- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Veiksmas: Kauno marias lietuvių sukurtas įrenginys valo jau daugiau nei mėnesį.
-
Veiksmas: Kauno marias lietuvių sukurtas įrenginys valo jau daugiau nei mėnesį.
-
Veiksmas: Kauno marias lietuvių sukurtas įrenginys valo jau daugiau nei mėnesį.
-
Veiksmas: Kauno marias lietuvių sukurtas įrenginys valo jau daugiau nei mėnesį.
-
Veiksmas: Kauno marias lietuvių sukurtas įrenginys valo jau daugiau nei mėnesį.
-
Veiksmas: Kauno marias lietuvių sukurtas įrenginys valo jau daugiau nei mėnesį.
Kauno mariose pristatytas lietuvių sukurtas plaukiojantis įrenginys, skirtas melsvabakterėms iš vandens telkinių surinkti ir vandens telkinių žydėjimui sumažinti.
Pražūtingas ekosistemai
Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininkės Juditos Koreivienės, vandens telkinių eutrofikacija, kai į ekosistemas patenka organinių ir maisto medžiagų, yra viena aktualiausia aplinkosaugos problemų.
„Cheminių trąšų naudojimas žemės ūkyje, nepakankamai išvalytos nuotekos, buityje naudojami cheminiai preparatai didina azoto ir fosforo prietaką į vandens telkinius. Tai skatina nekontroliuojamą makrodumblių ir melsvabakterių augimą. Perteklinė dumblių masė ir toksiškos santalkos mažina biologinę įvairovę, skatina kitas aplinkosaugines ir socialines problemas. Intensyvaus vandens žydėjimo metu gaišta žuvys ir kiti vandens organizmai, iškyla pavojus žmonių sveikatai dėl melsvabakterių gaminamų ir į aplinką išskiriamų toksinų“, – teigė J.Koreivienė.
Mūsų sukurtas melsvabakterių biomasės surinkimo įrenginys prisideda ne tik gerinant aplinkosaugą, bet ir kuriant tvarius produktus.
Kauno marios nuo vadinamojo vandens žydėjimo kenčia daugiau nei dešimtmetį.
„Mažuose vandens telkiniuose ir upėse dumblių biomasės santalkoms aptikti pasitelkiame bepiločius orlaivius, o didelėse vandens ekosistemose, tokiose kaip Kauno ar Kuršių marios, makrodumblių biomasei arba melsvabakterių santalkoms nustatyti naudojamos palydovinės nuotraukos. Didelės makrodumblių sankaupos užfiksuotos Nevėžio, Jūros, Dubysos, Šventosios upėse. Kauno mariose ir Simno ežere melsvabakterių santalkose aptikta toksinų koncentracija kėlė grėsmę gyviems organizmams ir žmonių sveikatai. Vadinamieji karštieji dumblių sankaupų ruožai Lietuvoje yra nusidriekę 33 km ir juose yra susikaupę apie 11 tūkst. t dumblių, kurių rankiniu būdu surinkti neįmanoma“, – pasakojo Gamtos tyrimų centro mokslininkė.
Sukūrė lietuviai
Aptiktai makrodumblių biomasei arba melsvabakterių santalkoms surinkti pasitelkiamas bendrovės „Baltic Environment“ sukurtas plaukiojantis įrenginys.
Prototipas „AlgaeService-S“ jau valė dumblių santalkas įvairiuose Lietuvos ir Lenkijos vandens telkiniuose. Keičiama priekinė prototipo konstrukcijos dalis suteikia galimybę įrenginiui vykdyti dvi skirtingas funkcijas: rinkti makrodumblių biomasę arba melsvabakterių santalkas.
Kitas prototipas „AlgaeService-L“ ir jo galimybės visuomenei pristatytos Kauno mariose, kurias šis įrenginys valo jau daugiau nei mėnesį.
„Šis melsvabakterių surinkimo prietaisas yra draugiškas aplinkai. Jame sumontuoti elektriniai varikliai, akumuliatoriai ir saulės baterijos. Judėjimui reikalingą energiją pagamina ant stogo sumontuota saulės baterija. Įrenginyje sumontuota biodyzelinu varoma sistema. Prototipas jau išbandytas Kauno mariose, kuriose prasta vandens kokybė ir didelis vandens žydėjimas“, – sakė bendrovės įkūrėja Loreta Drazdienė.
Loreta Drazdienė
Šis projektas yra sukurtas bendradarbiaujant Lietuvos ir Lenkijos mokslo ir verslo atstovams.
Tikimasi, kad plaukiojantis melsvabakterių biomasės surinkimo įrenginys padės ne tik pagerinti Lietuvos ir Lenkijos vandens telkinių, bet ir Baltijos jūros, vis labiau susiduriančios su eutrofikacijos problema, būklę.
Biomasė panaudojama
Iš vandens telkinių surinkta melsvabakterių biomasė gali būti panaudojama biodujoms gaminti, kaip ekologiška trąša, maisto, kosmetikos ir medicinos pramonėje.
„Surinkti dumbliai maišomi su mėšlu ir vandeniu. Reaktoriuje homogeninė masė šyla, yra skaidoma ir, vykstant šiems procesams, išskiria biodujos. Bioreaktoriuje iš 1 kub. m substrato vidutiniškai išgaunamas 1 kub. m biodujų, o iš jų pagaminami apie 2 kW energijos. Melsvabakterių perteklinę masę galima panaudoti ir natūralaus pigmento – fikocianino – išskyrimui, kuris pasižymi antioksidacinėmis, antibakterinėmis ir kitomis biologiškai vertingomis savybėmis. Priklausomai nuo išskirto natūralaus pigmento kokybės jis gali būti naudojamas ekologiškoms trąšoms gaminti, maisto pramonėje, maisto papildams ar medicinos diagnostikai, todėl mūsų sukurtas melsvabakterių biomasės surinkimo įrenginys ne tik prisideda gerinant aplinkosaugą, bet ir kuriant tvarius produktus“, – teigė L.Drazdienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Savivaldybė: po Kauno įrašymo į UNESCO kultūros paveldo apsauga ne griežtės, o efektyvės1
Pasaulio paveldo komitetui įrašius Kauno modernistinę architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, savivaldybė tvirtina, kad priežiūra ir apsauga šioje teritorijoje ne griežtės, o efektyvės. ...
-
Ekologinė nelaimė Kazlų Rūdoje: situacija brendo ilgai, o dabar tenka kalbėti apie pavojų žmonėms8
Kvapą užima ne tik prie tvenkinio pasitinkantis dvokas, bet ir nelaimės mastas ir galimos rizikos. Šiandien Kazlų Rūdoje planuojama skelbti ekstremalią situaciją. Tai nuspręsta dėl masinio žuvų kritimo Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje. ...
-
Kaune bus modernizuoti Skubiosios pagalbos, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriai
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siekiant stiprinti skubiosios pagalbos ir infekcinių ligų gydymo paslaugas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje jau artimiausiu metu bus pradėti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir inten...
-
VDU Žemės ūkio akademijoje – Gyvulininkystės paroda 2023: parodos lankymas – nemokamas
VDU Žemės ūkio akademija kartu su LR žemės ūkio ministerija rugsėjo 28–30 d. rengia didžiausią Lietuvoje specializuotą gyvulininkystės parodą. Lankytojai turės galimybę išvysti pagrindinius parodos eksponatus – skirtingų veisl...
-
Kazlų Rūdos tvenkinyje išgaišo žuvys: aplinkosaugininkai – apie grėsmes ir žalą aplinkai5
Dėl kritusių žuvų Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje Kazlų Rūdoje jau skaičiuojama žala aplinkai, aplinkosaugininkai aiškinasi įvykio aplinkybes, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). ...
-
Kauno „Oktoberfest“ atsisveikina iki kitų metų10
Trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja. Ketvirtą kartą „Volfas Engelman“ organizuojama „Oktoberfesto“ šventė jau neabejotinai tampa tradiciniu rudens renginiu Kaune. Šventėje dalyvavo Jo Karališkoji D...
-
Rekonstruojant Dainų slėnį žalojami medžiai – po kelerių metų nemažai jų žus17
Dainų slėnyje intensyviai pluša darbininkai. Visgi, dirbant itin jautrioje vietoje – ąžuolyne, pamiršta, kad medžius reikia saugoti. Arboristai sako, kad statybos pakenks medžiams ir po kelerių metų nemažai jų žus, o aplinkosaugi...
-
Pakaunės jaunimą kviečia į žygį
Rugsėjo 30 d. (šeštadienį) 12 val. vyks Kauno rajono jaunimo žygis po Ežerėlio durpynus ir aukštapelkes. ...
-
„Mega“ kviečia į pažintį su paslaptingu povandeniniu pasauliu ir jo gyventojais2
Kaip manote, kiek dantų turi rykliai? Ar žinote, kad esama žuvų, kurios miega ant šono, išsigandusios pakeičia savo spalvą ar net pradeda dūgzti? O gal norėtumėte pamatyti, kur ir kaip įrengta žuvų ligoninė, kur jos karantinuojasi? P...
-
Trečiojo amžiaus universitete prasidėjo nauji mokslo metai
Kauno rajono Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentai Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje šventiškai pradėjo 12-uosius mokslo metus. ...