Pavyko prakalbinti ne visus

Tokie kaltinimai pareikšti dviem beveik penkerius metus tuo besivertusios organizuotos nusikalstamos grupės nariams. Kiti jų bendrai tebeieškomi. Dviem iš jų, gali būti besislapstantiems Jungtinėje Karalystėje, kurioje jie gyveno ir vertėsi prekyba žmonėmis, išduoti Europos arešto orderiai.

Deja, pavyko nustatyti tik septynis nukentėjusiuosius. Kitų, taip ir neišsivadavusių iš baimės gniaužtų, Kauno teisėsaugininkams prakalbinti nepavyko, nors nuo nelaimėlių išgyvento košmaro praėjo jau mažiausiai dveji metai. Nustatyta, kad jauni vyrai iš įvairių aplink Kauną esančių miestų bei miestelių pateko į kaltinamųjų prekyba žmonėmis spąstus ir išbuvo juose nuo 2009-ųjų pavasario iki 2014-ųjų sausio.

Apie tai tapo žinoma tik tada, kai į "Caritą" kreipėsi vienos iš aukų sesuo. Jos broliui buvo pavykę sėkmingai ištrūkti iš šių spąstų ir grįžti į Lietuvą. Tačiau netrukus paskui jį atvažiavo ir vienas iš jį išnaudojusios grupuotės narių ir toliau reikalavo grąžinti skolas, kurių apgauta auka buvo priversta prisidaryti.

Pateko į spąstus

Kartu su minėtais šios grupuotės nariais prieš teismą stos ir vieno iš jų draugė. Pastaroji – dėl poveikio nukentėjusiajam.

Šiai kaunietei, pirminiais duomenimis, taip pat netrūko įžūlumo, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, atvykti pas vieną iš jos draugo aukų į namus ir daryti psichologinį spaudimą, kad šis duotų jos draugui bei šio bendrams palankius parodymus.

Dauguma nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintų asmenų – Jonavos rajono, iš kur kilęs ir vienas kaltinamųjų, gyventojai. Kaip ir kitos šios nusikalstamos grupuotės aukos, jie pateko į spąstus, ieškodami per draugus ir pažįstamus darbo užsienyje. Visi vyrai patikėjo pažadais, kad, nuvykę į Jungtinę Karalystę, bus greitai įdarbinti, todėl dauguma išvyko ten be pinigų.

Kiti nukentėjusieji patys susirado kaltinamuosius Jungtinėje Karalystėje, kai patys, nuvykę ten ieškoti laimės, negalėjo susirasti darbo. Pastarieji, kaip ir atsiviliotieji į Jungtinę Karalystę apgaule, buvo maitinami tik pažadais. Vis dėlto jiems buvo suteikta pastogė ir paskolinta pinigų pragyventi. Kai tapo priverstiniais skolininkais, netrukus iš jų buvo pareikalauta už tai atidirbti.

Pasirinkimo nebuvo

"Darbo dar nėra, bet galima eiti į parduotuvę vogti", – tokį patarimą, kaip atiduoti skolas, po kurio laiko išgirdo dauguma nukentėjusiųjų.

Pasirinkimo nebuvo, nes anglų kalbos jie nemokėjo, o grįžti į Lietuvą nebuvo už ką. Nebuvo net pinigų maistui, dėl to kai kurie nukentėjusieji prisipažino patys ėję jo vogti į parduotuves.