Aukščiausiasis Teismas atmetė N. Venckienės ir jos advokato skundus

„Įvertinusi argumentus, bylos medžiagą, teisėjų kolegija nusprendė atmesti N. Venckienės ir jos advokato skundus, (...) teismų nuosprendžiai palikti galioti“, – teisėją Aurelijų Gutauską citavo BNS.

Iš N. Venckienės nuspręsta išieškoti daugiau nei 172 eurus už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

LAT sprendimas yra galutinis ir Lietuvoje neskundžiamas.

Nežino, ar kreipsis į EŽTT

Po posėdžio portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su N. Venckienės advokatu Daniumi Svirinavičiumi ir paklausus, kaip vertina LAT sprendimą, jis teigė, kol kas nesusipažinęs su nutarties motyvais, todėl plačiau komentuoti negali. „Su Aukščiausiuoju Teismu Lietuvoje nesiginčijama“, – sakė N. Venckienės gynėjas.

Aš įžvelgčiau konvencinius pagrindus net nematydamas LAT nutarties motyvų, bet nežinau, kaip elgsis klientė. Čia jos valia.

Jis teigė nežinantis, ar jo ginamoji LAT nutartį skųs Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) Strasbūre. „Mano įgaliojimai čia baigiasi. Nežinau, kaip ji elgsis. EŽTT įrodymų nevertina, tačiau žiūri, ar Lietuvos teismai nepadarė kažkokių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų pažeidimų. Per keturis mėnesius nuo sprendimo nuorašo gavimo datos, žmogus turi teisę kreiptis į EŽTT. Yra rašoma peticija. Ten ilgos procedūros – EŽTT nepriima nagrinėti labai daug skundų, nes neįžvelgia pagrindų. Aš įžvelgčiau konvencinius pagrindus (N. Venckienės atveju – aut. past.) net nematydamas LAT nutarties motyvų, bet nežinau, kaip elgsis klientė. Čia jos valia“, – kalbėjo D. Svirinavičius.

Po nuosprendžio – skundai

Pernai liepos 8 dieną Panevėžio apygardos teismas N. Venckienę pripažino kalta ir nuteisė kalėti, tačiau, įskaičius suėmime išbūtą laiką, nusprendė, kad ji bausmę jau atliko. Tokiam nuosprendžiui vėliau pritarė ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Buvusi teisėja LAT prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo ir Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis ji pripažinta kalta bei ją išteisinti kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. Venckienės advokatas prašė panaikinti šiemet sausį priimtą Apeliacinio teismo nutartį, kuria skundai buvo atmesti. Teisininko nuomone, jo ir nuteistosios apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti nepilnai.

Lietuvos apeliacinis teismas sausį atmetė N. Venckienės ir jos advokatų skundus. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo.

Atlygino žalą

Nuosprendžiu teismas iš N. Venckienės priteisė nukentėjusiesiems turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusiajai Laimutei Stankūnaitei priteista 2,3 tūkst. eurų turtinei ir 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, antstolei Sonatai Vaicekauskienei – 3 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Pareigūnui M. G. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybei iš kaltinamosios priteista 6 tūkst. 849 eurų už jos ekstradiciją iš JAV, 1,7 tūkst. eurų išlaidų už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiosioms ir 30 eurų liudytojui išmokėtų kelionės į teismą išlaidų.

Be to, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus nuteistosios N. Venckienės ir jos gynėjo apeliacinius skundus, buvo taip pat nutarta iš N. Venckienės išieškoti valstybei daugiau nei 203 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Ji sumokėjo, bet tai nereiškia kaltės pripažinimo.

Paklaustas, kodėl buvusi teisėja ir parlamentarė vis dėlto nusprendė atlyginti žalą, jei nuosprendį apskundė, pašnekovas pateikė paaiškinimą. „Ji sumokėjo, bet tai nereiškia kaltės pripažinimo. Mes apskundėme Aukščiausiajam Teismui ir ginčijame. Viena iš priežasčių, sakyčiau, rado galimybę atlyginti dėl to, kad didelės papildomo išieškojimo išlaidos – antstoliai priskaičiuoja įvairias vykdymo išlaidas“, – aiškino D. Svirinavičius.

Prašė atmesti skundus

Prokuroras Darius Jakutis prašė palikti galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus. Tokios pat nuomonės buvo ir L. Stankūnaitės advokatė Neringa Grubliauskienė.

Ji teigė, kad teismai teisingai išdėstė motyvus, kodėl tokia bausmė N. Venckienei buvo paskirta.

Teisėjo imunitetas nėra absoliutus

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

N. Venckienė nuteista po to, kai 2012-ųjų gegužę, vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų Garliavoje paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Mažamečio vaiko perdavimas ir kiti veiksmai buvo filmuojami.

LAT savo nutartyje pabrėžė, kad teisėjų imunitetas nėra absoliutus, N. Venckienė vaiko paėmimo byloje dalyvavo kaip privatus fizinis asmuo, policininkai laikė teisėjos rankas, kad motina galėtų paimti ant kalių laikomą vaiką.

„Prievarta buvo taikoma tiek, kad motina galėtų pasiimti dukrą“, – paskelbė teismas.

LAT taip pat atkreipė dėmesį, kad  teisėjos pareigas ėjusi N. Venckienė nevykdė teismo sprendimo, trukdė jį vykdyti antstoliui, 2012 metų gegužės 17 įvykiai nebuvo atsitiktiniai, tam turėjo įtakos ir N. Venckienės veiksmai.

„N. Venckienė kaltės nepripažino ir nepripažįsta, kritiškai nevertina savo veiksmų“, – rašoma teismo nutartyje.

Joje pastebima, kad ji geranoriškai nevykdė teismo sprendimo – durys nebuvo atidarytos, ugniagesiai jas turėjo išlaužti, kitos durys buvo užremtos, todėl namo vitrininių durų stiklas buvo išdaužtas.

„Ji nesiėmė jokių veiksmų, kad antstolė patektų į namo vidų, mažametė sėdėjo jai ant kelių, nebandė perduoti motinai. Spirdama koja, bandė atstumti antstolę, jai keturios poodinės kraujosruvos buvo padarytos, ranka į veidą sudavė policininkui“, – paskelbė teismas.

Senatis sustabdyta pagrįstai

LAT taip pat atkreipė dėmesį, kad 2013 metais į JAV išvykusi N. Venckienė būdama šioje valstybėje atsisakė priimti procesinius dokumentus dėl Lietuvoje prieš ją vykdomo tyrimo, nebendradarbiavo su JAV pareigūnais ir taip siekė išvengti baudžiamojo persekiojimo.

Todėl, pasak LAT, pagrįstai pripažinta, kad, kol eksteisėja buvo JAV, senaties eiga buvo sustojusi.

Į Lietuvą N. Venckienė buvo pargabenta 2019 metų rudenį, Čikagos kalėjime ji buvo laikoma nuo 2018 metų kovo.

N. Venckienė įtarimus neigė ir vadino juos politiškai motyvuotais.

Garliavos įvykiai

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus gausioms pareigūnų pajėgoms.