Ypatingas vakaras Pažaislyje, kuriame atgyja naktinis teatras

Vėlų bei žvarbų trečiadienio vakarą Pažaislio vienuolyne renkasi būrys smalsių žiūrovų. Jie nekantriai laukia, kada galės išvysti išskirtinį aktoriaus Andriaus Kaniavos pasirodymą – jo metu atgyja magiškas naktinis teatras.

Vieni – planuotai, kiti – atsitiktinai

Unikalioje erdvėje su vaizdu į Pažaislio vienuolyno rūmų amsamblį – besirenkančiųjų šurmulys, tylūs pašnekesiai, juokas ir romantiškai skambanti melodija. Apsidairius ir pavaikščiojus po šią erdvę, pačiame priekyje, prie pat įėjimo į vienuolyną – nedidelė scena, o aplinkui stovi žiūrovų staliukai. Prie scenos pastatytas restorano baras, kuriame galima nusipirkti įvairių užkandžių ir gėrimų. Paėjus kiek toliau nuo žmonių minios – iš tolo šviečiantis, lemputėmis apšviestas takelis, pristatytas baltų suoliukų.

Pažaislio vienuolynas yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų. Jis pastatytas ankstyvaisiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais valdant kancleriui Kristupui Žygimantui Pacui. Žiūrovai gali mėgautis ne tik architektūros grožiu, bet ir unikaliu A. Kaniavos pasirodymu – jis vyksta po atviru Pažaislio vienuolyno dangumi. „Mėgstu gitara groti, todėl mėgstu tokią muziką. Graži aplinka, kurioje smagu pasėdėti“, – įspūdžiais dalinasi į renginį atėjusi Jolanta. Jolanta su vyru atvirauja, kad po karantino panašiame renginyje jie dar nedalyvavo. „Buvom nuėję tik į „Kauno dienas“, Kauno miesto gimtadienį“, – pasakoja jie.

Žiūrovė Ingrida į A. Kaniavos pasirodymą atėjo atsitiktinai. „Aš netyčia čia atsidūriau, nes šitam viešbutyje esam apsistoję ir taip sutapo, kad vyksta renginys, bet greičiausiai ir taip būčiau atėjus“, – džiugiai pasakoja ji.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Muzika nuo teatro – neatsiejama

Koncertų ciklas „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ pristato gyvus, dar negirdėtus pasirodymus ir muzikinius projektus, kuriuose dalyvauja žiūrovų pamėgti atlikėjai. Vienas iš kūrybiškiausių, palankiausiai įvertintų pasirodymų yra aktoriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo A. Kaniavos teatralizuotas pasirodymas „Naktis teatre“, kuriame su grupe atliekamos tiek aktoriaus, tiek kitų atlikėjų dainos. Aktorių lydi jo ištikima grupė: Sigitas Mickis (klavišiniai), Tadas Dešukas (smuikas), Darius Miniotas (būgnai) ir Gintarė Baerytė (pritariamasis vokalas). Pasak renginio organizatoriaus Beno Jakšto, ši programa yra viena iš jo mėgstamiausių.

A. Kaniava su muzika ir teatru susipažino dar vaikystėje. Per daug nesvarstydamas po mokyklos jis pasirinko aktoriaus meistriškumo studijas. Čia aktorius susipažino su savo būsimais bendražygiais, t. y. „Keistuoliais“ Aidu Giniočiu, Ilona Balsyte, Dariumi Auželiu. Su „Keistuoliais“ prasidėjo naujas etapas aktoriaus gyvenime – jis buvo be galo intensyvus, kūrybiškas, gausus improvizacijų ir kūrybinio šėlsmo. Šį vakarą aktorius atilieka dainas, kadaise skambėjusias jo vaidintuose spektakliuose „Aukštyn kojom“, „Laimingasis Hansas“, „Liūdnojo vaizdo riteris“, „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ ir kt. Prieš 6 metus atsisveikinęs su „Keistuolių teatru“ aktorius pradėjo solinę karjerą, ypatingą dėmesį skirdamas muzikai, todėl savo pasirodyme A. Kaniava pristato ir savo kūrybos dainas.

„Mieliausi vaidmenys tikriausiai yra paskutiniai. Praeities šlovingi vaidmenys yra priminimas pačiam sau, kad vienam ar kitam savo gyvenimo etape tu buvai labai šaunus. Mes visi bijom, kad daugiau to pakartoti nebepavyks, o šias baimes gali ištrinti tik pats paskutinis pavykęs vaidmuo. Santykiai su juo yra panašūs su žmogumi, kuris tave išgelbėjo nuo mirties“, – apie savo buvusius vaidmenis publikai pasakoja aktorius.

Koncerto muzika pačiam A. Kaniavai labai artima – su atliekamomis dainomis, skambančiomis šį vakarą, aktorius susidūrė pats. „Tai muzika, kurią būdamas vaikas, jaunuolis, studentas, klausiau sėdėdamas ant Teatro laiptų ir mačiau joje save“, – prisiminimais iš jaunystės dalinasi aktorius. Pasirodymo metu pristatomas nemažas laiko tarpas, t. y. beveik ketvirtis amžiaus – nuo pirmojo iki paskutiniojo spektaklio, kuriame kaidaise pasirodė pats aktorius.

Lyg sena fotografija

Vakaras – tas laikas, kai žmonės užklysta į teatrą. Teatro scena vakare būna pripildyta šviesų, artistų balsų, aplodismentų. Naktį ši scena lieka tuščia ir tada ji tampa lyg praeities veidrodžiu. Aktorius pasakoja legendas, kad naktį teatro scenoje galima išgirsti į anapus iškeliavusių didžiųjų artistų balsus, seniai praėjusių laikų žiūrovų ovacijas, o labai sename teatre galima išvysti teatro vaiduoklius. Viename Lietuvos provincijos teatre sklando gandai, kad vienas iš garsiausių to teatro artistų naktimis vis dar vaikšto po teatrą.

Esu be galo dėkingas ir naudodamasis tuo, kad esu šioje scenoje, nuo jos noriu jums nusilenkti.

Teatras, anot A. Kaniavos, neturi išliekamosios vertės, o visi spektakliai lieka juos mačiusių žmonių atmintyse. Muzika padeda atsiminti tuos spektaklius, kurie daugeliui žmonių paliko didelį įspūdį.

Aktorius pasakoja, kad šiandien pasirodyme neįvyks nieko naujo – viskas bus truputį pablukę, nutrinta, lengvai ištirpę ore, todėl savo pasirodymą A. Kaniava lygina su sena fotografija, kuri yra šiek tiek parudavusi, bet sukelia gerus jausmus, tarsi atgaivina artimumą, jaukumą, artimumą.

Po gana ilgos pertraukos į Pažaislį susirinkę žmonės nusiteikę puikiai. „Esu be galo dėkingas ir naudodamasis tuo, kad esu šioje scenoje, nuo jos noriu jums nusilenkti“, – šiais žodžiais aktorius pradeda o savo išskirtinį pasirodymą, o jį lydi džiugios žiūrovų ovacijos.

Pasirodymas nenuobodus

Aktoriaus charizma ir sukurta aura pasirodymą padaro įdomų. A. Kaniava ne tik noriai bendrauja su publika pasirodymo metu, bet ir kviečia žiūrovus dainuoti kartu. Publika vieningai dainuoja dainų žodžius iš senų miuziklų, spektaklių: „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ugnies medžioklė su varovais“, iš spektaklių „Didysis geismas“, „Pabėgimas iš Trepsės namų“, „Pinokio kronikos“, „Išėjau aš stotin“, „Taisyklė nr. 1 arba sapnuoti Vilnių draudžiama“, „Liūdnojo vaizdo riteris“ ir daugybės kitų, ryškų sceninį gyvenimą nugyvenusių pastatymų.

„Man labai patinka šis Kaniavos pasirodymas, ypač teatras, viskas, kas susiję su juo“, – džiugiai įspūdžiais dalinasi žiūrovė Judita.

Teatras lieka amžinai

Sąvoka „po spektaklio“ teatre neegzistuoja. Pasak aktoriaus, žmogus, kuris ateina į teatrą, lieka jame amžinai. Tęsdamas savo pasirodymą aktorius dalinasi įspūdžiais apie dainas, pasakoja apie spektaklius, kuriuose kadaise tos dainos skambėjo. Atlikdamas kiekvieną dainą A. Kaniava tarsi palieka žemišką erdvę ir persikelia į kitą – beribę, fantastinę, tik jam suprantamą.

Visą gyvenimą Kaune gyvenanti bei sava iniciatyva į pasirodymą atėjusi Skirmutė pasakoja, kad visos meno formos yra geros. „Aš pati teatre vaidinusi daug metų, tai po uždarus teatrus teko važinėti. Teatras yra lanksti meno šaka, prie jo lengva prisitaikyti tiek gamtoj, tiek uždarose patalpose“, – pasakoja kaunietė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Karantinas pakišo koją

Organizatorius Benas Jakštas pasakoja, kad karantinas išties pakoregavo visą koncertų ciklo „Pažaislio liepų alėjos vakarai“ organizavimą. Žmonės vis dar jaučiasi nesaugiai – vengia būriuotis, be to, renginiuose vis dar taikomi saugaus atstumo ir kiti karantino reikalavimai. Žmonių gausa taip pat smarkiai sumažėjusi. Lyginant su praėjusiais metais, žmonių šiame pasirodyme atėjo daug mažiau. „Praėjusiais metais paleidus šį koncertų ciklą išpardavėme visus bilietus. Šiandien žmonių, palyginus su ankstesniais metais, daug mažiau“, – prisimena organizatorius.

Kadangi pasirodymas vyksta po atvirtu Pažaislio vienuolyno dangumi, žmonės jaučiasi atsipalaidavę ir apie virusus negalvoja. Daugeliui iš jų – tai pirmas didesnis renginys, kuriame susirinkusi gausesnė publika. „Tai yra toks pirmas didesnis renginys po karantino“, – teigia pasišnekučiuoti sutikuti Judita.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių