Sukčiams paėmus pinigus – laiptinėje įrengtos kameros fiksuoja vertingą informaciją

Tai yra sukčiai, kurie netikėtu skambučiu manipuliuoja žmonių jausmais ir verčia juos, apimtus streso, skubėti priimti atsakingus sprendimus.

Rugpjūčio 28 d. apie 14.20 val. Kauno r., Žiegždrių k., į moters laidinį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė tardytoju iš policijos ir pasakė, kad moteris siejama su asmenimis, kurie vykdo nusikalstamas veikas, todėl būtina patikrinti jos turimus pinigus bei juvelyrinius dirbinius.

Apie 15 val. į namus atvykusiam vyrui buvo paduota 1525 eurai, auksinė grandinėlė, auksinė apyrankė bei 4 auksiniai žiedai. Daiktus patikrinimui automobilyje pasiėmęs vyras nebegrįžo. Moteriai buvo padaryta apie 2525 eurų žala. Daugiabučio namo laiptinėje esančios vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos.

Gyventojus, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK telefonu (8 700) 60129 arba rašyti el. paštu guoda.zilinskaite@policija.lt.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorai.

Kaip sukčiai veikia?

Sukčiai dažnai prisistato kaip asmenys, atstovaujantys autoritetingoms institucijoms ar organizacijoms (bankams, policijai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir kita), ir nurodo, kad tiria menamą nusikaltimą bei prašo asmens ar prisijungimo prie finansų įstaigos duomenų, kurie menamo tyrimo metu neva padės nustatyti tiesą.

Sukčiai užduoda daug klausimų, gudriai paprašo atskleisti itin privačią informaciją ir tuoj pat panaudoja ją prieš jus, pavyzdžiui, prašo patikslinti artimojo vardą, nurodyti banką, kurio paslaugomis naudojatės, ir tada „sujungia“ būtent su jūsų nurodyto banko atstovu ar pakartoja jūsų anksčiau pasakytą artimojo vardą ir pavardę, nurodydami jo „padarytą žalą“.

Potencialioms aukoms paskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato kaip jų artimieji ar draugai, tariamai patekę į nelaimingus įvykius ir prašantys skubios pagalbos.

Naudodamiesi netikėtumu ir jūsų susijaudinimu, sukčiai praneša apie neva įvykusį eismo įvykį ar nelaimę, susijusią su jūsų artimaisiais, ir prašo skubiai pervesti jiems reikiamų pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.

Jeigu taip atsitiktų, neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų – patys paskambinkite artimajam ar giminaičiui ir įsitikinkite, ar jam tikrai reikia jūsų pagalbos.

Kaip elgtis, sulaukus tokio skambučio?

Sulaukę netikėto sukčių skambučio, nutraukite pokalbį!

Sulaukę pakartotinio skambučio, nekelkite ragelio. Jeigu pakėlėte ragelį ir supratote, kad skambina tie patys žmonės, vėl padėkite ragelį.

Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112. Visi gyventojų gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.

Atminkite!

Kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate ir tampa vis sunkiau atpažinti apgavystę.

Nepriimkite žaibiškų sprendimų, nemokėkite grynųjų ir neperveskite į nurodytas banko sąskaitas pinigų nežinia kam.

Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kita.

Jokiu būdu neperduokite pinigų per tarpininkus.

Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai netarpininkauja tarp nukentėjusiojo ir pažeidėjo sprendžiant piniginius klausimus.

Šiemet per 7 mėnesius šalyje registruoti 1409 sukčiavimo atvejai (t. y. beveik 4 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Daugiau nei pusė sukčiavimų (55 proc.) pareigūnams pavyko išaiškinti. Kauno apskrityje iki rugsėjo mėnesio registruota šiek tiek daugiau nei 400 atvejų, 59 iš jų – telefoninio sukčiavimo atvejai.