Teisme – mūšis dėl milijonų

Valstybinės mokesčių inspekcijos kreipimąsį dėl beveik 3 mln. eurų pripažinimo bešeimininkiais. Prieš metus Kauno apygardos prokuratūra paskelbė apie milijonų pervedimą į valstybės biudžetą.

Sukėlė įtarimų

Kauno apygardos prokuratūra bešeimininkiais paskelbdama milijonus užkirto kelią didelio mąsto pinigų plovimui. Bendradarbiaujant su Lietuvos finansų įstaigomis ir užsienio valstybių finansinės žvalgybos padaliniais, atskleista tarptautinė pinigų plovimo schema. Areštuoti 2,9 mln. eurų pervesti į Lietuvos biudžetą.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai vienas Lietuvos bankas kreipėsi į teisėsaugą dėl neaiškaus pinigų pervedimo. Į Vokietijos bendrovės sąskaitą Lietuvos banke buvo pervesti 2,9 mln. eurų. Atvykę bendrovės atstovai bankui nelabai galėjo paaiškinti, kokiu tikslu pervesti pinigai, kokie sandoriai planuojami atlikti. Tai bankui sukėlė įtarimų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gaunama prieštaringa informacija apie šių lėšų savininkus, jų pirminę paskirtį, panaudojimo tikslus. Teikiami dokumentai buvo su aiškaus klastojimo požymiais, todėl padaryta išvada, kad Lietuvos banke sąskaitą turinti užsienio kompanija tik formalus šių lėšų turėtojas.

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, prokuroro bešeimininkiais paskelbti milijonai yra pervedami į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą. Metams pinigai įšaldomi. Po metų VMI jau civiline tvarka kreipiasi į teismą dėl galutinio lėšų pripažinimo bešeimininkėmis ir pervedimo į valstybės biudžetą.

Mėginimai subliuško

VMI informavo, kad daikto pripažinimą bešeimininkiu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, taip pat bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Tokios bylos, su tam tikromis išimtimis, nagrinėjamos civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

"2 895 278,66 eurų sumą VMI perėmė ir apskaitė, vadovaudamasi Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ikiteisminio tyrimo byloje priimtu sprendimu. Remiantis įstatymų nustatyta tvarka, praėjus metams nuo pinigų perėmimo dienos ir neatsiradus šių pinigų savininkui, 2019 m. kovo 27 d. VMI kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl šio turto pripažinimo bešeimininkiu", – smulkiau procedūrą paaiškino VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova.

Pasak jos, nuo pinigų perėmimo ir apskaitymo VMI nėra gavusi jokių skundų ar prašymų dėl šių piniginių lėšų susigrąžinimo. Visgi naivu tikėtis, kad pinigų plovimu užsiimantys asmenys taip lengvai atsisveikins su beveik 3 mln. eurų. Jų siekis susigrąžinti Lietuvoje įstrigusias lėšas suko ne per VMI, o tiesiai į teismą.

Pretendentai į milijonus du kartus kreipėsi į Vilniaus teismus. Vieną kartą toks prašymas pasiekė Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau šiam nepriėmus pretendentams palankaus sprendimo, antrą kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Ir šio teismo sprendimu bešeimininkių milijonų pretendentams nepavyko pajudinti.

Grasinimai tyrėjui

Pagal civilinio proceso kodeksą, po ieškinio pateikimo teismui, suinteresuotoms šalims yra galimybė parašyti atsiliepimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Rimantė Kraulišė "Kauno dieną" informavo, kad į atsiliepimus atsakė trys suinteresuoti asmenys, vienas iš jų yra iš užsienio.

Dar ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad pinigų kelias prasidėjo Nigerijoje. Abejotinos reputacijos Nigerijos įmonė apie 10 mln. eurų pervedė Gruzijos įmonei už neva krovininių platformų statybą. Toliau pinigai keliavo į Bulgariją ir galiausiai dalis atsidūrė viename Lietuvos banke, Vokietijos įmonės sąskaitoje.

Pareigūnai įsitikino, kad pervedinėjant pinigus į skirtingų šalių bankus, buvo siekiama paslėpti jų kilmę. Taip pat nustatyta, kad klastojant dokumentus buvo siekiama pakeisti Vokietijos įmonės direktorių. Į šią istoriją įsipainiojo ir skandalingai pagarsėjusio buvusio bankininko Vladimiro Romanovo draugas Vitalijus Goriunovas.

"Kauno diena" rašė apie šį Kauno pareigūnams įsimintiną tyrimą. Įsimintinu jis tapo dėl kelių priežasčių. Viena – ne kasdien milijonai paskelbiami bešeimininkiais. Be to, pastangos įtikinti teisėsaugą, kad nėra jokio pinigų plovimo ir siekis susigrąžinti milijonus buvo ganėtinai stiprus. Kalbama, kad nusikalstamo pasaulio spaudimo būta nevaikiško. Teisėsaugai netgi teko griebtis metodų apsaugoti ikiteisminį tyrimą vykdžiusius pareigūnus.

Bene labiausiai stebina tai, kad prokuratūros sprendimo beveik 3 mln. eurų paskelbti bešeimininkiais niekas neskundė, nors tam buvo visos galimybės kaip ir kiekviename teisiniame procese.

Abejonių raizgalynė

Ikiteisminio tyrimo dėl galimo pinigų plovimo metu paaiškėjo, kad Vokietijoje registruota kompanija "Status Berater Gmbh" dar 2012 m. atsidarė sąskaitą viename Lietuvos bankų, tačiau jokių įspūdingų finansinių srautų banko darbuotojai nefiksavo. Priešingai, labiau susidarė įspūdis, kad Vokietijos kompanijos sąskaitoje Lietuvoje vyrauja štilis. Netikėtai į sąskaitą įkritusi nemaža suma užkliuvo bankininkams.

"Status Berater Gmbh" akcininku ir direktoriumi pristatė Jurijus Stočkus, gyvenamąją vietą deklaravęs Kėdainiuose. Jis banko skyriui Kėdainiuose pateikė dokumentus esą minėti beveik 3 mln. yra paskolos grąžinimas.

Ikiteisminio tyrimo tyrėjai ėmę aiškintis "Status Berater Gmbh" piniginius srautus, atkreipė dėmesį, kad 2013 m. į sąskaitą įkrito kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų iš vienos ponios sąskaitos Rusijos banke. 2015 m. kompanija be minėtų milijonų negavo jokių įplaukų.

Pagal bankui pateiktus dokumentus, beveik 3 mln. į Lietuvos banke esančią "Status Berater Gmbh" sąskaitą pervedusią kompanija "Krimer Ltd" pagal įgaliojimą valdo Michael Vagner. Jis bankui pateikė ir savo paaiškinimus. Esą milijonai bus grąžinti savininkams "Capital Field Investment&Trust" bei "AR Security Solutions LTD". Šios kompanijos registruotos Nigerijoje.

Banko ir teisėsaugos įtarimai pamažėle pildėsi, mat gauti duomenys iš Vokietijos ir Gruzijos tarnybų patvirtino, kad apie įtartinas "Status Berater Gmbh" operacijas žinota dar 2012 m. Jau minėtas šios kompanijos vadovas J.Stočkus Vokietijoje buvo įtariamas pinigų plovimu. Tąkart lėšos į "Status Berater Gmbh" sąskaitą Vokietijoje buvo gautos iš Šveicarijos ir pervestos į Latviją.

Tiriant pinigų plovimą užkliuvo ir tai, kad skirtingų šalių bendrovėms atstovavo tie patys asmenys. Visgi atrodo, kad įdomioji dalis dėl bešeimininkių 3 mln. eurų dar laukia. Sunkiai tikėtina, kad tokią sumą praradę asmenys taip lengvai susitaikys su netektimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pilietis

Pilietis portretas
Plaukite jaigu tik galite,jeigu neplausite, geriau eiliniui žmogui nepasidarys.29metus plovė o padėjo plauti konservai.Bankyras atėjas į valdžia padės panaikinti paimtas paskolas, namų statybom.Lietuvos žmonės tyrbūt jau išmojėjo už juos skolas,paskolas.

Italas

Italas portretas
Jeigu jūsų niekas nemyli, nenusiminkite: juk prezidentė ir premjeras - nebloa kompanija.

Algis

Algis portretas
Idomus tas Goriunovas tipelis, milijonais disponuoja ir iš kur jie pas jį ?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių