Veiklos vingiai

Teismo slenksčius ne vienus metus mynusios Kauno rajono gyventojos R. Remeikė ir R. Lebedevienė ne iš karto pagarsėjo kaip investavimo virtuozės. Seserys buvo žinomos kaip aktyvios Kauno rajono Pagirių kaimo bendruomenės veikėjos. R. Lebedevienė buvo nurodoma kaip Pagirių kaimo bendruomenės centro atstovė.

Tiesa, jau porą metų Pagirių kaimo bendruomenės centro nebėra. 2020 m. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl Pagirių kaimo bendruomenės centro bankroto, o po pusmečio buvo priimta nutartis dėl centro likvidavimo.

„Kauno diena“ rašė ir apie seserų svaiginantį skrydį politikoje. Su Arūno Valinsko vedama Tautos prisikėlimo partija į politinę padangę patekusios moterys buvo vertinamos už aktyvumą. R. Lebedevienė buvo viena aktyviausių partijos Kauno rajono skyriaus narių, jos sesuo R. Remeikė (jos pavardė tuo metu buvo kita – red. past.) buvo Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

Tuo metu žiniasklaidai pro pirštus neprasprūdo ir R. Lebedevienės sutuoktinis – Rolandas Michalskis. Viešai skelbta, kad tai yra „tas pats Micha, ne sykį teistas, dešiniąja Henriko Daktaro ranka vadintas ir Seimo pirmininkui valstybės valdymo klausimais neva patarinėjantis vyras“.

Tačiau labiau nei kaimo bendruomenės centro aktyvistės ar politikės moterys pagarsėjo prisistatydamos patyrusiomis investuotojomis, žadėdavusiomis žmonėms padėti investuoti į neva didelę finansinę grąžą uždirbančius užsienio šalių fondus.

Viliojo pinigus

Bylos duomenimis, R. Remeikė ir R. Lebedevienė nuo 2017 m. pradžios iki 2018 m. pabaigos, veikdamos bendrininkų grupėje ir iš anksto žinodamos, kad neketina vykdyti žadėtų įsipareigojimų, ir piktnaudžiaudamos asmenų pasitikėjimu, asmenims melagingai žadėjo iš jų paimtus pinigus investuoti į pelningai veikiančius užsienio šalių investicinius fondus ir jiems mokėti palūkanas.

Nustatyta, kad joms įvairias pinigines sumas elektroniniu būdu pervedė 23 asmenys, dar keturi asmenys pinigus perdavė grynaisiais. Taip kaltinamosios įgijo didelės vertės svetimą turtą – fiziniams asmenims priklausančius pinigus, kurių bendra vertė – daugiau nei 166 tūkst. eurų.

Kauno apylinkės teismas, 2021 m. gruodžio 21 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamosios R. Remeikė ir R. Lebedevienė veikė bendrininkų grupe tyčia ir suvokė, kad dėl jų bendrų veiksmų nukentėję asmenys patirs turtinę žalą. Teismo sprendimu abi kaltinamosios buvo pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo, abiem paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Piramidės modelis

„Kauno diena“ rašė apie R. Lebedevienės ir R. Remeikės tariamą investavimą, kurio principai panašūs į finansinėmis piramidėmis vadinamas machinacijas. Vadinamosios finansinės piramidės gali gyvuoti ilgą laiką, istorija žino net kelis dešimtmečius gyvavusių tokių schemų. Jų ilgaamžiškumo garantas – nuolat didėjanti pritraukiamų klientų įnešama pinigų suma, kurios pakanka, jei kuris nors investuotojas sugalvoja atsiimti savo įnašą.

Norėdamos pagrįsti savo žodžius apie fondų pelningumą, seserys pasitelkdavo internetinių sukčių nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtas investavimo platformas, kuriose pasakojama apie greitai ir lengvai gaunamą investicinę grąžą. Tyrėjams moterys sakėsi netgi vykusios į jų minimų investavimo fondų pristatymus užsienyje, kad galėtų pačios įsitikinti pristatoma investavimo nauda.

Siekdamos sustiprinti žmonių pasitikėjimą, investavimo meistrės imituodavo sėkmingą investavimą ir žmonėms sugrąžindavo mažą dalį jų tariamai investuotų pinigų, esą tai būdavo uždirbtas pelnas. Pareigūnai išaiškino, kad investavimu moterys nė neketino užsiimti,  tiesiog siekė pasisavinti svetimas lėšas.

Seserų finansinės piramidės sumanymas nereikalavo didelių investicijų reklamai. Kauno rajono kompanija išsiskyrė kuklumu ir naudojosi reklamos būdu „iš lūpų į lūpas“. 2017 m. birželį investavusi už parduotą trijų kambarių butą gautus pinigus kaunietė „Kauno dienai“ pasakojo, kad po metų taip ir nesulaukė palūkanų ir neatgavo investuotos sumos. Moteris pyko, kad dalis investuotojų atsiėmė bent jau palūkanas.

Pinigai savoms reikmėms

Didelės vertės svetimo turto įgijimu kaltinamos R. Lebedevienė ir R. Remeikė kaltomis neprisipažino. Moterys tikino pačios tikėjusios užsienio investicinių fondų žarstomomis dosniomis palūkanomis ir pačios investavusios pinigus.

Tačiau tyrėjams neprireikė užsienio valstybių teisinės pagalbos aiškinantis minimų fondų teisėtumą dėl vienos paprastos priežasties – į moterų nurodytą neva investuoti skirtą mažosios bendrijos „Pagirių sodžiaus“ sąskaitą susidomėjusių investuotojų pervesti pinigai į investicinius fondus net nebuvo pervedami.

Tyrėjai nustatė, kad pinigai buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms.

Tyrėjai nustatė, kad pinigai buvo naudojami bendrininkių asmeninėms reikmėms – iš mažosios bendrijos sąskaitos be jokių išmokėjimą pateisinančių dokumentų buvo išgryninta per 40 tūkst. eurų, likę pinigai buvo pervedami į kaltinamųjų ar jų artimųjų banko sąskaitas, kitas įtariamųjų vadovaujamų įmonių sąskaitas, sukčiaujant iš žmonių gautais pinigais būdavo atsiskaitoma už asmeninius pirkinius, naudojama kitoms reikmėms.

Mulkinami investuotojai „Kauno dienai“ buvo pateikę tokią pelningumo statistiką: mažiausia suma, kokią buvo siūloma investuoti, – 90 eurų, o metinis tokio indėlio pelningumas – 187 eurai. Investavusieji 270 eurų po metų atsiimti galėtų 590 eurų. 2 430 eurų pagal norintiems investuoti lentelę išauga iki 6 299 eurų. Investuotos beveik 66 tūkst. eurų sumos metinis pelningumas siekia daugiau nei 211 tūkst. eurų.

Suabejojo ne visi

Apkaltinamasis Kauno apylinkės teismo nuosprendis R. Lebedevienei ir R. Remeikei nepatiko. Su juo nesutikusi nuteistųjų advokatė prašė išteisinti klientes. Apeliaciniame skunde buvo teigiama, kad jos nuoširdžiai tikėjo investicinių įmonių veikla, todėl dalyvaudavo ir prabangiose konferencijose, kur buvo pristatinėjami investicinio fondo veiklos rodikliai bei įmonės ateities perspektyvos.

Tačiau tokį motyvą paneigė ikiteisminį tyrimą atlikusių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnų surinkti duomenys. Kaip jau minėjome, gauti pinigai buvo naudojami abiejų bendrininkių ir jų artimųjų reikmėms.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kauno apygardos teismo sprendimu nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti, paliekant galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jos pripažintos kaltomis dėl sukčiavimo. Byloje iš abiejų nuteistųjų nukentėjusiesiems taip pat priteisti civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma – daugiau nei 27 tūkst. eurų.

Siekiant užtikrinti padarytos žalos atlyginimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribotos R. Remeikės ir R. Lebedevienės nuosavybės teisės į joms priklausantį nekilnojamąjį turtą ir lėšas, esančias bankų sąskaitose.

Dalis nukentėjusių asmenų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir toliau buvo įsitikinę, kad pinigus investavo realiai, suvokdami galimą riziką, todėl civilinių ieškinių baudžiamojo proceso metu nereiškė. Šiems asmenims palikta teisė pareikšti civilinius ieškinius dėl R. Remeikės ir R. Lebedevienės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.