Sausra ir škvalai intensyvina pakaunės tarnybų darbą

Praėjusią savaitę, kai termometro stulpelis dienomis nė neketino leistis į mums įprastą šilumos atkarpą, įvairios pakaunės tarnybos fiksavo išaugusius iškvietimų skaičius. Nors gaisrų nepadaugėjo, ugniagesiams teko dažniau šalinti škvalo išlaužtus medžius. Su karščio sukeltomis problemomis teko susidurti "Giraitės vandenims", su nerimu orų prognozes ir dangų stebi pakaunės žemdirbiai.

Gausu iškvietimų dėl alergijų

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė neslėpė: nuo birželio 1 d. iki liepos vidurio, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras iškvietimų skaičius padidėjo apie 12 proc.

Termometro stulpeliui šoktelėjus virš +30 °C, vis daugiau žmonių ėmė skųstis įvairiais sveikatos sutrikimais. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs karščiui kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų, žmonės nuo 65 metų amžiaus, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis. Ypač karštis pavojingas širdies ir kraujagyslių, širdies nepakankamumo ligoniams, patyrusiems insultą, infarktą ir pan.

"Staiga pablogėjusi sveikata, širdies veiklos sutrikimai kelia problemų ir jauniems žmonėms. Vyresni ir sergantys lėtinėmis ligomis įvertina rizikas, saugosi ir žino, ką daryti pradėjus drebėti širdžiai ar atsiradus permušimų, o jaunus tokie simptomai gerokai išgąsdina. Be to, jie ir saugosi mažiau, nes mano, kad organizmas yra stiprus ir susidoros su karščiu", – besikeičiančias greitosios pagalbos kvietimo tendencijas vardijo įstaigos direktorė.

Tendencija: dažniau nei ankstesniais metais greitosios pagalbos medikų prireikia vairuojantiesiems elektrinius paspirtukus. / Laimučio Brundzos nuotr.

Gana dažna iškvietimo priežastis šią vasarą yra apalpimas: žmonės neįvertina rizikos, negeria pakankamai skysčių, perkaista. Be to, šiemet dažniau nei ankstesniais metais greitosios medikų pagalbos prireikia ir važinėjantiems elektriniais paspirtukais. Pasak N.Gudžiūnaitės-Bybartienės, tokią tendenciją įvardija ir traumatologai. Pargriuvę paspirtukų vairuotojai apsibrozdina, pasitempia raiščius, pasitaiko kaulų skilimų ir lūžių – nukenčia ir vaikai, ir suaugusieji.

"Ypač gausu iškvietimų dėl alergijų. Karštu oru suaktyvėja vabzdžiai – jie pikčiau ir dažniau puola, o įkandimai jautriems žmonėms sukelia įvairaus sunkumo alergijas. Pernai per tą patį laikotarpį fiksavome 22 alergines reakcijas, šiemet – jau beveik 40", – sakė N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė priminė rekomendacijas, kurių reikėtų laikytis esant tokiai stichinei kaitrai. "Saugokitės perkaisti, gerkite daugiau skysčių, mineralinio vandens, būdami saulėje būtinai dėvėkite galvos apdangalą, naudokite apsauginius kremus, valgykite lengvą maistą. Nepamirškite, kad saulėje rekomenduojama būti ribotą laiką, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės", – vardijo N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Sausra jau darosi pavojinga

Praėjusiais metais dėl sausros buvo padaugėję gaisrų, degė netgi javų laukas prie Vandžiogalos. Šiemet kol kas panašių nelaimių dar nebuvo, tačiau pavojaus esama, ypač jei karščiai kurį laiką dar nesitrauks. "Kol kas šiuo metu ramu, tačiau jau gyvename laukimo nuotaikomis. Sausra pavojinga darosi ir miškuose, gali padaugėti skęstančiųjų vandens telkiniuose", – vardijo Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos (KRPST) direktorius Rytis Velžys.

KRPST vadovas patikino, šiuo metu tarnyba kol kas nepastebi tendencijos, kad būtų padaugėję gaisrų dėl karščio. "Tačiau gerokai pagausėjo iškvietimų likviduoti škvalų, kurie kyla dėl karščio, padarinių. Tai nebūdinga visai Kauno rajono teritorijai, tačiau audros ir vėtros jau spėjo pridaryti nemažai žalos kai kuriose seniūnijose. Neseniai tokių stichijų padarinius teko likviduoti Alšėnų ir Ringaudų seniūnijoje: šalinti nuo važiuojamosios kelio dalies išverstus medžius ir ten, kur jie kėlė grėsmę žmonių saugumui. Apie 20 medžių teko sutvarkyti Zapyškio ir Ežerėlio seniūnijose", – pasakojo R.Velžys.

Darbas: Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybai dažnai tenka nuo kelių šalinti išvirtusius medžius. / Laimučio Brundzos nuotr.

Kokia galinga audra liepos 1 d. siautėjo prie Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios, sužinojo visa Lietuva: ją užfiksavo tuo metu vykusios architektų šventės dalyviai.

Daugiau suvartojama geriamojo vandens

Užklupus ekstremaliai karštiems orams, bendrovė "Giraitės vandenys" pastebi, kad gerokai padidėjo geriamojo vandens suvartojimas. "Kai kuriose gyvenvietėse momentinis vandens suvartojimas išaugo tris keturis kartus, palyginti su normaliu darbo režimu, dėl to piko metu – tarp 18 ir 23 val. – galimas vandens slėgio sumažėjimas", – problemą įvardijo "Giraitės vandenų" direktorius Andrius Dzevyžis.

Pasak įmonės vadovo, "Giraitės vandenų" aptarnaujamoje teritorijoje situacija yra valdoma, geriamasis vanduo tiekiamas. "Didžioji dalis skundų gaunama iš Užliedžių, Varluvos, Giraitės gyvenviečių. Priėmus tam tikrus techninius sprendimus, didesnį vandens poreikį iš dalies pavyksta kompensuoti. Ruošiama techninė užduotis vandens gerinimo įrenginių plėtros projektiniams pasiūlymams parengti. Infrastruktūrą plėsime gyvenvietėse, kuriose šiuo metu situacija sudėtingiausia", – teigė pašnekovas.

"Giraitės vandenys" ragina savo vartotojus atsakingai naudoti geriamojo vandens išteklius: laikinai nelaistyti vejų, nepildyti baseinų ar privačių vandens telkinių, ypač piko valandomis.

Nerami žemdirbių vasara

Nedėkingoje situacijoje dėl besitęsiančių karščių atsidūrė ir pakaunės žemdirbiai. "Permaininga vasara palietė visus mūsų rajono ūkininkus. Taip nutiko dėl vėlyvo pavasario, liūčių, o dabar ir dėl besitęsiančių karščių. Situacija nevienareikšmė: vienoje seniūnijoje liūtys išguldė laukus, o vos už kelių kilometrų tų pačių augalų plotai nepaliesti", – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis.

Grėsmė: nepalankioje situacijoje dėl besitęsiančių karščių atsidūrė ir pakaunės žemdirbiai. / Laimučio Brundzos nuotr.

Pasak T.Didžiulio, dėl permainingos vasaros visi augalai patiria sunkumų: kviečiai, miežiai nesubrendę džiūsta, rapsai nespėjo užaugti, bet jau bręsta ir juos netrukus reikės kulti, visų javų grūdai nespėjo pasiekti brandos stadijos. "Dėl labai karštų orų šiais metais javapjūtė turėtų prasidėti anksčiau, ankstyvąsias veisles reikės kulti liepos pabaigoje. O dėl anksčiau išvardytų priežasčių galimas ir mažesnis derlius", – prognozavo pašnekovas.

Tačiau blogiausioje padėtyje, Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo žodžiais, atsidūrė pakaunės uogų augintojai: dėl liūčių jie prarado dalį derliaus, praėjusių savaičių karšti orai greitai nokino uogas, tačiau uogininkai jų nespėjo surinkti, nes trūksta darbo rankų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių