Vilnius savinasi Kauno rajono pasiekimus?

Kauno regionas sulaukė milžiniškų investicijų, tačiau, pradėjus lyginti padėtį savivaldybėse, atsiveria paradoksas: investuotojų traukos epicentru tapusio Kauno rajono oficiali statistika – kukli, nes sistema dalį laurų automatiškai priskiria Vilniui.

Įvertinti Europos mastu

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sako, kad investicijų srautą lėmė bendras Vyriausybės, Kauno LEZ valdymo bendrovės, VšĮ "Investuok Lietuvoje", kitų šalies institucijų įdirbis, tačiau Kauno rajono savivaldybė taip pat deda daug pastangų: nuolat vyksta susitikimai su investuotojais, tenka rūpintis kelių infrastuktūra, lietaus nuotekų sistemomis, inžineriniais tinklais, visuomeninio transporto plėtra.

Už palankios verslui aplinkos kūrimą Kauno rajono savivaldybė yra įvertinta tarptautiniu mastu – Europos verslo asamblėjos vėliava ir sertifikatu. "Tokios užsienio kompanijos, kaip "Continental", "Hella" ar "Hollister", kuria gerai apmokamas darbo vietas, tai svarbu regionui ir visai Lietuvai. Vis dėlto verslas neretai sukuria ir tam tikrų nepatogumų vietos gyventojams, todėl labai svarbu rūpintis ir jų gyvenimo kokybe", – sako pašnekovas.

Šiuo metu Kauno rajone dar kyla arba pradėjo veikti gamyklos, jau įdarbinusios ir dar įdarbinsiančios šimtus darbuotojų, jau dabar solidžiai prisidedama prie šalies ekonomikos augimo ir surenkamų mokesčių srauto. "Deja, iš trylikos pastaraisiais metais Kauno LEZ įsikūrusių kompanijų Kauno rajone prisiregistravo tik trys", – pastebėjo V.Makūnas.

Konkuruodamas su kitomis savivaldybėmis dėl įvairios vietinės ar tarptautinės paramos, projektų finansavimo iš šalies biudžeto Kauno rajonas turi parodyti, kaip, lyginant su kitomis savivaldomis, sugeba pasinaudodamas gautomis investicijomis sukurti pridėtinę vertę, būti patrauklus verslui, gyventojams ir svečiams.

Vienas kriterijų, pagal kuriuos reitinguojamos savivaldybės, – tiesioginės užsienio investicijos (TUI). Paradoksas: Kauno rajonas, žiniasklaidoje ir spaudos konferencijose spindėjęs kaip pavyzdinis, pagal oficialią statistiką šiuo atžvilgiu patenka tarp vidutiniokų.

Savivaldybės atstovai netruko išsiaiškinti: investicijos, kurios pritrauktos į Kauno rajoną, labai dažnai priskiriamos Vilniui, kuriame registruoti įmonių biurai, mažesnė dalis – Kauno miestui.

Įslaptinti duomenys

Kauno rajono mero patarėja ekonomikos klausimais Violeta Boreikienė pastebėjo, kad, jos nuomone, Lietuvos statistikos departamento (LSD) pateikiama TUI statistika neatitinka realybės ir kreipėsi į departamentą, tačiau nieko nepešė.

Pasirodo, duomenys LSD pasiekia, kai įmonės užpildo ir pateikia tam tikras formas. Dėl įsigaliojusio Bendrojo duomenų apsaugos reglamento savivaldybių atstovai ar kiti suinteresuoti asmenys negali patikrinti, kaip įmonės užpildo specialias LSD formas. Neprieinamas net ir sąrašas, kurios bendrovės deklaravusios, kad investavo Kauno rajone.

V.Boreikienė pasakojo departamentui nusiuntusi sąrašą bendrovių, kurios veikia Kauno rajone esančioje LEZ, tai yra čia realiai investavo. "Departamento atstovė informavo, kad neturi teisės sakyti, kuri, tačiau teigė, kad tik viena iš šio sąrašo bendrovių yra deklaravusi, kad investavo Kauno rajone", – teigė mero patarėja.

Pasirodo, tiesioginės įmonių investicijos registruojamos pagal įmonių registravimo vietą. Tad, jei įmonė registruota Vilniuje, nors jos gamykla veikia Kauno rajone, investicijos puoš ne pastarojo, o sostinės statistiką.

Kauno rajono skaičiavimais, net 70 proc. į jį pritrauktų užsienio investicijų oficialiai priskiriama sostinei.

Per pastarąjį dešimtmetį į Kauno rajoną buvo investuota rekordiškai daug. Vien tik LEZ zonoje veikia 32 didelės verslo įmonės, sukurta beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų. Kauno rajone investavo tokios pasaulyje žinomos kompanijos kaip "Hella", "Continental", "Hollister", "Lidl", DPD, "Hegelmann Transporte".

Per penkerius metus į liepą statyti pradėtą naująjį elektronikos komponentų gamybos padalinį Kauno rajone "Continental" bendrovė planuoja investuoti 95 mln. eurų ir sukurti 1 tūkst. naujų darbo vietų.

V.Boreikienė teigė iš LSD išgirdusi, neva departamentas neturi galimybių visos Lietuvos mastu patikrinti ir kontroliuoti, ar sutampa įmonės registracijos ir reali investicijų vieta. LSD skelbiamais duomenimis, pernai Kauno rajone atsidūrė 140,68 mln. eurų TUI, dar net mažiau nei užpernai.

Masalas investuotojams

Kauno rajono savivaldybei praėjusiais keleriais metais ypač buvo svarbi rajoną pasiekusių investicijų statistika. "Statistika svarbi savivaldybės įvaizdžiui, nes ji – orientyras potencialiems investuotojams, kad čia verta ateiti", – tvirtino V.Boreikienė.

"Investuotojai pirmiausia išanalizuoja visus rodiklius, kurių vienas – pritraukiamų investicijų lygis. TUI ir materialinės investicijos (MI) rodo šalies arba atskiros savivaldybės pranašumus, lyginant su kitomis šalimis arba savivaldybėmis. Labai svarbu, kad valstybė vykdytų aktyvią rinkodarą, išryškinančią šalies pranašumus, mokesčių lengvatas, verslo aplinką ir kitas svarbias paskatas investuoti čia, Lietuvoje", – dėstė V.Boreikienė.

V.Boreikienė teigė, kad teisinga statistika svarbi ir prestižui, ir yra kaip masalas naujoms investicijoms pritraukti.

Taip išeina, kad viena savivaldybė kuria infrastruktūrą, investuoja pritraukdama įmones, o statistinius vaisius raško visai kita savivaldybė.

"Aukšta savivaldybės vieta pritraukiant TUI ir MI rodo, kad čia sukurta patraukli verslo plėtrai aplinka, aukštas konkurencingumo lygis, auga darbo vietų skaičius, savivaldybė prisideda prie infrastruktūros projektų įgyvendinimo", – kalbėjo V.Boreikienė.

"Mums svarbus ir smulkusis bei vidutinis verslas, nes jis sukuria didžiausią pridėtinę vertę", – pabrėžė meras V.Makūnas.

Savivaldybės vadovas paminėjo ir priemones, kurios tai skatina. Kauno rajono savivaldybė trejus metus atleidžia nuo žemės, žemės nuomos ir turto mokesčių naujas įmones, kurios įdarbina daugiau kaip 50 proc. darbuotojų, deklaravusių gyvenamąją vietą Kauno rajone. Savivaldybė greitai išduoda investuotojams reikalingus dokumentus, kartu vykdomi infrastruktūros projektai.

Iš viso Kauno rajone yra penkios verslo zonos: Kauno LEZ (Karmėlavos sen.), Domeikavos (Kumpių kaimas), Garliavos, Muniškių–Babtų, Ringaudų.

TUI neatspindi situacijos

LSD Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė "Kauno dienai" pripažino: "Gali būti, kad įmonių registracijos vieta nesutampa, mes žiūrime pagal įmonės registracijos vietą. Yra tokių atvejų kad investicijos – Kauno rajone, o įmonė registruota Vilniuje."

Apie tokios netikslios statistikos naudą, o kai kuriais atvejais – ir galimą žalą, esamus ar nesamus planus keisti statistikos fiksavimo sistemą, LSD nepasisakė.

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros "Investuok Lietuvoje" analitikė Gerda Sakalauskaitė oficialioje praėjusių metų apžvalgoje dėsto, kad Lietuva pagal TUI rodiklį yra lyderė tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių ir patenka tarp penkių geriausią rezultatą demonstruojančių ES šalių.

"Pagal TUI projektų suplanuotas darbo vietas, tenkančias milijonui gyventojų, Lietuva ES užima ketvirtą vietą. Šį puikų rezultatą lėmė 2017 m. įgyvendinti didelės apimties projektai. 2017 m. Lietuvoje daugiausia vykdyti TUI projektai gamybos sektoriuje, jų dalis sudarė net ketvirtadalį visų projektų. Lietuva taip pat pritraukė nemažai (20 proc. visų projektų) dizaino, vystymo ir testavimo projektų, kurie pasižymi aukštu inovatyvumo lygiu", – teigiama apžvalgoje.

Ir nors užsienio investicijos stipriai prisideda prie šalies ekonomikos augimo, "Investuok Lietuvoje" vertinimu, "TUI statistiniai rodikliai neatspindi Lietuvos pastarųjų metų situacijos pritraukiant užsienio investuotojus". Taip yra todėl, kad TUI likutis gali stipriai kisti net nesant jokių pokyčių valstybės ar atskirų savivaldybių TUI pritraukimo politikoje.

"Tokį svyravimą gali lemti vos viena piniginė operacija, pvz., dividendų išmokėjimas, didelės vertės sandoris ar turto vertės nurašymas. Pavyzdžiui, 2016 m. TUI srautą stipriai mažino "Swedbank" išmokėti dividendai, siekę apie 500 mln. eurų", – aiškino G.Sakalauskaitė.

Jos manymu, TUI statistika nėra tinkamiausias rodiklis vertinant šalies ar atskiros savivaldybės patrauklumą užsienio investuotojams. "Priešingai nei TUI srautų ir likučių statistika, plyno lauko TUI projektų duomenys atspindi tai, kas daro realų poveikį Lietuvos ekonomikai: naujos darbo vietos, gamyklų steigimas ar plėtra, naujų produktų vystymas", – kalbėjo analitikė.

Kauno rajono skaičiavimais, net 70 proc. į jį pritrauktų užsienio investicijų oficialiai priskiriama sostinei.

"Investuok Lietuvoje" atstovai, "Kauno dienos" paklausti, ar apskritai reikalinga tokia realios situacijos neatspindinti TUI statistika ir investicijų skirstymas pagal savivaldybes, su tuo sutiko ir teigė, kad, vertindama investicijų pritraukimą, "Investuok Lietuvoje" vadovaujasi trimis konkrečiais rodikliais: pačių projektų ir planuojamų sukurti darbo vietų skaičiumi ir planuojamomis investicijomis į ilgalaikį turtą (jei informacija pateikiama). "Šie rodikliai skirstomi ir pagal administracines teritorijas, remiantis įmonės veiklos vykdymo, o ne registracijos vieta", – teigė agentūros atstovai.

Kokius duomenis potencialiems investuotojams pateikia "Investuok Lietuvoje", pristatydama savivaldybes? "Pavyzdžiui, kalbėdami apie Kauno LEZ kaip galimą lokaciją, rodytume ne tik Kauno rajono, bet ir Kauno miesto gyventojų skaičių, taip pat apytikrį investuotoją dominančių specialistų, tos specialybės studentų skaičių. Investuotojui rūpi ir kiti rodikliai – nedarbo lygis, atstumas, kurį darbuotojai būtų pasiryžę važiuoti į darbą, ir kita. Visada stengiamės pateikti informaciją apie tam tikrame regione veikiančias užsienio kapitalo įmones ir jų rodiklius", – akcentavo "Investuok Lietuvoje" atstovai.

Daug metų tarp lyderių

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovas Žilvinas Šilėnas teigė, kad institutas naudoja LSD pateikiamą rodiklį "Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, laikotarpio pabaigoje". Jo prireikia sudarant, pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių indeksą.

"Sutinkame, kad pats TUI rodiklis nėra pakankamai tikslus. Vis dėlto tai yra neblogas indikatorius, kiek viena ar kita savivaldybė yra patraukli investuotojams, ypač matuojant ekonominį aktyvumą. Pavyzdžiui, pastarajame tyrime yra fiksuojama teigiama koreliacija tarp TUI vienam gyventojui ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius (kur didesnis TUI vienam gyventojui kiekis, ten aukštesnis darbo užmokestis), neigiama koreliacija tarp TUI vienam gyventojui ir socialinės pašalpos gavėjų dalies (kur didesnis TUI vienam gyventojui kiekis, ten mažiau žmonių gauna socialines pašalpas)", – nebuvo linkęs nuvertinti TUI Ž.Šilėnas.

Ž.Šilėno vadovaujamo LRI sudarytame "Lietuvos savivaldybių indekse 2018", kaip ir pernai, Kauno rajono savivaldybė yra antra tarp mažųjų savivaldybių.

Pagal LLRI kasmet sudaromą Lietuvos savivaldybių indeksą Kauno rajono savivaldybė, priskiriama smulkiųjų savivaldybių kategorijai, aštuonis kartus buvo pirma ir tris kartus, tarp jų ir šiemet, užėmė antrą vietą.

LLRI vertinimu, aukštą poziciją šiame indekse Kauno rajonui užtikrino aukštesni nei vidurkis vertinimai beveik visose srityse. Vardijama, kad 2017 m. viešųjų paslaugų srityje (pavyzdžiui, viešojo transporto, buitinių atliekų surinkimo) sudarytos sąlygos konkurencijai, aktyviai veikia privatus sektorius. Be to, rajono gyventojai 2017 m. tiek už šilumą, tiek už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą mokėjo mažiau nei kitų mažųjų savivaldybių gyventojai. Mokesčių srityje gerą vertinimą lėmė mažesnis pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (0,5 proc., lyginant su 0,7 proc. vidurkiu 2017 m.), žema vidutinė verslo liudijimų kaina (20 eurų, lyginant su 115 eurų vidurkiu 2017 m.) ir palyginti nedidelis žemės mokesčio tarifas.

LLRI institutas teigia, kad reikia pasidžiaugti, jog Kauno rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, į kurią gyventi ir dirbti atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta.


Kur dingo gyventojai?

Kauno rajono savivaldybės atstovams kliūva ir Lietuvos statistikos departamento (LSD) pateikiamas gyventojų skaičius.

"Investuok Lietuvoje" atstovai teigė, kad šis rodiklis svarbus pritraukiant investicijas. Tiesa, potencialius investuotojus labiau domina darbingų gyventojų arba kvalifikuotų darbuotojų, atitinkančių investuotojo lūkesčius, skaičius savivaldybėje.

Pagal Kauno rajono savivaldybės turimus duomenis, rajone 2018 m. spalio pradžioje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 99 025 asmenys. "Šią statistiką gauname iš Registrų centro, kuris fiksuoja gyvenamosios vietos deklaravimą seniūnijose. Dar yra nemaža dalis gyventojų, kurie gyvena Kauno rajone, o gyvenamąją vietą deklaruoja Kauno mieste. Taigi realiai Kauno rajone turėtų gyventi daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Tačiau LSD tvirtina, kad gyvena tik 94 tūkst. Kur dingsta tūkstančiai žmonių?" – klausė Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

LSD "Kauno dienai" atsiųstais duomenimis, 2018 m. liepos 1 d. Kauno rajone gyveno 93 622 žmonės. Skirtumas tarp minėtų institucijų nurodytų gyventojų skaičiaus – kiek daugiau nei 5 tūkst. žmonių, o tai sudaro maždaug 5 proc. visų gyventojų.

LLRI atstovai teigė, kad gyventojų skaičių naudoja tą, kurį pateikia Lietuvos statistikos departamentas. "Departamentas remiasi Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, kur yra nurodoma faktiška žmogaus gyvenamoji vieta ir įtraukiama gyventojų mirčių ir gimimų statistika. Registrų centro duomenys remiasi gyventojų deklaracijomis", – teigė Ž.Šilėnas.

Jis aiškino, kad gyventojų skaičius naudojamas daug kur kaip svertas, leidžiantis palyginti atskirų savivaldybių rodiklius (pvz., išduotų statybos leidimų skaičius 1 000 gyventojų).

"Nenaudojant gyventojų skaičiaus ir matuojant tik absoliučiais dydžiais, bet koks palyginimas tarp savivaldybių taptų beprasmis: ir daugiausia bedarbių, ir daugiausia dirbančiųjų, ir daugiausia investicijų turėtų gausiausias miestas, t.y. Vilnius", – sutiko Ž.Šilėnas.

LSD Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė B.Stolytė "Kauno dienai" aiškino, kad departamentas nuolatinių gyventojų skaičių ir sudėtį pagal lytį, amžių, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinius vienetus ir t.t. nustato pagal generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką.

Pagal ją, "paskutinio (šiuo atveju 2011 m.) gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje kasmet atnaujinamas statistinius atrankos kriterijus atitinkančiais Gyventojų registro duomenimis (pagrindinis duomenų šaltinis) apie gimusiuosius, mirusiuosius ir asmenis, deklaravusius gyvenamosios vietos pakeitimą šalies viduje, atvykimą į Lietuvą, išvykimą iš Lietuvos".

"Gimstamumo statistinis tyrimas apima Lietuvoje gimusius kūdikius, kurių tėvai (ar bent vienas iš jų) yra Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai arba nėra žinomi, užsienio valstybėse gimusius kūdikius, kurių motinos yra nuolatinės Lietuvos Respublikos gyventojos ir kūdikių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje", – aiškino specialistė. Jei užsienyje gimusio kūdikio ir jo motinos gyvenamoji vieta skiriasi, tai pirmenybė suteikiama deklaruotai kūdikio gyvenamajai vietai.

Beje, į gimusiųjų skaičių įrašomi kūdikiai, kurie bent kartą per metus po gimimo lankėsi pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tad, jeigu kūdikis Lietuvoje nė karto nesilankė pas gydytojus, tuomet jis statistikoje jau neatsispindi kaip nuolatinis gyventojas.

"Registrų centras skelbia gyventojų skaičių pagal Gyventojų registre įrašytus asmens duomenis apie visus asmenis ir deklaravusius gyvenamąją vietą (keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos piliečiai atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, ES piliečiai – ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir užsieniečiai, kuriems išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje), o Statistikos departamentas – nuolatinių gyventojų skaičių", – aiškino B.Stolytė.

Nuolatiniais gyventojais yra laikomi asmenys, kurie iki ataskaitinės datos savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nenutrūkstamai gyveno mažiausiai 12 mėnesių, arba per paskutinius 12 mėnesių iki ataskaitinės datos atvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, ketindami joje pasilikti mažiausiai vienus metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
tAI JEI VILNIUS TAIP ELGESI TAI GAL MES sOSTINE ATSIKELIAM I KAUNA.kAIP SENAIS GERAIS LAIKAIS.vISTIEK VILNIECIAI BEKS I KAUNA KAI ELEKTRINE PRADES STREIKUOTI bALTARUSUJOJE

Konservatorija

Konservatorija portretas
Jei socdemai būtų naftalinas, tai Kauno rajonas nebūtų geriausia Lietuvos savivaldybė aštuonis metus iš eilės. Kiek pamenam Kubiliaus laikais "investicijos" buvo kitokios - pusvelčiui atiduota Mažeikių nafta, Telekomas ir t.t.

Kauno rajono socdemai - naftalinas?

Kauno rajono socdemai - naftalinas? portretas
Nu, jau tikrai ne socdemų "cariukas" dabartinis rajono meras Makūnas į Kauno LEZ investicijas atvedė. Socdemai nieko gero per 20 metų Kauno rajonui nepadarė. Naftalinas?
VISI KOMENTARAI 21
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių