kartelę – į nusikaltimą turi būti reaguojama nedelsiant, pagalbą nukentėjusioji turi gauti iškart, į situaciją reikia žvelgti kompleksiškai, kiekvienas savo darbą turime atlikti gerai, sudaryti visas sąlygas jaunutei aukai duoti parodymus ir suteikti medicinos pagalbą."

Apie asmeninį Kazachstano pilietės ir Švedijos piliečio, tačiau pagal tautybę ne švedo, išpažįstančio musulmonų religiją medicinos studento, gyvenimą daug detalių neatskleidžiama. Aišku viena, kad jiedu kartu buvo jau keletą metų, tačiau žiemos pabaigoje bendras gyvenimas merginai tapo nepakeliamas.

„Šioje istorijoje į akis krinta kelios detalės. Tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo ilgalaikis. Iš duomenų, kuriuos šiuo metu turime byloje, šie veiksmai truko ilgai. Didelė problema, kad nukentėjusioji neišėjo iš to smurto rato, greičiausiai dėl tam tikrų situacijų nežinojimo ir nesikreipė pagalbos taip greitai, kaip mums norėtųsi. Tyrimui ši aplinkybė nelabai reikšminga, tačiau labai svarbu, kad nukentėjusieji rastų galimybę kreiptis pagalbos“, – situaciją vertino Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Abejingumas: prokurorą D.Valkavičių stebina, kad ilgą laiką trukęs Švedijos piliečio smurtas ir prievarta prieš Kazachstano pilietę Kauno daugiabutyje niekam neužkliuvo. Vilmanto Raupelio nuotr.

Ir šiuo konkrečiu atveju, tik tada, kai mergina rado jėgų kreiptis pagalbos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsirado galimybė įsikišti pareigūnams ir sustabdyti besitęsiantį smurtą.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras patvirtino, kad įtariamasis smurtu, psichologine ir seksualine prievarta pagal tautybę nėra švedas. Tačiau prokurorams ši aplinkybė – tautybė, tikėjimas – reikšmės neturi. „Mes privalome vadovautis įstatymu. Prieš įstatymą visi lygūs, nesvarbu rasė, tautybė. Šiandien mes tampame labai kosmopolitiški. Kuo toliau, tuo dažniau gali būti tokių situacijų, kai mūsų baudžiamosiose bylose dalyvaus ne mūsų šalies piliečiai ir išpažįstantys įvairius tikėjimus“, – aiškino D.Valkavičius.

Tačiau prokuroras neatskleidė, ar Švedijos pilietis pripažįsta savo kaltę. Pasak pareigūno, jis teikia savo versijas, aiškina, kas vyko, nurodo aplinkybes, kurias tyrėjai turi patikrinti. Jam skirtas dokumentų paėmimas ir pasižadėjimas neišvykti.

Akivaizdus abejingumas

Kovo mėnesį pradėtame ikiteisminiame tyrime paskirti ekspertiniai tyrimai, atliekamas medicininis tyrimas, kūno apžiūra fizinio smurto požymiams nustatyti. Anot Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro D.Valkavičiaus, reikia sulaukti teismo medicinos ekspertų vertinimo. Jei yra smurto požymių – kokiomis aplinkybėmis jų atsirado. Ekspertizių atsakymų pareigūnai dar negavo.

Nerimą kelia tai, kad sudėtingos psichologinės būklės nukentėjusiosios parodymai gali būti priimti kaip netinkami. Tačiau prokuroras nemano, kad psichologinė merginos būklė tuo metu, kai ji teikė parodymus galėtų turėti kokią nors įtaką tyrimui, kitaip tariant, pakenkti.

„Jos būklė yra vienas iš duomenų šaltinių. Prokurorai atlieka daugybę veiksmų, deda juos į įrodymų grandinę ir ieško atsakymų. Būna situacijų bylose, kai nukentėjusioji apskritai nieko nekalba, bet tos bylos vis tiek pasiekia teismus ir yra išnagrinėjamos. Tada surenkami kiti įrodymai. Natūralu, jei nukentėjusioji ilgą laiką patyrė tiek psichologinį, tik fizinį smurtą, gali atsirasti būsena, kai žmogus kiek kitaip vertina aplinkybes. Pagal turimus duomenis, smurtas buvo ilgalaikis, tai žmogus visą tą laiką jautė ypatingą stresą. Nesvarbu, kokios būsenos ji buvo duodama parodymus, jie bus vertinami greta kitų parodymų“, – aiškino D.Valkavičius.

Prokuroras atskleidė, kad, be jau minėtų įtarimų smurtu, psichologine ir seksualine prievarta, įtariamojo namuose buvo rasta ir narkotinių medžiagų. D.Valkavičius stebėjosi ir kitomis aplinkybėmis, kurios neretai minimos tokio tipo nusikaltimams išėjus į dienos šviesą.

„Noriu pasakyti, kad visa tai vyko Kauno mieste, bute. Ir niekas nieko nematė, negirdėjo. Tai kiek mes esame socialiai atsakingi už šalia esančius žmones? Pagal bylos duomenis, turėjo būti ir triukšmas, ir kažkokie pašaliniai garsai, ir pagalbos šauksmas“, – abejingumu stebėjosi prokuroras.

Didėjančios rizikos

Kalbant apie šią situacija, kai teisėsauga ima narplioti galimą Švedijos piliečio nusikaltimą prieš Kazachstano pilietę, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras jau užsiminė apie mūsų šalies tapimą kosmopolitiška valstybe. Mūsų jau nebestebina sutiktas juodaodis ar studentės tradiciniais arabiškais apdarais.

Kartu kyla ir daugiau rizikų, nes tai, kas aišku ir suprantama mums, nebūtinai turi būti taip pat aišku ir suprantama iš svečios šalies į Lietuvą atvykusiems žmonėms. Šis ikiteisminis tyrimas paskatino prokurorą prabilti platesniu, karo pabėgėlių iš Ukrainos kontekstu.

„Matome tam tikrą grėsmę, žmonės, savo šalyje patyrę psichologinį, fizinį smurtą, gilių dvasinių išgyvenimų, yra labai pažeidžiami. Mums labai svarbu, kad jie nepakliūtų į panašias situacijas, kad jiems būtų suteikiama visokeriopa pagalba, mums visiems derėtų teikti jiems informaciją apie tai, kaip veikia mūsų teisėsauga, – pabrėžė D.Valkavičius.

Vyriausiasis prokuroras akcentavo norintis skleisti ypatingą žinutę, kad karo pabėgėliai pasitikėtų mūsų šalies teisėsauga, ir, kilus menkiausių abejonių, teiktų pareigūnams informaciją. Pareigūnai išsiaiškins, ar yra padarytas koks nors nusikaltimas, ar ne.

„Visuomenė taip pat turėtų suprasti ir reaguoti, matydama pažeidžiamas žmogaus teises. Pabėgėliai, būdami pažeidžiami, gali pakliūti į tam tikras situacijas, kai piktavališkai nusiteikę asmenys gali juos kontroliuoti ar siekti išnaudoti – ar tai būtų prostitucija, ar pornografinis išnaudojimas, priverstinis darbas, paslaugų teikimas arba kitokie išnaudojimo tikslai. Labai svarbu į tai reaguoti“, – tęsė prokuroras.

Anot D.Valkavičiaus, kiekvienu atveju, kai kyla abejonių, kad šalia vyksta kažkas negero, reikia skambinti tel. 112 ir pranešti teisėsaugai.