V. Beleckas – vienas įžūliausių net ir tarp garsiausių nusikaltėlių

Už kunigo Ričardo Mikutavičiaus nužudymo organizavimą iki gyvos galvos nuteistas Vladas Beleckas dar nepraranda vilties išeiti į laisvę. Apskųsta Kauno apygardos teismo nutartis atmesti teikimą dėl bausmės jam pakeitimo. Taip elgiasi ne visi tokio Temidės antausio sulaukę šalį sukrėtusių nusikaltimų kaltininkai.

Teikimų antplūdis

"Kauno diena" rašė, kad su teikimu pakeisti 65-erių V.Beleckui skirtą įkalinimą iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę kreipėsi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, į kurią jis buvo perkeltas iš Lukiškių prieš daugiau kaip trejus metus, administracija.

Po to, kai Seimas prieš kelis mėnesius priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kad nuteistieji iki gyvos galvos po 20 metų įkalinimo gali to prašyti, į šių pataisos namų administraciją kartu su kitais šios kategorijos kaliniais su tokiu prašymu kreipėsi ir V.Beleckas. Beje, buvęs tarp tų septynių įkalintųjų iki gyvos galvos, kurie ir skundėsi Europos Žmogaus Teisių Teismui, rekomendavusiam Lietuvai tokią įstatymų pataisą.

Pasak Kauno apygardos teismo atstovės Mildos Bučnytės, jų teismas jau gavo 20 tokių teikimų. Išnagrinėti – devyni. Aštuoni iš jų atmesti.

Tarp atmestų teikimų yra ir daugiau susijusiųjų su Kauną prieš daugiau kaip 20 metų sukrėtusiais nusikaltimais.

Išsigelbėjo tik mažamečiai

Vienas iš tokių nusikaltimų, kurį vėl teko prisiminti teisėsaugininkams – 1998-ųjų balandžio tragedija, kai į spąstus kartu su dviem mažamečiais vaikais, kurių neturėjo kur tuo metu palikti, buvo įviliota 28-erių Žemųjų Šančių gyventoja. Ji vėliau buvo nužudyta viename Gervėnupio kolektyvinių sodų garaže.

O jos trejų metų sūnui bei septynerių dukrai, kuriuos taip pat planuota nužudyti, bet vėliau šie palikti vieni naktį miške, pavyko išsigelbėti.

Tik todėl, kad mažamečiai nusprendė neiti ten, kur liepė motinos žudikai – link Kauno marių skardžio. Ir pasukę kita kryptimi, galiausiai priėjo tamsoje šviečiantį žiburėlį – gyvenamąjį namelį, kuriame ir sulaukė pagalbos.

Tarp atmestų teikimų yra ir daugiau susijusiųjų su Kauną prieš daugiau kaip 20 metų sukrėtusiais nusikaltimais.

Jų motina tapo buvusio policininko Rolando Palukaičio, anksčiau dirbusio Šeštokų transporto policijoje kriminalistu, bei jo bendrininko auka. R.Palukaitis atveždavo jai iš Vokietijos, kur gyveno nužudytosios sesuo, dėvėtų drabužių. Ir žinojo, kad pastaroji kartais atsiunčia ir pinigų. Dėl to į spąstus įviliotos mažamečių motinos, kankinant ją elektros srove, ir reikalauta 25 tūkst. dolerių.

Tokios sumos neturėjusi nužudytoji vėliau buvo užkasta netoli esančiame miškelyje.

Nušauti trys žmonės

R.Palukaitis taip pat prašė, kad būtų peržiūrėtas Kauno apygardos teismo jam iki gyvos galvos skirtas įkalinimas.

Tačiau tokį jo prašymą gavusios įkalinimo įstaigos teikimas buvo ne per seniausiai atmestas. Kaip ir toks pats teikimas peržiūrėti bausmę Mindaugui Račkauskui, nuteistam Kauno apygardos teismo iki gyvos galvos 1997-ųjų gruodį.

M.Račkauskas su bendrininku 1996-ųjų rugpjūtį viename A.Smetonos alėjos daugiabutyje nušovė tris žmones: nėščią septyniolikmetę, jos sugyventinį bei šio trylikametį pusbrolį, gyvenusį netoliese ir atėjusiam tądien pas giminaitį į svečius.

M.Račkausko bei jo bendrininko taikiniu buvo tik sugyventiniai. Tačiau jie nepaliko gyvo ir mažamečio liudytojo. Nors sugyventiniai, ne per seniausiai už 6 tūkst. JAV dolerių pardavę savo buvusį butą – dėl ko ir tapo žudikų taikiniu, ir atidavė šiems beveik visą minėtą sumą.

Žudikų nesustabdė ir tai, kad sugyventiniai buvo geri jų pažįstami ir prieš jiems planuojamą egzekuciją dar nusikalstamų planų turėjusius savo svečius pavaišino. Pasibaigus vaišėms, sugyventiniai bei šių mažametis svečias buvo surišti, suguldyti ant žemės ir nušauti šūviais į galvas.

Netrukus Kauno apygardos teismas nagrinės teikimą ir dėl iki gyvos galvos skirtos bausmės peržiūrėjimo M.Račkausko bendrininkui Egidijui Petrauskui.

Ieškojo aukų turguose

Iš aštuonių įkalintųjų iki gyvos galvos, jau sulaukusių Kauno apygardos teismo nutarčių netenkinti teikimų dėl bausmės jiems peržiūrėjimo, šiuos sprendimus su savo advokatais yra apskundę tik du.

Be V.Belecko ir toliau į laisvę veržiasi ir 53-ejų Arvydas Barkauskas, nuteistas Kauno apygardos teismo laisvės atėmimu iki gyvos galvos 1995-ųjų gegužę. Tokios bausmės jis sulaukė dėl kartu su bendrininkais 1994-aisiais įvykdytų krūvos nusikaltimų – nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti ir užvaldyti svetimą turtą bei neteisėto disponavimo ginklais, šaudmenimis ir narkotikais.

Jų aukomis tapo automobilių turgaus prekeiviai, kuriuos, apsimetus pirkėjais, iš anksto planuota nužudyti – dėl to, kad būtų galima pasipelnyti parduodant šių automobilius.

Tačiau, nužudyti pavyko tik Kauno automobilių turguje 1994-ųjų vasarį sutiktą prekeivį iš Šakių rajono. Šis, pagal išankstinį sumanymą, buvo nusivežtas į mišką ties Kauno rajono Sergeičikų kaimu. Iš pradžių apgavus, kad pirkėjai neturi su savimi tiek pinigų, kiek suderėtą už nusižiūrėtojo į aukas parduodamą automobilį. O pakeliui jį iš pasalų užpuolus, panaudojant turėtus ginklus. A.Barkauskas, kuriam tuo metu buvo 22-eji, buvo ginkluotas pistoletu. Jo bendrininkai turėjo vadinamuosius nunčiakus, naudojamus Rytų kovų menuose, bei peilį. Minėtame miške A.Barkauskas auką nušovė. Jos palaikai buvo apdėti eglišakiais, o už automobilį žudikai gavo tik 600 JAV dolerių avansą, kurį pasidalijo.

Panašų likimą už trylikos dienų po šio nužudymo A.Barkauskas rengė ir vienai moteriai, pardavinėjusiai automobilį Marijampolės automobilių turguje. Tik šį kartą jo bendrininkas jau buvo kitas. Nusižiūrėtoji į aukas buvo užpulta prie Noreikiškių – taip pat apgavus, kad reikia važiuoti į Kauną – pasiimti trūkstamų pinigų už suderėtą pirkinį. Šią moterį, kuriai A.Barkauskas jau buvo šovęs kelis kartus revolveriu į veidą, o jo bendrininkas bandė smaugti, išgelbėjo netikėtai sutiktas policijos automobilis. Jį pamatę, užpuolikai pabėgo.

A.Barkausko advokato Kęstučio Betingio, beje ne vieną dešimtmetį dirbusio prokuroru ir tyrusio ne vieną panašų rezonansinį nusikaltimą, skundą dėl to, kad Kauno apygardos teismas atmetė teikimą peržiūrėti bausmę jo ginamajam, Apeliacinis teismas nagrinės jau šią savaitę.

Patenkintas vienas teikimas

Ketvirtadienį Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė Aurelijus Rauckis, Albinas Antanaitis ir Algirdas Jaliniauskas, vieną Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl įkalinimo iki gyvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę patenkino.

Tokios malonės sulaukė jau daugiau kaip 25 metus už grotų esantis 56-erių Arūnas Vaidelis, 1994-ųjų balandį viename Vilijampolės bute dėl nesugrąžintos skolos peiliu nužudęs du žmones.

1994-ųjų spalį Aukščiausiojo Teismo jam skirtas įkalinimas iki gyvos galvos pakeistas į aštuonerių metų laisvės atėmimą.

Atsižvelgta į tai, kad per įkalinimo laikotarpį A.Vaidelis tik vieną kartą baustas – prieš kelioliką metų ir net 39 kartus skatintas už gerą elgesį. O jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 38 balai. Be to, ją mažina ir tai, kad prieš porą metų A.Vaidelis sukūrė santuoką su moterimi, kalinčia Panevėžio pataisos namuose. Tiesa, jam priteistos žalos nužudytųjų artimiesiems A.Vaidelis neatlygino. Tačiau nėra duomenų, kad šie būtų kur nors dėl jiems priteistų 527 bei 1200 litų kreipęsi. Be to, vienas iš jų – jau miręs. O kita įtraukta į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos sąrašą.

Kauno apygardos prokuratūra, kurios atstovė prašė teismo teikimo dėl bausmės A.Vaideliui pakeitimo netenkinti, dar gali šią teismo nutartį apskųsti.

Pirmoji kregždė

Kaip jau rašyta, pirmasis įkalintasis iki gyvos galvos, kuriam pritaikyta jau minėta Seimo priimta įstatymų pataisa buvo pirmasis nepriklausomybę atgavusios Lietuvos pilietis, nuteistas mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos, – 47-erių Rimas Bražinskas, praleidęs už grotų jau beveik 29-erius metus ir atlyginęs jau visą aukos artimiesiems iš jo priteistą žalą.

Vilniaus apygardos teismas ne per seniausiai pakeitė jam įkalinimą iki gyvos galvos į minimalią penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri galima taikant minėtą įstatymų pataisą.

Būdamas aštuoniolikos – 1990-ųjų gruodį, R.Bražinskas su bendrininku gimtajame Alytuje nužudė taksistą. Šis buvo subadytas peiliu ir įmestas į upę, o kai išniro, galutinai pribaigtas su šaliku.

Prokuroras, atsižvelgęs į įkalinimo įstaigos pateiktą medžiagą apie R.Bražinsko elgesį už grotų, neprieštaravo, kad bausmė jam būtų pakeista. Tačiau, siūlė įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti į aštuonerių metų laisvės atėmimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ontė

ontė portretas
Rodė Belecką per televiziją. Augina daržoves Pravieniškėse. Neatrodė įžūlus. Aš jo prašymą, būdamas teisėju, patenkinčiau.

b

b portretas
Mačiau

Šaunuolė

Šaunuolė portretas
ČIA ne Bieleckas jo yra pavardė kitokia
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių