Verslo investicijos į universitetą sugrįžta darbuotojais

  • Teksto dydis:

Pramonės automatizavimas vis labiau didina inžinerinių specialybių poreikį, todėl Kauno regionas jau seniai tapo patrauklus investicijoms dėl čia plėtojamų technologinių specialybių. Einant šiuo keliu būtina toliau rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, nes jų poreikis nesustoja augęs.

Stiprinami ryšiai su verslu

Visi pripažįstame pastarųjų dešimtmečių technologinę pažangą, naudojamės jos teikiama nauda nuo pramonės iki buities, neįsivaizduojame savo gyvenimo be išmaniųjų prietaisų. Inovacijų reikšmė didėja ne tik dėl didesnių patogumų, pramonės našumo, bet ir būtinybės išsaugoti planetos ekologiją. Visa tai neįsivaizduojama be mokslinių tyrimų ir technologinių studijų, kurios užtikrina reikalingų specialistų parengimą.

„Technoramoje“ KTU mokslininkai ir studentai turi galimybę pristatyti savo sukurtas inovacijas ir sulaukti tiesioginio grįžtamojo ryšio iš įmonių. (KTU nuotr.)

Siekiant sklandesnio aukštojo mokslo institucijos ir verslo bendradarbiavimo ir buvo įkurtas Kauno technologijos universiteto Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (KTU NIVC). Kaip sakė jo vadovas Mindaugas Bulota, centras koordinuoja universiteto ir verslo partnerystes, teikia profesionalias inovacijų komercializavimo konsultacijas mokslininkams ir verslo įmonėms. KTU NIVC dirbantys profesionalai padeda verslui atrasti reikiamas kompetencijas universitete, valdo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) projektus, konsultuoja dėl tarptautinių ir nacionalinių finansavimo priemonių, skirtų mokslo ir verslo partnerystei skatinti. „Verslas yra suinteresuotas šiuo bendradarbiavimu, nes supranta, kad nuolatinis įmonėje vykstančių procesų, naujų gamybos ar paslaugų teikimo tobulinimas yra neišvengiamas ir dažnai neįmanomas be naujų žinių ir technologijų, kuriamų universitete, – kalbėjo M.Bulota.

Jau praeityje laikas, kai investuotojus čia viliojo pigesnė darbo jėga. Inžinierių atlyginimai beveik nesiskiria nuo kitų šalių.

Galimybės atrasti talentus

KTU vykdomos įvairios programos, organizuojami renginiai, padedantys įmonėms tenkinti specialistų poreikį, o studentams – rasti naujų galimybių ir planuoti savo karjerą. Vienas didžiausių universiteto organizuojamų renginių – „KTU WANTed karjeros dienos“, kasmet pritraukiantis gausų ratą pačių žinomiausių ir didžiausių šalies įmonių. Mažesniame, bet ne mažiau reikšmingame renginyje „Technorama“ KTU mokslininkai ir studentai turi galimybę pristatyti savo sukurtas inovacijas ir gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį iš įmonių, būsimų darbdavių ar potencialių klientų, jei studentai nuspręstų įkurti savo įmonę.

„Įmonių atstovams suteikiame galimybes dalyvauti studijų procese: dėstyti, prisidėti konsultacijomis kuriant naujas studijų programas, siūlyti temas studentų baigiamiesiems darbams, dalyvauti studentų mentorystės programoje“, – teigė M.Bulota.

Universiteto partnerių patogumui KTU veikia speciali darbo ir praktikos platforma, kur įmonės skelbia apie laisvas darbo ar praktikos vietas. Be to, universitete sudarytos sąlygos studentams ne tik siekti karjeros dirbant samdomą darbą, bet ir įsteigiant savo įmonę. Čia veikia pirmasis Lietuvoje įkurtas akademinis startuolių inkubatorius „KTU Startup Space“, kuris padeda norintiems kurti savo verslą: suburti komandą, rasti partnerių ir investuotojų, suteikiamos patalpos darbui, konsultacijos ir kita pagalba.

M.Bulota pabrėžė, kad įvairios KTU studijų programos vienaip ar kitaip siejasi su aukštosiomis technologijomis, todėl ne visada jų pavadinimuose būna magiškieji žodžiai „robotika“, „dirbtinis intelektas“. „Šios skambiai pavadintos sritys neįsivaizduojamos be elektrotechnikos, elektronikos ir kitų inžinerinių krypčių specializacijų“, –  aiškino M.Bulota.

Parama studijoms

Pažangius KTU studentus remia daug įvairių įmonių. Jos prisideda investicijomis į laboratorijų įrangą, sudaro sąlygas praktikai, įsteigia stipendijas. Viena įspūdingiausių paskutinių paramų – įmonių grupės „Teltonika“ įsteigtas 90 tūkst. eurų stipendijų fondas. Jis skirtas būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems technologijos ir inžinerijos mokslus.

KTU ir UAB „Teltonika IoT Group“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis leis studentams ne tik pretenduoti į specialiąsias stipendijas, bet ir atvers praktikos ir įsidarbinimo galimybes visose „Teltonikos“ antrinėse įmonėse.

„Matome, kad inžinerinės studijos vis dar nepopuliarios tiek, kad patenkintų augantį specialistų poreikį. Tai kelia grėsmę užsibrėžtam valstybės tikslui – būti aukštųjų technologijų šalimi. Dėl to nusprendėme prisidėti sprendžiant šią problemą“, – sakė „Teltonika IoT Group“ korporatyvinės rinkodaros vadovas Julius Švagždys.

Poreikis nenumaldomai didėja

Pasak J.Švagždžio, technologinių mokslų krypčių specialistų paklausa nenustoja augusi ir kasmet netgi didėja. „Jų darbo užmokesčio vidurkiai jau dabar mažiausiai tris kartus lenkia vidutinį Lietuvos atlyginimą, tačiau šių specialistų vis tiek labai trūksta. Ypač reikia įterptinių sistemų programuotojų ir elektronikos inžinerijos specialistų. Šių specialistų tenka dairytis net kaimyninėse šalyse“, – teigė J.Švagždys.

Nuolatinis įmonėje vykstančių procesų, naujų gamybos ar paslaugų teikimo tobulinimas yra neišvengiamas ir dažnai neįmanomas be naujų žinių ir technologijų, kuriamų universitete.

Pasak jo, kiekvienai verslo nišai įsidiegiant naujus ir išmanius sprendimus reikalinga ne tik speciali įranga, bet ir didelis skaičius darbuotojų, kurie mokėtų su šia įranga dirbti. Be to, nemažai specialistų reikia ir tokiai įrangai gaminti.

Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas irgi pastebi, kad investuotojai į Kauno regioną jau seniai ateina būtent dėl talentų, gabių specialistų, kurie rengiami KTU. O ir jau atėję pasaulinių kompanijų atstovai, kaip „Hella“, „Continental“, „Littelfuse“, „Kitron“ ir kt., toliau kuria naujas darbo vietas.

„Jau praeityje laikas, kai investuotojus čia viliojo pigesnė darbo jėga. Inžinierių atlyginimai beveik nesiskiria nuo kitų šalių. Taigi čia dirbantiems ir dirbsiantiems specialistams atsiveria puikios perspektyvos – atlyginimai juda globalaus vidurkio link, o pragyvenimo išlaidos vis dar mažesnės, todėl inžinerinių specialybių atstovų gyvenimo kokybė yra sunkiai pralenkiama, lyginant su kitomis profesijomis“, – mano A.Veršinskas.

KTU nuotr.

Jis įsitikinęs, kad inžinierių poreikis tik didės dar ir dėl to, kad pramonėje irkitose verslo šakose našumas didinamas per automatizaciją. „Dėl to inžinerinės profesijos yra saugesnės ateities perspektyvoje, nes jų nepakeis dirbtinis intelektas. Deja, apie šias palankias technologinėms studijoms tendencijas vis dar mažai žinoma visuomenėje. Todėl inicijuojame veiklas moksleiviams ir mokytojams, kuriomis populiarinsime šios krypties specialybes“, – akcentavo A.Veršinskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių