Prokuroras prašo griežčiausios bausmės

Kaip jau rašyta, 43-ejų O.Tsariučenka yra kaltinamas pernykštės rugpjūčio 22-osios vakarą nužudęs du žmones, vienas iš kurių buvo bejėgiškos būklės, bei pasikėsinimu tokiu pačiu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti dar vieną savo tautietį. Ir tyčiniu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – vieno Birželio 23-iosios gatvės 6-ojo namo buto, kurį jo velionių savininkų dukra buvo išnuomojusi statybų bendrovei, kurios objektuose dirbo šie ukrainiečiai, padegimu.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Surinkta pakankamai duomenų, kad teisiamasis tyčia siekė atimti gyvybę visiems trims savo tautiečiams ir atliko smurtinius veiksmus, sukeldamas sunkius padarinius, už kuriuos turi atsakyti. Teismas turėtų atsižvelgti, kad O.Tsariučenka padarė ne vieną sunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą bei didelę moralinę ir materialinę žalą. Ir veikė ypatingai brutaliai“, – akcentavo šiandien per baigiamąsias šios bylos kalbas kaltinimą palaikantis prokuroras Tomas Stelionis. Anot jo, tyčinius teisiamojo veiksmus įrodo iškalbingas jo paties prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu pasiteiravus, kodėl buvo sužalota viena visų nukentėjusiųjų kūno vieta. Tada O.Tsariučenka atsakė, kad to buvo mokytas, tarnaudamas armijoje.

„Jokių lengvinančių teisiamojo kaltės aplinkybių nėra. O sunkinanti – kad nusikaltimus jis darė apsvaigęs nuo alkoholio, nors tai ir neigia. Tačiau, anot liudytojų, tądien po pietų jis buvo pasišalinęs iš darbo vietos ir grįžo neblaivus. O trečiojo savo tautiečio O.Tsariučenka nenužudė tik todėl, kad nepajėgė jo fiziškai įveikti. Tačiau, dėl to ir padegė butą. Be to, jis savo kaltės nepripažįsta, visiškai nesigaili ir nesiekia atlyginti padarytą žalą. O bausmė už padarytus nusikaltimus turi būti adekvati jų pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui. Todėl prašau teismo skirti O.Tsariučenkai griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos“, – baigė daugiau kaip valandą trukusią savo baigiamąją kalbą T.Stelionis.

Kratėsi maniako etiketės

O.Tsariučenka ginanti jau antra Lietuvos valstybės paskirta advokatė Ingrida Maldeikienė, nes pirmosios jis atsisakė, savo ruožtu, įrodinėjo, kad jos ginamajam pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, nesurinkus pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų. Tiesioginių nusikaltimo liudytojų nėra – tik šalutiniai. O gyvo likusio nukentėjusiojo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Vien dėl to, kad jis vengė atvykti į teismą duoti parodymus. Ir galimai dėl to, kad ir pats jaučia kaltę dėl to, kas įvyko.

I.Maldeikienė siūlė teismui perkvalifikuoti O.Tsariučenkai pareikštą kaltinimą dėl pasikėsinimo nužudyti šį savo tautietį tik į sunkų sveikatos sutrikdymą. O vieno tautiečio nužudymą kvalifikuoti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą, o dėl kito nužudymo išteisinti. Kaip ir dėl buto padegimo.

Vienas iš I.Maldeikienės argumentų, kodėl O.Tsariučenka turi būti išteisintas dėl vieno nužudymo, kurio tikino neįvykdęs, – ant jo batų neaptikta velionio kraujo.

„Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, – kartojo advokatų labai mėgiamą posakį I.Maldeikienė. – Be to, teismas turėtų atsižvelgti, kad O.Tsariučenka nėra teistas, turi du mažamečius vaikus ir neįgalumą – negirdi viena ausimi.“

Pats O.Tsariučenka, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, kuo toliau, tuo sunkiau valdėsi. Padedant vertėjai iš rusų kalbos, jis tikino neturėjęs tikslo nieko žudyti – jį patį po visko ištiko šokas. „O dabar daro iš manęs maniaką! Nors nesąžininga versti visą kaltę man vienam! Šioje byloje – daug melo ir iš nukentėjusiųjų, ir iš pareigūnų pusės. Tarnavau devynis metus armijoje ir ten karininkai

atsakydavo už savo žodžius. Tačiau su tokia veidmainyste susidūriau pirmą kartą, kai atsivedęs į savo kabinetą policijos pareigūnas pirmiausiai duoda savo mobilųjį telefoną, kad paskambinčiau savo namiškiams. O po pokalbio su šiais pareiškia, ar nori dar kada nors juos matyti? Jeigu nori, rašyk prisipažinimą!“ – dėjo savus akcentus O.Tsariučenka.

Jo bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija planuoja skelbti savo sprendimą po poros savaičių.

Kas meluoja?

Ekspertai, tyrę O.Tsariučenką, konstatavo, kad jis – pakaltinamas, nors ir turi tam tikrų asmenybės sutrikimų.

Duodamas teisme parodymus, O.Tsariučenka pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu prisiėmė visą kaltę, nes buvo sudaręs su vienu Kauno policijos vadovu sandėrį. Šis įvyko iš karto po jo sulaikymo, kai jis buvo perduotas minėtam pareigūnui. Pastarasis esą pasiūlė viską prisipažinti ir už tai pažadėjo baigti bylą būtinosios ginties neišvengiamybe bei nusikaltimų padarymu afekto būsenoje.

„Jeigu ne, tau gresia iki gyvos galvos“, – teigė šis, anot teisiamojo, jį apgavęs pareigūnas.

Prokuroras buvo įpareigotas praėjusiame posėdyje užtikrinti šio pareigūno dalyvavimą. Ir iškvietė į jį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus, tiriančio nužudymus, vadovą.

Tačiau, išvydęs šį pareigūną, O.Tsariučenka pareiškė, kad tai – ne jį apgavęs asmuo. Esą šį gali įvardinti jo parodymus nusikaltimo padarymo vietoje fiksavęs kitas pareigūnas, buvęs su apgaviku, kai jis buvo šiam pristatytas po sulaikymo.

Tačiau, šiandien minėtas vyresnysis to paties Kauno AVPK skyriaus, tiriančio nužudymus, tyrėjas teisme pareiškė, kad tiesiogiai O.Tsariučenkos sulaikyme nedalyvavo. Su juo bendravo tik kitą dieną ir filmuojant parodymus nusikaltimo vietoje. Jis teigė nepamenantis ir, kad galėjo duoti savo telefoną O.Tsariučenkai – jog šis paskambintų žmonai. Nors, teisiamajam pareiškus, kad jo žmona išsaugojo telefono numerį, vėliau patikslino, kad gal ir galėjo taip būti. Tačiau, vyresnis tyrėjas kategoriškai neigė kitą O.Tsariučenkos teiginį – esą jo akivaizdoje apgavikas, kurį šis liudytojas jam pristatė ne tik kaip savo viršininką, bet ir kaip labai gerą žmogų, dosniai vaišino jį cigaretėmis.

Ankstesni parodymai buvo išgauti iš manęs apgaule ir šantažu. O po to dar tendencingai ir su interpretacijomis išversti.

Šokiruojanti ir priešistorė

Kaip jau rašyta, duodamas teisme parodymus, O.Tsariučenka tikino nužudęs tik vieną savo tautietį ir dar vieną sužeidęs. Ir nepadegęs buto, kuriame įvyko dvikova su sužeistuoju.

„Ankstesni parodymai buvo išgauti iš manęs apgaule ir šantažu. O po to dar tendencingai ir su interpretacijomis išversti“, – pradėjo tada savo kalbą teisme O.Tsariučenka.

Jis teigė atvykęs į Lietuvą tautiečio Igorio kvietimu – vadovauti brigadai. Tačiau į šią buvo surinkti visai jiems patikėto darbo nemokantys jo tautiečiai, dėl ko bendrovės „Dengsta“, kurios objektuose jiems teko dirbti, vadovas net nenorėjo mokėti jiems avanso. Šį – kiekvienam brigados nariui po 50 eurų sumokėjo Igoris. Tačiau, O.Tsariučenka prisipažino davęs visiems po 10 eurų, o už likusius nupirkęs pigiau maisto, indus jam gaminti ir televizorių. Labiausiai tokiais jo sprendimais buvo nepatenkinti brigadoje dirbę du netikri broliai – Borisas ir Andrejus. Netrukus šie dėl to, kad prastai dirbo, buvo perkelti į „juodus darbus“, dėl ko dar šnairiau pradėjo žiūrėti į jį. Vėliau dirbti „juodų darbų“ buvo perkeltas ir pats O.Tsariučenka. Tačiau, dėl to, kad jis ir toliau kovojo už savo teises, bendrovės direktorius galiausiai liepęs jam grąžinti bendrabučio raktus, duodamas suprasti, kad atsisako jo paslaugų. O pareikalavus šio sumokėti už atliktą darbą, esą davė suprasti, kad jeigu O.Tsariučenka reikalaus, kas jam nepriklauso, jis gali grįžti į tėvynę ir karste.

Teisiamojo versija

Pasak O.Tsariučenkos, susirinkti daiktus bendrabutyje, iš kurio liepta išsikraustyti, jam padėjo antras pagal amžių brigados narys – 33-ejų metų Vladas. Su šiuo jie tada išgėrė porą litrų sidro. Ir Vladas pažadėjo pakalbėti su kitais brigados nariais – gal jie priims jį vienai nakčiai į minėtą butą Birželio 23-iosios gatvės devyniaaukštyje, kuriame prieš tai gyveno ir O.Tsariučenka.

Tačiau pakalbėti su tautiečiais išėjęs Vladas, kaip žadėjo, nebegrįžo, dėl ko O.Tsariučenka po kurio laiko ėmė jo ieškoti. Ir sutiko prie minėto devyniaaukščio. Po to jiedu sėdėjo kieme prie smėlio dėžės ir sprendė, ką daryti toliau. Bekalbėdami pjaustę obuolius virtuviniu peiliu, kurį rado viename iš objektų, kuriame dirbo.

Anot O.Tsariučenkos, tragiškai pasibaigęs konfliktas su Vladu kilo dėl to, kad šis primygtinai jam siūlė grįžti pernakvoti į bendrabutį. Ir esą Vladas pirmas stvėrė šalia gulėjusį peilį. O jis tik atmušęs jo ataką, tačiau taip nesėkmingai, kad užlenktoje Vlado rankoje buvęs peilis įsmigo šiam į kaklą. Tačiau, kodėl šį ištraukęs, jis dar kartą smogė peiliu ten pat, O.Tsariučenka jau paaiškinti nesugebėjo. O teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad Vladas nužudytas mažiausiai penkiais peilio smūgiais į įvairias kūno vietas.

Jis teigė negalintis paaiškinti ir, kaip atsidūrė minėtame bute, kuriame su kitais tautiečiais gyveno Vladas. O ten susidūrė su agresyviai nusiteikusiu vienu iš brolių, su kuriais konfliktavo, – Andrejumi. Ir tik tada pamatęs, kad turi rankoje peilį. „Bijojau, kad Andrejus jo neatimtų ir manęs nenužudytų“, – teisinosi, kodėl su juo susigrūmė, O.Tsariučenka. O po to, kai Andrejus po judviejų grumtynių užsirakino viename iš kambarių, radęs virtuvėje tabako. Dėl to ir prašęs pas Andrejų žiebtuvėlio. O šio negavęs, trenkęs durimis ir išėjęs iš buto. Kas jį padegė ir nužudė jau miegantį vyresnįjį Andrejaus brolį Borisą, O.Tsariučenka teigė nežinantis. Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad ir Borisas buvo nužudytas mažiausiai penkiais smūgiais peiliu.

Pareikštas tik vienas ieškinys

Nukentėjusiojo statusą šioje byloje turintis Andrejus, kuriam bylon sugulusių įvykių metu buvo 24-eri, ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakojo, kad tą lemtingą rugpjūčio 22-ąją po eilinio konflikto tarp jo 29-erių metų brolio Boriso ir O.Tsariučenkos šis pagrasinęs, kad jo broliui vakare „bus chana“. Tą patį vakarą išėjęs iš tualeto jis netikėtai susidūrė buto koridoriuje su O.Tsariučenka. Ir šis dūręs jam peiliu į pilvą. Po to nuėjęs į kambarį, kuriame prie planšetinio kompiuterio lovoje buvo užmigęs Borisas. Grįžęs iš ten po minutės, jis vėl puolė Andrejų. Į šio pagalbos šauksmą iš kito kambario išbėgo 20-metis Grigorijus. Tačiau, O.Tsariučenkai parodžius jam peilį, dingo. Nors dar buvo vėliau išėjęs su taburete, tačiau ateiti į pagalbą Andrejui nesiryžo. O, kai O.Tsariučenka nubėgo paskui jį, Grigorijus iššoko per balkoną iš trečiojo aukšto.

Tačiau, šiuo trumpu O.Tsariučenkos pasišalinimu spėjo pasinaudoti Andrejus, nušliaužęs į kambarį, kuriame miegojo Borisas ir ten užsirakinęs. Jis teigė radęs brolį kraujo klane ir be gyvybės ženklų. Ir pro dekoratyvinį durų stiklą matęs, kaip O.Tsariučenka padegė koridoriuje kažkokį baltą daiktą.

Nei Andrejaus, nei Grigorijaus prisišaukti į Kauno apygardos teismą nepavyko. Nepareiškė nei jie, nei Vlado sesuo, kurią galų gale pavyko prisišaukti į teismą, O.Tsariučenkai ir jokių ieškinių.

Vienintelis jam pareikštas ieškinys – draudimo atstovų prašoma kompensacija už padegto bei jį gesinant sulieto butų savininkėms išmokėtus beveik 11 500 eurų.