Quantcast

Nemune – didžiulis kiekis teršalų, aplinkosaugininkai – sunkiai pasiekiami

Antradienį ryte Kauno ugniagesiai vėl išskubėjo prie Nemuno, kur vakar vakare išsiliejo didžiulis kiekis galimai naftos produktų. Nelaimė per kelias valandas buvo lokalizuota, tačiau šiandien vykstama patikrinti, kokia padėtis po nakties.

Pranešė žvejys

Apie pastebėtas teršalų dėmes vakar vakare pranešė žvejys. Jos matėsi  ir nuo Trijų Mergelių tilto.

Atskubėję į įvykio vietą ties Energetikų g., ugniagesiai tuomet susidūrė su fizinėmis kliūtimis, be to, portalo kauno.diena.lt žiniomis, buvo sunku prisikviesti aplinkosaugininkus ir savivaldybės civilinės saugos specialistus.

Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad dėl užkardos jos kolegos negalėjo privažiuoti arčiau nelaimės vietos. Iki jos netrumpą atstumą teko eiti pėstute, įrangą palikus automobiliuose. Į įvykio vietą atvyko du ugniagesių ekipažai – cheminio valymo ir štabo automobilis.

„Tik 19.47 val. ugniagesiai pamatė, kad iš dviejų vamzdžių srauniai bėga naftos produktai, sklido aitrus kvapas“, – pasakojo Dž. Vaitkevičienė. Teršalai į upę bėgo maždaug už 400 metrų nuo Kauno hidroelektrinės.

Teršalų tekėjimas į Nemuną sustabdytas 20.39 val., kai vandens paviršiuje buvo patiestos penkios plaukiojančios ir taršalus sugeriančios bonos. Susiorganizuota, kad vieta būtų apšviesta ir būtų galima stebėti, kas toliau vyksta. Dėl didelio teršalų kiekio prireikė papildomų bonų. Iš viso tą vakarą buvo pastatyta net keturiolika absorbuojančių bonų. Ugniagesiai įvykio vietoje darbavosi kelias valandas. Be visų kitų darbų jie išpurškė ir tris litrus teršalų neutralizatoriaus.

Žmonės labiau reaguoja į tokius atvejus, dažniau praneša pamatę teršalus.

Pasitikslinome, ar šiemet pagausėjo upių teršimo atvejų, ar tiesiog daugiau jų viešinama. Vien per balandį ir kovą jų aprašėme po kelis. „Žmonės labiau reaguoja į tokius atvejus, dažniau praneša pamatę teršalus, tapo jautresni ekologinėms problemoms“, – kalbėjo Dž. Vaitkevičienė. 

Teko vykti iš Raseinių ir Jurbarko 

Klausimus dėl šios situacijos ir kaip pasistūmėjo tyrimas dėl priešpaskutiniojo, kai balandžio 6 d. irgi bus išsilieję teršalų, išsiuntėme Aplinkos apsaugos departamentui.

Aplinkosaugininkai įvykio vietoje pasirodė po 2,5 val. Pasirodo, Kauno aplinkosaugininkai tuo metu buvo iškvietime Kėdainiuose, todėl nuspręsta į įvykį Energetikų g. kviesti aplinkosaugininkus iš Raseinių ir Jurbarko.

Inspekcijos pareigūnai įvykio vietoje darbavosi nuo 21.34 iki 2 valandos nakties. „Budėjo du aplinkosaugininkai, pagal nustatytą tvarką, negali budėti ne mažiau nei du“, – nurodė departamento Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Urtė Šimonytė.

Vakarykštį įvykį departamento atstovai apibūdino taip: „Aplinkos apsaugos departamentas balandžio mėn. 19 d. vakare gavo pranešimą, kad Nemuno upėje, ties Petrašiūnais pastebėti naftos produktai ir jaučiamas specifinis kvapas. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad iš paviršinių nuotėkų išleistuvo į Nemuną teka naftos produktais užterštas vanduo“.

Portalui kaunodiena.lt ji sakė, kad vanduo buvo užterštas, sprendžiant pagal organoleptines savybes (kvapą, konsistenciją), galimai dyzelinu.

„Atvykę Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijos darbuotojai paėmė mėginius teršalų identifikavimui ir taršos dydžiui nustatyti“, – informavo U. Šimonytė. Ji patikslino, kad teršalai liejosi iš paviršinių nuotėkų išleistuvo, sudaryto iš dviejų, greta esančių vamzdžių.

Balandžio 6 d. taršėjas, kai ties Karaliaus Mindaugo pr. į Nemuną bėgo naftos produktai, dar ieškomas. „Sprendžiami klausimai dėl užterštos teritorijos tvarkymo darbų. Dėl galimo teršėjo nustatymo vyksta tyrimas“, – teigė departamento atstovė.

Iš kur bėgo teršalai?

Į vakarykštį įvykį sureagavo ir „Kauno vandenys“.

„Situacija bendrovei žinoma. Vakar į vietą buvo nuvykę „Kauno vandenų“ avarinės tarnybos darbuotojai. Tamsoje taršos mastų buvo neįmanoma nustatyti. Šviesiuoju paros metu ten nuvyko avarinės tarnybos viršininkas ir vyresnysis inžinierius. Vietoje tuo metu dirbo ugniagesiai gelbėtojai ir aplinkosaugininkai, buvo pastatytos apsauginės bonos“, – komentavo bendrovės viešųjų ryšių specialistas Andrius Nenėnas.

Jis aiškino, kad teršalai bėgo iš Amalės upelio lietaus nuotekų išleistuvo.

„Kauno HE statybos metu upelis buvo kanalizuotas ir beveik 5 km jis teka vamzdžiais per Petrašiūnų rajoną. Upelis surenka rytinės Kauno miesto dalies, beveik penktadalio Kauno, lietaus vandenis ir įsilieja į Nemuną Petrašiūnuose. Lietaus nuotekų vamzdžiais tekanti Amalės upelio dalis praeina pro pramoninę miesto dalį, garažų bendrijas. Laisvai upelis teka pro Amalių sodus. Dėl šių priežasčių taršos šaltinis dar nenustatytas. Preliminariais duomenimis – žala gamtai minimali ir greičiausiai vienkartinė, tačiau ją, taip pat ir taršos šaltinį galėtų patikslinti aplinkosaugininkai“, – pasakojo A. Nenėnas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pilietiškas

Pilietiškas portretas
O kodėl yra užkardos, trukdančios privažiuoti prie Nemuo? Kas atsakingas už jas?

Kaunietis

Kaunietis portretas
Daugeli metu sitaip tersiamas Amales upelis kuris teka per sodus,ivairias imones.Vien pamacius ji tekanti per sodu teritorija plaukai siausiasi.

Jonas..

Jonas.. portretas
Cirkas is ...........
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių