Quantcast

Dėl užlieto kiemo garliaviškiai ant kojų sukėlė ugniagesius

  • Teksto dydis:

Ketvirtadienį ugniagesius gelbėtojus ant kojų sukėlė garliaviškiai, kurių pranešimas skambėjo grėsmingai – užlietas namas, viduje mažamečiai vaikai.

Kaip rašoma Kauno ugniagesių gelbėtojų paros įvykių suvestinėje, jų pagalbos vasario 25-ąją apie 16 val. prireikė Garliavoje, Sodų g. gyvenantiems žmonėms.

Pranešime buvo nurodyta, kad užlietas šiuo adresu esantis namas, o į vandens spąstus pateko mažamečiai vaikai.

Nieko nelaukdami ugniagesiai gelbėtojai išskubėjo į nelaimės vietą, tačiau atvykus juos pasitiko gerokai kitoks vaizdas.

Joks realus pavojus vaikams nebuvo kilęs, nes užlietas buvo ne namas, o kiemas – vandens lygis apie 15 cm. Plaukiojančiu vandens siurbliu vanduo išsiurbtas.

Galima manyti, kad šio namo šeimininkus įbaugino vis garsiau skambinami pavojaus varpai apie laukiamą potvynį, kurio laukiama pirmąją kovo savaitę. Kad nereiktų baimintis, Kauno ugniagesių gelbėtojų atstovai dalijasi vertingais patarimais.

Ruoškimės potvyniui

Potvynis – tai stichinė nelaimė, sukeliama staigaus vandens pertekliaus. Kasmet pasaulyje dėl potvynių žūsta beveik 7000 žmonių. Potvynį sukelia intensyvus sniego tirpsmas, gausios liūtys, ledų sangrūdos, užtvankų griūtys.

Didžiausi ir pavojingiausi potvyniai Lietuvoje kyla dėl tirpstančio sniego. Potvyniai gali užlieti daugiau nei 351 000 ha, tai yra apie 5 proc. Lietuvos teritorijos. Gali būti užlieta 193 000 ha žemės ūkio naudmenų, 93 000 ha miškų ir 28 000 ha urbanizuotos teritorijos.

Dideli potvyniai Lietuvoje kyla vidutiniškai kas dešimtmetį. Didžiausi XX a. potvyniai Nemuno žemupyje ir deltoje buvo užfiksuoti 1922 m., 1925 m., 1931 m., 1951 m., 1958 m., 1970 m., 1979 m., 1994 m., 2010 m. Pats didžiausias potvynis stebėtas 1958 m. – Nemuno deltoje (Lietuvos teritorijoje) buvo užlieta 570 km². 1994 m metais – 480 km².

Dažni potvyniai ir Nemuno upės vidurupyje, kur vingiuotame ruože ir ties didesnių intakų žiotimis susidaro ledo kamščiai. Iki Kauno hidroelektrinės pastatymo (1959 m.) per Nemuno potvynius itin dažnai buvo užliejamas Kaunas. Didžiausias žinomas potvynis Kaune kilo 1946 m. Staigiai pradėjus tirpti sniegui, ledo sangrūdų ties Kaunu patvenktose Neries ir Nemuno upėse vandens lygis kovo 25 d. pasiekė neregėtą aukštį – 748 cm virš posto nulio. Per 1946 m. potvynį buvo nuplauta 10 vienaukščių namų, apgadinta daug Kauno senamiesčio pastatų, žuvo daug Kauno gyventojų. Ištvinęs Nemunas kelia pavojų ir kitoms pakrantėse esančioms gyvenvietėms. Nuo Nemuno potvynio yra nukentėję Prienai, Birštonas, Seredžius, Jurbarkas ir kiti šalia Nemuno esantys miesteliai bei gyvenvietės.

Potvynis gali sugriauti pastatus ir tiltus, nutraukti elektros tiekimo linijas, plukdyti automobilius, ridenti akmenis, išversti medžius, išplauti naujus griovius, kanalus, suformuoti grunto nuošliaužas, užnešti nuosėdomis užlietas vietas.

Jeigu esate paupio gyventojas, potvynis – labai tikėtinas, o ypač tuomet, jeigu upė teka lyguma, o jūs gyvenate ne ant kalvos.

Šiųmetė žiema buvo labai snieginga ir palyginti šalta, didžioji dalis upių buvo užšalusi, o pavasaris atėjo staiga, todėl būtina pagalvoti apie gresiantį potvynį ir jam pasiruošti. Kai kuriems žmonėms gal net tekti išvykti iš namų, kol praeis potvynio pavojus.

Geriausia žmonių apsaugos priemonė – jų evakavimas iš pavojingos vietovės. Nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams iš potvynio zonos reikėtų išvykti į saugesnes vietas.

Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pradėkite rengtis galimam potvyniui

* Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).

* Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.).

* Dokumentus, asmenines vertybes reikia sudėti į neperšlampamus maišelius, padėti į lengvai pasiekiamą, matomą vietą.

* Pasirūpinkite, kad ne mažiau kaip 10 parų užtektų ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų.

* Būtinai turėkite gerai veikiantį mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginių maitinimo elementų.

* Gyvuliams, gyvūnams augintiniams ir baldams paruoškite paaukštinimus. Pasirūpinkite, kad šunys ir kiti gyvūnai neliktų įkalinti narvuose, voljeruose, garduose.

* Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.

* Turėkite žvyro ir maišų su smėliu.

* Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus.

* Lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.

* Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užteršto paviršinio vandens. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.

* Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.

Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos.

* Išvežkite iš užliejamų vietų  trąšų ir pesticidų atsargas.

* Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalo ir kt.), kurie gali užteršti aplinką.

* Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.

* Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.

Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes,  išjunkite  elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.

Gyventojams, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariame:

* Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.

* Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose.

* Mokėkite pagalbos  ženklus: iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa)  – reikalinga pagalba, mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.

* Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą  duobę, kelią tikrinkite  kartimi.

* Jei tektų eiti keliems žmonėms per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve.

* Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į  netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos.

* Padėkite laukiniams žvėreliams, iš sausumos salelių perkelkite juos  į laukus.

Pasibaigus potvyniui griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus.

Praneškite reikiamoms tarnyboms apie elektros tinklų, vandentiekio ir dujų sistemų gedimus ir laukite pagalbos.

Nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų.

Kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų, išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį ir išdezinfekuokite šulinį tokiu aktyviojo chloro tirpalu – 1 m3  vandens –  400–600 g chlorkalkių miltelių. Po paros atsiradusį vandenį išsemkite. Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.

Praneškite seniūnijai  apie potvynio sukeltus nuostolius.

Tirpstantis sniegas sukelia nemažai papildomų rūpesčių miesto gyventojams, specialiosioms ir komunalinėms tarnyboms: apsemiamos gatvių važiuojamosios dalys, lietaus vandens šalinimo pralaidos nebepajėgia surinkti viso susikaupusio vandens, apsemiami kiemai, vanduo patenka į rūsius. Nebeatlaikydami susikaupusio sniego svorio lūžta pastatų stogai ir padaro daug nuostolių, kelia grėsmę gyventojų gyvybei ir sveikatai. Miesto komunalinės tarnybos turi atkasti sniegą, valyti pralaidas. Raginame gyventojus, įmones, įstaigas pasirūpinti savo teritorijos priežiūra – išvalyti lietaus surinkimo šulinių groteles, nukasti sniegą ir ledą nuo pralaidų, išsivalyti atvirus vandens nuleidimo griovius.

Į nuotakyno inžinerinius tinklus negalima nukreipti paviršinio vandens iškasant pralaidas iki nuotekų šulinėlių, atidengiant jų dangčius ir pan. Į nuotakyną patenkantys polaidžio, lietaus vandenys labai padidina nuotekų kiekį, sukelia technologinių nuotekų šalinimo sutrikimų, o kartais net ekstremalias situacijas.

Rekomenduojame patikrinti, ar gerai veikia rūsiuose esančių atvirų vietų (revizijos taškų, klozetų, kriauklių, vonių ar pan.) uždaromoji armatūra, automatiškai užsidarančios sklendės.

Norint išvengti vandens sankaupų į lietaus nuotekų šulinius draudžiama pilti šiukšles, buitines atliekas, naftos produktais ir kitais teršalais užterštas medžiagas, užpilti gatvių šoninius griovius gruntu, statybos laužu ir kitomis atliekomis, griovių vietoje savavališkai įrengti uždaras linijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kopustas.

Kopustas. portretas
NU NESUPRATAU VISAI, TAI JIE GARLAVISKIAI AR GARLIAVISKIAI??? Ismokit rasyt jus Runkeliai.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių