Iškalbingos stotelės

Beveik penkis kilometrus nusidriekusiame šio renginio maršrute nuo Lampėdžio ežero iki Neries krantinės netrūko kultūrinių stotelių, kuriose lankytojų laukė performansai, parodos, kūrybinės dirbtuvėlės bei kiti siurprizai, paruošti svetingų šio tako kaimynų – verslų, įstaigų ir pačios Vilijampolės bendruomenės.

Jas buvo galima aplankyti visiems norintiems prisidėjus prie dviračių žygio per Vilijampolę tokiu pačiu pavadinimu – „Kultūrtonas“, kurio pradžią Lampėdžių paplūdimyje ženklino etninio paveldo bendruomenės „Kauno Veršva“ ceremonija su ugnies deglu.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Šio žygio dalyvių laukė net septynios kultūrinės stotelės. Trys iš jų buvo ties viena per Vilijampolę tekančia upe – Nemunu. Viena – ties į jį įtekančia Nerimi.

Laimučio Brundzos nuotr.

Kultūrinės stotelės ties Nemunu buvo muzikinės, dainuojamosios poezijos bei šiuolaikinio šokio. Po jų dviračių žygio „Kultūrtonas“ dalyvių laukė atvirų durų dienos Raudondvario plente esančioje studijoje, kurioje veikė tapybos bei fotografijos parodos.

Austrų dovana Vilijampolei

Viena iš svarbiausių, anot vienos iš šios sporto ir meno šventės organizatorių – Godos Kacilevičiūtės, stotelių buvo Radvilų dvaro gatvėje – viename iš raudono mūro jo pastatų, kuriame veikė instaliacija „Po kilimu“.

Šį, atkuriantį Lietuvos vėliavos spalvas, Vilijampolės bendruomenė kartu su performanso grupe iš Vienos audė dešimt dienų. Ir po juo įvairiomis formomis buvo rodomi, anot renginio organizatorių, dalykai, kurie dažniausiai visuomenėje slepiami po metaforiniu kilimu.

Laimučio Brundzos nuotr.

Tam naudotos po šiuo kilimu įtaisytos planšetės bei ausinės, kurių pagalba meno kalba buvo pasakojamos įvairios abstrakčios istorijos. Dalį medžiagos, panaudotos joms, svečiai iš Austrijos filmavo Kaune. Dalį paėmė iš savo archyvų.

Instaliacija „Po kilimu“ Radvilų dvaro gatvės 2a numerį turinčio pastato erdvėse dar veiks ir sekmadienio, pirmadienio bei antradienio pavakarėmis.

Keramikos burtai

6-oji dviračių žygio per Vilijampolę „Kultūrtonas“ stotelė buvo senasis „Keramikos“ pastatas, esantis prie pat Neries – Jurbarko gatvės pradžioje, kuriame nuo praėjusio amžiaus vidurio veikusiose keramikos dirbtuvėse dirbo lietuvių profesionaliosios keramikos pradininkai.

Šeštadienį šiame istoriniame pastate taip pat netrūko įvairių kūrybinių veiklų, susijusiu su moliu. Juo tapyti paveikslai bei kurtos instaliacijos.

Laimučio Brundzos nuotr.

Pavyzdžiui, kiekvienas, panoręs pasigaminti iš molio antspaudą su dviračiu, simbolizuojantį „Kultūrtoną“, ir užrašęs ant jo savo vardą bei prilipdęs šį savo kūrinį ant iš vielos pagaminto žmogaus karkaso, galėjo likti Vilijampolės istorijoje kaip bendruomeninio kūrinio – monumento „Dviračiui ir menui“ autorius.

Sijonuoti dviračiai

Jaukiame minėtų menininkų dirbtuvių kiemelyje, kuriame vėliau vyko įvairūs taip pat su moliu susiję performansai, buvo puošiami ir į „Kultūrtoną“ įsiliejusio „Skirtbike“ (liet. – sijonuotas dviratis) parado, šiemet rengto jau penktą kartą, dviračiai. Jie išvažiavo iš čia padabinti gyvomis gėlėmis, kaip ir jų savininkių ar savininkų galvos bei šalmai. Ir tapo taip pat vienu pagrindiniu šeštadienį Vilijampolėje surengtos sporto ir meno šventės akcentu.

Anot „Skirtbike“ organizatorės Editos Štreimikienės, šiemet jų paradas, skirtas moterims ir visiems, kurie jas myli, taip išsipuošė pirmą kartą. Ir į jį, kaip ir ankstesniais metais, susirinko keliasdešimt žmonių. Tarp šio sijonuoto dviračių parado dalyvių buvo ir vyrų, nes jame dalyvauta šeimomis, nepaisant ar jos augina sūnus ar dukras.

Veteranių paslaptys

Šiemet „Skirtbike“ dalyvavę vyrai buvo santūresni nei pirmojo jo parado metu. Tada tarp jo dalyvių buvo ir vyrai su sijonais bei perukais. Šiuos tada į šį paradą atsivedusi interjero dizainerė Kristina šiemet „Skirtbike“ dalyvavo viena. Tačiau, anot E.Štreimikienės, ir vėl, kaip visada, su įspūdingiausiu kostiumu. Anot Kristinos, šiuos ji kiekvienam paradui siuvasi pati. O pamilo „Skirtbike“ dėl to, kad šis leidžia įkūnyti svajones, t. y. pabūti trumpam tuo, kuo negali būti realybėje. Pavyzdžiui, princese ar gėlų mergaite.

Laimučio Brundzos nuotr.

Dalyvavo šiųmečiame „Skirtbike“ ir dar viena jo veteranė Loreta, kuri nepraleido nė vieno iš šių paradų. O jų dalyve tapo sužavėta socialiniame tinkle aptikta šią idėją reklamavusia nuotrauka. Be važiavimo kolonoje su bendramintėmis Loretai dar labiau patinka po to vykstantys įvairūs renginiai, į kuriuos atvažiuojama, bei aplinkinių reakcija į jų koloną.

„Skirtbike“ dalyviai, šiemet važiavę ne tik dviračių takais ties Nerimi bei Nemunu, bet ir Raudondvario plentu, pasiekė Lampėdžių paplūdimį maždaug per pusvalandį.

Kriminalams – ne, menui - taip

Lampėdžių paplūdimyje renginio dalyviams taip pat siūlytos įvairios dirbtuvėlės su polėkiu, vandens pramogos bei žaidimai. Visa tai vyko gyvo koncerto su žiūrovų šokiais fone.

„Kultūrtono“ kulminaciją žymėjo 7-oji stotelė – Betygalos gatvėje esanti muzikinė kavinė „14 stotelė“, įrengta antram gyvenimui prikeltuose senuosiuose miesto troleibusuose, kur pavakarę prasidės kūrybinės dirbtuvės bei koncertai ir bus rodomas filmas apie Vilijampolę „Pro Mačiūno akinius“.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Galų gale suplėšyta ta bjauri šios Kauno dalies aura, sieta tik su čia gyvenusia nusikaltėlių gimine! Visada sakiau, kad Vilijampolė tikrai gali pasiūlyti kur kas didesnę vertę turinčių dalykų. Ačiū renginio organizatoriams!“ – portalui kauno.diena.lt sakė vos spėjusi su draugėmis aplėkti tai, ką jie siūlė, jau trečios kartos vilijampolietė Inga.

Buvo tarp „Kultūrtono“ dalyvių ir svečių iš kitų miestų. Šventėje su Kaune gyvenančia drauge sutiktas vilnietis Laurynas sakė, kad nenustoja žavėtis kauniečių išradingumu. Ir net negalėjo įvardyti, kas „Kultūrtone“ jam labiausiai patiko.