Nuteistųjų integracija – ant visuomenės pečių

Aušvico koncentracijos stovyklos budelio pravardę pelniusio Andriaus Kalasiūno pabėgimo istorija įaudrino visuomenę. Visą savaitę atsakingų asmenų reiškiamos pozicijos keitėsi kone kasdien.

Tai per daug dramatizuojama situacija, tai griežtinama laisvėje dirbančių nuteistųjų priežiūra. Tai A.Kalasiūnas įtartinai saldus ir suktas, tai nepavojingas.

Daugiau nei metus A.Kalasiūnas jau dirbo pagal resocializacijos programą. Suvaržymai buvo griežtesni, o štai Kaune, statybvietėje, gavęs daugiau laisvės, neatlaikė. Taip, apribojimų buvo ir čia, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis jų nepaisė. Šios istorijos pradžia kiek netiksliai brėžiama pastarųjų įvykių sekoje. Mat pradžia buvo tada, kai A.Kalasiūnas buvo pastebėtas Laisvės alėjoje, netoli Šv.Mykolo Arkangelo bažnyčios (Soboro). Tąsyk jį pamačiusi moteris (pavardė redakcijai žinoma) neslėpė sutrikusi ir pagalvojusi, kad apsipažino.

Jos pasakojimu, A.Kalasiūną bičiuliai fotografavo. Pagal išsidėstymą buvo galima spręsti, kad nuteistasis pozuoja Nepriklausomybės aikštėje esančios kavinės fone. Ir tikrai ne statybininko uniforma pasipuošęs. Čia galima fantazuoti: nuotrauka pažinčių puslapiui, feisbuko profiliui – juk nepasakosi, kad šiuo metu atlieki bausmę, dirbi statybvietėje, tačiau kartais išbėgi pasiganyti.

Antrą kartą, vos po kelių dienų, A.Kalasiūną pastebėjusi Muzikinio teatro sodelyje, moteris jau nebeabejojo – čia tikrai tas pats bagažinėje merginą vežiojęs, talžęs vyras. Šį nusikaltimą A.Kalasiūnas įvykdė praėjus gana trumpam laikui po visą Lietuvą sukrėtusios tragedijos Panevėžio apylinkėse, kai mašinos bagažinėje buvo sudeginta išniekinta mergina.

A.Kalasiūnas vis dar mėgaujasi laisve.

Moteris neslėpė per nugarą jautusi bėgiojusius šiurpuliukus ir prisipažino vengusi, kad jos ir A.Kalasiūno žvilgsniai susitiktų. "Nejauku, nesaugu. Be jokios abejonės, lyg ir suvoki, kad jis nepuls tavęs talžyti vidury baltos dienos, tačiau ir merginą įgrūdo į bagažinę ne nakties tamsoje, net jos šlepetės liko kieme. Ir žmonės matė. Ar ta mergina jautėsi saugi tarp žmonių? Kaip ta mergina jaučiasi žinodama, kad jis pabėgo?" – retorinius klausimus, ko gero, pirmoji pažinusi nuteistą sadistą, bėrė moteris.

Tačiau ginti A.Kalasiūną, tiksliau, patys save, stojo kone visa teisėtvarka. Teisingumo ministras, Kalėjimų departamento vadovas, Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos vadovas sutartinai giedojo apie A.Kalasiūno nepavojingumą, nereikalingą situacijos dramatizavimą, nuteistųjų resocializacijos svarbą.

Atrodo, kad kalčiausia šioje istorijoje yra A.Kalasiūną ne darbo vietoje pastebėjusi moteris ir statybų įmonė, kuri nesužiūrėjo nuteistojo vojažų. Tik po kelių dienų susigriebta ir situaciją vadinęs pernelyg dramatizuojama, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ėmė žadėti griežtesnę laisvėje dirbančių nuteistųjų priežiūrą.

"Nuteistųjų resocializacijos procesas, padedantis parengti nuteistąjį gyvenimui laisvėje, turi būti derinamas su atidžia jo priežiūra", – išplatintame ministerijos pranešime buvo cituojamas E.Jankevičius.

Skola visuomenei?

Vargu ar būtų galima nesutikti, kad nuteistiesiems taikoma resocializacijos programa, įvairios naudingos, darbinės veiklos yra gerai. Gal net būtų galima tai vadinti kaip skolos visuomenei grąžinimą. Visuomenei skiepijamas supratimas, kad pataisos namai – ne kalėjimas, o laisvės atėmimo vieta, kurioje, tikimasi, nusikaltimą įvykdęs žmogus pasitaisys.

"Sutikite, kad dešimt ar penkiolika metų nuteistą žmogų išlaikyti pataisos namuose, nesuteikiant jam galimybės resocializuotis, būtų netinkamas valstybės požiūris. Suprantu nukentėjusiuosius, suprantu visuomenę, bet mes negalime nuteistųjų, kurių šiandien yra apie 6 tūkst., išsižadėti ir laikyti kaip vilkus garduose iki skirtos bausmės pabaigos. Tokiu požiūriu nežinia ką mūsų visuomenė pasieks", – "Kauno dienai" valstybės politiką nuteistųjų atžvilgiu aiškino Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos direktorius Darius Sušinskas.

Dar savaitės pradžioje dienraščiui A.Kalasiūną apibūdinęs kaip paliekantį įtartinai saldaus ir sukto žmogaus įspūdį, vėliau direktorius kalbėjo atsargiau. "Jeigu vertinti nuteistųjų visumą, tai kiekvienas jų savotiškas. Tačiau kiekvienu atveju, kai nesuteikiame jam teisės vykti be sargybos, privalome pateikti motyvuotą atsakymą raštu. Tai negaliu pasakyti, kad man Kalasiūnas pasirodė kažkoks saldus, slidus ar nepriimtinas, tai tiesiog nėra motyvas atsakant, kodėl neleidžiama jam laisvai dirbti", – dėstė direktorius.

D.Sušinskas tikino suprantantis visuomenės susirūpinimą susiklosčius šiai situacijai. Esą žmonės nesusidūrę su tokia kriminaline praeitimi, todėl baugu dėl minimų Baudžiamojo kodekso straipsnių. "Vertindami nuteistuosius, žiūrime į jų elgesį pataisos namuose. Vertiname nuteistojo pastangas sumažinti pavojingumo riziką", – kriterijus vardijo direktorius.

A.Kalasiūnas pagal pavojingumo rizikos balus buvo tik vidutiniškai rizikingas, esą vos du balai skyrė jį nuo žemos rizikos – skalėje nuo 0 iki 40 yra žema rizika, o A.Kalasiūnas surinko 42 balus. "Pavojingas gali būti bet kuris žmogus. Tikrai negalime pasakyti, kad nesunkų nusikaltimą padaręs asmuo kitą dieną netaps labai pavojingas esant tam tikroms aplinkybėms. Kiekvienam neįlįsime į širdį, galvą ar smegenis", – tęsė D.Sušinskas.

A.Kalasiūnas esą atitiko visus resocializacijos reikalavimus. Direktorius priminė, kad kiekvienoje įkalinimo įstaigoje būna sudaroma drausmės komisija: įmonės vadovai, pavaduotojai, psichologai, kriminalinė žvalgyba, saugumo valdymo skyrius.

Visuomenė nėra visiškai apsaugota nuo neigiamų padarinių arba nusikaltimų darymo. Mes negalime pasakyti, kada koks žmogus gali nusikalsti.

"Kalasiūno atveju vienbalsiai buvo priimtas sprendimas suteikti teisę", – nepavojingam kėsinusiam nužudyti, atėmusiam kito laisvę asmeniui, atvėrusį sprendimą dėstė direktorius.

Bėga laisvės

Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos vadovas nesikratė atsakomybės, kad A.Kalasiūno atvejis parodė, kad ne ne viskas gerai resocializacijos sistemoje. "Taip, A.Kalasiūno padarytas nusikaltimas buvo įžūlus, todėl jis ir gavo tokią jam skirtą bausmę", – D.Sušinskas tęsė dėl devynerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisto A.Kalasiūno užvirtos košės.

Teisingumo ministerijos duomenimis, kasdien šalyje dirbti į laisvę be sargybos išeina daugiau nei 400 nuteistųjų. Šiemet dėl pabėgimo iš įkalinimo įstaigų pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai, du iš jų – dėl incidentų pastarosiomis savaitėmis.

"Nė vienas tokiomis aplinkybėmis pabėgęs žmogus nepadarė papildomų smurtinių nusikaltimų tuo metu kai buvo laisvėje. Bėgo dėl subjektyvių dalykų, tačiau ne tam, kad darytų nusikaltimus", – aiškino D.Sušinskas.

Remdamasis patirtimi direktorius tęsė, kad nuteistieji bėga, nes nori laisvės, kiti nenori atlikti bausmės, dar kiti siekdami išvengti bausmės už padarytą nusižengimą sprunka tikėdamiesi, kad jų neras, arba tiesiog spontaniškai, paveikti alkoholio, tiesa, pastarieji atvejai dažnesni, kai nuteistieji išleidžiami į pasimatymus.

Su šiais argumentais ir vėl negali nesutikti. Nuteistieji bėga laisvės link. O neišdildomai įstrigę Pravieniškių pataisos namų klientų žodžiai, kad didžioji dalis čia neteisingai uždaryti, faktiškai pateisina jų troškimą pabėgti.

"Nusikaltimų darymas – ne tik nuteistų asmenų reikalas. Nusikalsta asmenys ir po vieną kartą. Visuomenė nėra visiškai apsaugota nuo neigiamų padarinių arba nusikaltimų darymo. Mes negalime pasakyti kada koks žmogus gali nusikalsti", – jau į filosofinį lygį kilo direktorius. Tačiau šviesioji visuomenės dalis tiesiog nori ramiai ir saugiai gyventi.

Apsigimęs burtininkas

A.Kalasiūno pabėgimas ir teisėtvarkos gynybinė pozicija privertė atidžiau pažvelgti į jo padarytų nusikaltimų charakteristiką. A.Kalasiūnas buvo pradėjęs atakuoti "Kauno dieną" kaip nukentėjęs nuo vienos teisėjos sūnaus. Tik vėliau, dėliojant įvykių chronologiją, paaiškėjo, kad į redakciją A.Kalasiūnas ėmė vaikščioti po to, kai susidorojo su buvusia drauge ir kai po suėmimo ištrūko į laisvę.

Nujausdamas, kad gali ir vėl būti suimtas, A.Kalasiūnas pasakojo tragišką istoriją, kaip teisėjos sūnus policininkas padarė avariją ir sudaužė jo automobilį. Vėliau už merginai surengtą egzekuciją devyneriems metams nuteistasis mėgino įtikinti, kad su juo siekiama susidoroti, kad jam siuvama byla, mat yra parašęs pareiškimą ir viską išklojęs apie teisėjos sūnų. Jauno vyro pagalbos šauksmas negalėjo nejaudinti – atrodė, teisėtvarkos mašina griauna gyvenimus.

Panašiai A.Kalasiūnas užbūrė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidą Mačiulį. Būtent A.Kalasiūnas buvo nuteistas už įsilaužimą į Kauno žurnalistų sąjungos namus ir vagystę. Tačiau net ir po teismo priimto sprendimo, kad vagystė – A.Kalasiūno darbas, V.Mačiulis neslėpė abejonių.

Žurnalistas tąsyk "Kauno dienai" pasakojo ne mažiau kaip penkias valandas kalbėjęsis su A.Kalasiūnu, kai pastarasis buvo laisvėje. Pasak V.Mačiulio, neabejotinai nuteistasis tikrai nėra šventas. Žurnalistų namų siaubimo naktį jis tikrai buvo nusikaltimo vietoje. Tačiau V.Mačiulis labiau buvo linkęs manyti, kad A.Kalasiūnu buvo pasinaudota. Romų kraujo turintis vyras sugebėjo įtikino Kauno skyriaus pirmininką, kad nieko nepamena, nes buvo girtas ir kažkas jam smogė į galvą.

Šių A.Kalasiūno aplinkybių, ko gero, niekas nevertino sprendžiant apie jo nepavojingumą? Pagal Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos vadovo aiškinimą, nuteistasis vertinamas pagal elgesį pataisos namuose, jo praeitis tarsi padedama į archyvą.

Asilo šėlsmas

"Kauno diena" primins dar kelias istorijas. Jos nėra adekvačios A.Kalasiūno atvejui, tačiau iš dalies parodo, kad visuomenė tampa nusikaltėlių įkaitais. Dar ne taip seniai žiniasklaidos antraštės mirgėjo skelbdamos, kad Mindaugas Mažeika, Kaune žinomas Asilo pravarde, sumušė savo sugyventinę.

Asilas buvo suimtas tik po to, kai žiauriai sumušė savo draugę.

Tuo metu teismas nagrinėjo bylą, kurioje Asilas buvo kaltinamas bičiulio nužudymu. Tačiau Asilas buvo laisvėje. Jo ligos diagnozė – onkologinė liga – neleido A.Mažeikai uždėti antrankių ir pasiūlyti Tardymo izoliatoriaus teikiamų malonumų. Prokurorai ne kartą teikė prašymus leisti Asilą suimti, tačiau devynis kartus teisto vyro ašarojimai sušvelnindavo teismo sprendimą.

Kone vieši paties Asilo prisipažinimai apie pomėgį svaiginančioms medžiagoms taip pat neatrodė pakankama grėsmė visuomenės saugumui, kol galiausiai Kauno policijos pareigūnai šturmavo vieno daugiabučio Žemaičių gatvėje butą.

Pareigūnų pastangos nenuėjo perniek. Iš buto buvo išlaisvinta sumušta moteris, kiek vėliau buvo išvestas ir Asilas. Teisiamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o bute rasta miltelių, kuriuos vertinti pasiliko ekspertai. Merginos fizinė ir psichinė būklė vadinta sudėtinga, ji buvo perduota medikams, o pareigūnai jau dėliojo kreipimosi dėl Asilo suėmimo motyvus.

"Jam skyrus švelnesnes kardomąsias priemones, M.Mažeika daro vis naujus nusikaltimus. Jį reikia izoliuoti nuo visuomenės, kad nenukentėtų daugiau žmonių", – po merginos sumušimo sakė Kauno apskrities policijos viršininkas Darius Žukauskas.

Galiausiai devynis kartus teisto Asilo charakteristika nebepatiko ir teismui. "Iš pateiktų duomenų matyti, kad įtariamojo galbūt padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis. Jis linkęs brutaliai smurtauti, pažeidinėti įstatymus. Savo neprognozuojamu elgesiu įtariamasis kelia realų pavojų aplinkiniams, todėl kuriam laikui būtina jį izoliuoti nuo visuomenės ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui", – tokią prokuroro prašymą suimti Asilą išnagrinėjusios teisėjos citatą platino Kauno apylinkės teismas, leidęs Asilą suimti.

Suprask, kad tik po merginos sumušimo visi suprato, jog narkotikus vartojantis, devinis kartus teistas Asilas – tikrai ne angeliukas.

Kaltė svetima

"Kauno diena" plačiai rašė apie 2014 m. įvykusią tragišką avariją Karaliaus Mindaugo prospekte. 22 metų jaunuolio mirtis taip pat atskleidė teisėtvarkos neįgalumą. Po ilgų žuvusiojo artimuosius varginančių procesų kaltinamuoju šioje tragedijoje pripažintas Arūnas Stiklioraitis. Kaltininko statusą A.Stiklioraitis gavo ne iš karto. A.Stiklioraitis sukurpė planą išsisukti, o kaltę mėgino prisiimti jo bičiulis.

Klastą atskleidė žuvusiojo tėvas. Pasiekta, kad A.Stiklioraitis būtų teisiamas dėl tyčinės žmogžudystės, įvykdytos per avariją. A.Stiklioraitis yra vienas iš trijų asmenų Lietuvoje, kurie už nužudymą nuteisti po padarytų avarijų. Jam skirta vienuolika metų nelaisvės. Bet ar teismo skirta bausmė pasiekė žmogžudį? Tikrai ne. Jo pėdos labai greitai atvėso, ir jokių oficialių žinių apie žudiką iki šiol negirdėti.

Ne vienus metus trukusio proceso metu buvo akcentuojamas A.Stiklioraičio pavojingumas, nepagarba įstatymui, tačiau visą laiką kaltinamasis mėgavosi laisve. Žuvusiojo tėvas ne tik atliko tyrimą, o ir atlaikė A.Stiklioraičio sėbrų grasinimus. Tačiau teisėtvarkai A.Stiklioraitis neatrodė toks jau labai pavojingas.

Kas buvo žinoma apie A.Stiklioraitį? 34 kartus buvo įkliuvęs už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Du kartus buvo nutvertas prie vairo girtas ir už tai teistas, tačiau pomėgio lakstyti gatvėmis didžiuliu greičiu neatsisakė. Dar daugiau – tebevykstant teismui, A.Stiklioraitis, nekreipdamas dėmesio į jam paskirtas sankcijas, sėdo prie "Toyota Avensis" vairo ir vėl buvo sulaikytas policijos. Už draudimo vairuoti nepaisymą jam buvo skirta 360 eurų bauda.

A.Stiklioraitis niekada nepripažino kaltės. Jis iki šiol slapstosi, paskelbta tarptautinė jo paieška.

Visą šią puokštę dar pagražina teistumai dėl vagysčių. A.Stiklioraitis yra tris kartus teistas ir dėl vagysčių bei plėšimo Danijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

A.Stiklioraitis nužudymo byloje niekada nepripažino savo kaltės, kaip ir, tikėtina, visų minėtų nusižengimų ir bausmių taip pat nepriėmė kaip atpildo už netinkamą gyvenimo būdą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas portretas
labai padeda integruotis est (elektra) , nuteistieji supranta visuomenės normas ir sekmingai prisitaiko gyventi tarp žmonių.

Žinau

Žinau portretas
"Pagal Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos vadovo aiškinimą, nuteistasis vertinamas pagal elgesį pataisos namuose, jo praeitis tarsi padedama į archyvą."..... Ir va ši pozicija yra itin neteisinga. Laikas pripažinti, kad ne visi žmonės yra lygūs, o reiškia ne visi ir vienodi. Yra tie, kurie bet kur ir bet kada save demonstruoja kaip erelius ir yra tie, kurie yra labai bailūs, jie bijo net atviro bet kurio žmogaus žvilgsnio. Todėl tikėtina, kad tam tikra nusikaltusiųjų dalis kalėjime, būdami tarp šia prasme stipriųjų, ten prisiderina kaip svajakai. Bet išėję į laisvę ir sutikę silpnuosius žmones jie ima siautėti ir rodyti savo valdžią. Tai dažniausiai nėra demonstruojama viešai, aukos terorizuojamos tik akis į skį. Todėl tokius "saldžius" nusikaltėlius paleidžiant anksčiau laiko visuomenei sukeliamas dar didesnis pavojus negu paleidus tuos, kurie ardosi tik aikštėse -prie tokių galima nesiartinti ir taip apsaugoti save.

ALGIS

ALGIS portretas
Rašoma , kad stojo ginti teisėsauga su ministru priešakyje , kalėjimų departamento direktorius , kolonijos direktorius , faktai apie ''asilą'' įrodo su kuo ir kam atstovauja mūsų ALE ''TEISĖSAUGA''
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių