Kaip jau rašyta, apie šį incidentą pareigūnams pranešė ne pati dainininkė, o vieno iš Kauno centre įsikūrusių viešbučių darbuotojai.

Bendrasis pagalbos centras į įvykio vietą pasiuntė ir greitosios medikus, ir policiją.

Rimtesnės medikų, konstatavusių, kad smurto iš tikrųjų būta, pagalbos nukentėjusiajai neprireikė. O policija savo suvestinėse tai, ką nustatė įvykio vietoje, apibūdino taip: „Balandžio 29-ąją, apie 13.40 val., A.Mickevičiaus gatvėje esančiame viešbutyje vyras, gimęs 1987 m., kilus konfliktui, sudavė rankomis moteriai, gimusiai 1983 m., į veidą.“

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Tačiau, nors policijos suvestinėje nebuvo užsiminta apie šio incidento dalyvių girtumą, anot pareigūnų, jis buvo su gana įprastu tokiais atvejais kvapu.

Įtariamasis iki policijos atvykimo iš įvykio vietos jau buvo pasišalinęs. Jis surastas tik beveik už dviejų parų – gegužės 1-osios vidurdienį, kai atsiliepė į pareigūnų skambutį telefonu. Ir pasakė, kur šiuo metu yra.

Policijai nuvykus į minėtą butą Vilijampolėje, jam buvo pareikštas įtarimas dėl fizinio skausmo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlimo arba nežymaus jų sveikatos sutrikdymo.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, įtariamasis viską neigė ir į kalbas su pareigūnais nesileido. Todėl jam buvo įteiktas šaukimas atvykti papildomai apklausai į policiją. Ir skirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos be ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų žinios.

Tokios pačios pozicijos minėtas kaunietis D.R., jau teistas už finansinius nusikaltimus, laikėsi ir toliau. Tiesa, vėliau ją išsakydamas jau raštu. Nors buvo gauta ekspertų pažyma, kad dainininkė visgi patyrė nežymų smurtą – du smūgius į veidą ir galimai ranka.

Už fizinio skausmo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlimą arba nežymų jų sužalojimą Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Tačiau šio nesunkiems priskiriamo nusikaltimo atveju yra galimas ir susitaikymas. O tai įvykus, ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tačiau tam pirmiausiai būtinas įtariamojo prisipažinimas. O po to ir nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimas. Tačiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės tokiais atvejais negalima jei tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo jau buvo toks susitaikymas per pastaruosius trejus metus.

Šios plačiai nuskambėjusios istorijos atomazga buvo panaši, bet kiek kitokia. Praėjusią savaitę tik po grasinimų, kad bus atvesdinta prievarta, pagaliau į pakartotinę apklausą prisikviesta Mia jau pareiškė, kad buvo ne taip suprasta tada į viešbutį atvykusių pareigūnų. Esą žodinio konflikto su minėtu savo pažįstamu metu ji patyrė stresą, todėl galėjo klaidingai apibūdinti įvykio aplinkybes. 

I.Gelūno/BNS nuotr.

Belieka priminti, ką Mia rašė socialiniuose tinkluose šiam incidentui tapus vieša paslaptimi. O tada ji ten įkėlė tokį trumpą savo komentarą: „Turėčiau palikt komentarą vieną kitą, na, bet nėra ką palikt. Kas nori, pučia burbulą, o kas nenori, tas gyvena savo gyvenimą. Todėl visus noriu nuramint, man viskas gerai! Aš gyva ir sveika, draugai! Ačiū visiems už jūsų rūpestį. O visa kita vadinama gyvenimu! Tik vienų gyvenimas praeina su tomis pačiomis situacijomis tyliai ir ramiai, o kitų – ne. Todėl aš nenoriu daugiau eskaluoti tos temos, nes kai kurie žurnalistai, pasirodo, „gerai viską žino“ ir be manęs. P.S. Ir jei apie visų mūsų ir jūsų gyvenimus pradėtų rašyti, tai galėtumėt skaityt straipsnius nuo ryto iki vakaro.“

Anot teisėsaugininkų, nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą teko ir dėl to, kad jis buvo pradėtas ne pagal tą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Tiesiog užsikabinta už to, kaip Mia tada įvardijo savo santykius su D.R., nors, kaip paaiškėjo vėliau, jie buvo įvardyti netiksliai.

Be to, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, būtinas nukentėjusiojo pareiškimas, o Mia jo policijai nerašė. Ir tikino neketinanti to daryti, nes niekam dėl šio įvykio neturi jokių pretenzijų.