Verslai žlugdomi, tačiau galima ošti pirtyse: vienoje tokių apsilankęs vyras pateko į tikrą puotą

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Karantinas supančiojo daugybę verslo sričių, tačiau paliko landą viešosiomis pasivadinusioms pirtims. Vienoje tokių apsilankęs kaunietis apstulbo patekęs į tikrą puotą.

Puota maro metu

„Niekaip nesuprantu karantino logikos – didžiajai daliai parduotuvių, kur išlaikomi visi saugumo reikalavimai, saugūs atstumai, yra dezinfekcinio skysčio – neleidžiama veikti. Negali nusipirkti net elementarių statybinių medžiagų ar varžtų. Negali keliauti tarp savivaldybių. Neveikia barai. Šie verslai žlugdomi, tačiau galima girtauti pirtyse“, – kalbėdamas su „Kauno diena“ piktinosi kaunietis Andrius.

Vyras pasakojo nustebęs, kai draugas informavo, kad karantino metu veikia „Pirties namai“ Jonavos gatvėje.

Į „Pirties namus“ teko kviesti ir policijos pareigūnus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Mes jau buvome persirgę koronavirusu, todėl nutarėme, kad galime nueiti – vis šiokia tokia pramoga. Galvojome, kad žmonių srautai bus griežtai ribojami, būsime vienas nuo kito per saugų atstumą. Pasikaitinsime valandėlę, ir – namo“, – tęsė Andrius.

Tačiau jo įsivaizdavimas, kaip karantino metu turi veikti pirtis, nė kiek nesutapo su realybe. Vyro teigimu, jų apsilankymo metu pirtyje girtuokliavo jaunų vyrų kompanija. Laisvai liejosi stiprieji alkoholiniai gėrimai, o dėl saugių atstumų lėbautojai ir įstaigos personalas nesuko sau galvos. Kol šventės nesugadino netikėtas policijos vizitas.

Verslai žlugdomi, tačiau galima lėbauti pirtyse.

„Apie policijos atvykimą išgirdusi kompanija puolė slėpti vaišes, vieni nėrė į pirtis, kiti bėgdami rengėsi, vienas jų ypač panikavo – draugams sakė, kad apskritai negali čia būti, nes privalo sėdėti namuose“, – rašė Andrius.

Vyras pasakojo, kad, atvykus policijai, jis jau buvo beišeinąs, bet manė, kad gali prisivirti košės – ar pareigūnai susibūrimo pirtyje netraktuos kaip neteisėto grupavimosi?

„Nustebau, nes sankcijų nesulaukė nei linksma kompanija, nei pati įstaiga. Pasirodo, kad ši veikla yra leidžiama, – stebėjosi Andrius. – Tai įvyko beveik prieš du mėnesius. Girdėjau, kad pirčių veikla suvaržyta, galvojau, gal liko kokios nors spragos, kurias ištaisys, bet vis važiuoju pro tą pirtį ir matau, kad ji ir toliau dirba, kaip dirbusi.“

Lėbautojų nebeįleis

Apie nelauką pareigūnų vizitą „Kauno dienai“ patvirtino ir kalbintas „Pirties namų“ direktorius Rimantas Cicėnas.

„Toks atvejis tikrai buvo. Žmonės atsinešė savo alkoholinių gėrimų. Tuo metu, žinoma, buvo ir darbuotojų, bet, žinote, na, nesinori iš žmonių rankų išplėšinėti taures. Tačiau po šio incidento priėmėme sprendimą, kad jų į pirtį daugiau nebeįleisime“, – neslėpė viešosios pirties vadovas ir pridūrė, kad šie lėbautojai buvo nuolatiniai klientai. Atvykus pareigūnams, pasipiktinimą sukėlę lankytojai jau buvo išsiskirstę, patvirtino pašnekovas, todėl jokios konfliktinės situacijos aiškintis nereikėjo. Dėl to ir jokių nuobaudų „Pirties namams“ neskirta.

Pasak R.Cicėno, pasitaikydavo ir anksčiau, kad vienas kitas lankytojas atsinešdavo alaus ar tauriųjų gėrimų, tačiau niekad nebūdavo konfliktų: „Niekas nesikabinėja prie pašalinių lankytojų, visi užsiėmę savo reikalais.“

Pašnekovas atviravo, kad atsakingų institucijų vizitų kartais sulaukdavo, tačiau juos išprovokuodavo dažnai pirtyje besilankančių vyrų antrosios pusės.

„Juokdavomės, nes buvo akivaizdu, kad moterys taip keršija vyrams, kurie dažnai lankosi pirtyje, galbūt vėliau grįžta namo“, – prisiminė pirties vadovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Neapgalvoti sprendimai?

Dėl pirčių paslaugų karantino metu kalbinti atsakingų institucijų atstovai vieningai tikina, kad veikti gali išskirtinai tik viešosios pirtys, tačiau jų apibrėžimą nurodo skirtingai. O viešosios pirties sąvoka, pasirodo, net nėra reglamentuota Lietuvos teisės aktuose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno skyriaus specialistai „Kauno dienai“ atsiųstame paaiškinime nurodo, kad pirtis yra patalpos, skirtos higienos poreikiams tenkinti, kaitintis, pertis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apibrėžimą pateikia šiek tiek kitokį, eliminuodama pramogą tiesiog kaitintis ir pabrėždama išskirtinai asmeninės higienos socialiai remtiniems žmonėms užtikrinimą.

„Išimtis taikoma pirtims, kuriose teikiamos socialinės paslaugos (asmeninės higienos, maudymosi paslaugos) socialiai remtiniems asmenims“, – rašoma „Kauno dienai“ atsiųstame ministerijos paaiškinime.

Išimtis dėl viešųjų pirčių atsirado remiantis pirmojo karantino patirtimi, kai, uždraudus visų pirčių veiklą, dalis žmonių neteko galimybės tenkinti elementarių higienos poreikių. Tačiau panašu, kad SAM, tapusi viena iš konsultacinių dalyvių, kai Vyriausybė priėmė sprendimą karantino metu leisti veikti viešosioms pirtims, kiek kitaip įsivaizdavo jų funkciją, nei rodo „Pirties namų“ pavyzdys.

„Viešosios pirtys skirtos ne pramogoms ar poilsiui, o žmonėms praustis – jose prausiasi socialiai remtini asmenys, neturintys kur to padaryti namuose ar neturintys namų. Tokių pirčių paskirtis yra prausimasis, o ne kaitinimasis ar atsipalaidavimas“, – teigė ministerijos atstovai

Nors „Pirties namų“ vadovas tikina, kad ir pas juos užsuka lankytojai, norintys tik nusiprausti, panašu, kad pagrindinis ir nuolatinis klientų srautas čia yra kompanijos, suplanavusios tiesiog gerai ir besisvaigindamos praleisti laiką.

„Taip, tikrai ateina. Socialiai remtini žmonės čia priimami nemokamai. Ateina, pasako, kad nori nusiprausti duše ir mes jiems leidžiame. Per karantiną jų apsilankymų padažnėjo“, – teigė R.Cicėnas.

Laukia stebuklo

Su logika prasilenkiančių Vyriausybės sprendimų galima rasti ir daugiau, o kai kurie neapsikentę net rengia protestus. Kaip stebuklo karantino atlaisvinimo laukia daugelis verslų, kurie valdžios paramą vadina niekine ir kaip vienintelę išeitį mato kuo greitesnį leidimą vykdyti įprastą veiklą. Tarp jų – ir tų pačių pirčių atstovai, kurie negudravo ir nepasivadino viešosiomis.

Pirtininkų asociacijos valdybos narys Robertas Gruzinskas neslėpė lūkesčių, kad, mažėjant susirgimų skaičiui, būtų galima galvoti apie pirtelės atidarymą siauram ratui lankytojų. Pasak R.Gruzinsko, kalbant apie karantino psichologinius padarinius, pirtelė būtų puikus atsipalaidavimo šaltinis. Be to, šiluma skatina organizmą gaminti daugiau laimės hormonų.

Tačiau vertinti viešųjų pirčių veiklą karantino metu R.Gruzinskas nesiėmė. „Man sunku vertinti, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, tačiau bet kokiu atveju gerbiu įstatymus priimančias institucijas ir manau, kad jie turi atitinkamą informaciją, kodėl taip yra. Aš net nežinau, kiek tų viešųjų pirčių yra ir neįsivaizduoju, kaip jos veikia. Tikiu, kad jų veikla neprieštarauja įstatymams ar poįstatyminiams nutarimams“, – kalbėjo pašnekovas.

Pirtininkų asociacijos valdybos narys svarstė, kad gal viešosiose pirtyse, į kurias žmonės eina dėl higienos, užtikrinamas saugumas ir nėra problemiškų dalykų. „Manyčiau, visi paisome įstatymų ir susitelkiame dėl esamos situacijos, kiek įmanoma, užtikrinti saugumą. Visi mes esame skirtingi: vienam pasakyk, kad galima, tai jis iš to padarys labai daug, kitas laikysis supratingumo ir apsiribos minimaliomis galimybėmis“, – dėstė jis.

Viešosioms pirtims veikti leista, o tikri pirtininkai nustumti į užribį. (Asociatyvi Shutterstock nuotr.)

R.Gruzinskas neslėpė girdėjęs kalbų, kad virusas žūsta aukštoje temperatūroje, tačiau su moksliniais tyrimais, kurie aiškiai atskleistų pirties įtaką viruso plitimui, nesusidūrė. Pašnekovas svarstė, kad garinėje pirtyje, kur aukšta temperatūra, rizika užsikrėsti sumažėja, tačiau ji padidėja po pirties laiką leidžiant priepirtyje.

„Aš būčiau už pirties kultūros tęstinumą, tačiau reikia žiūrėti, kiek tai įmanoma prisilaikant esamos politikos. Manau, kad Vyriausybė daro teisingai, nes kiekviena gyvybė, kiekvienas prarastas žmogus yra labai svarbus ir mes negalime tik dėl savo malonumo sakyti, kad gali būti kitaip“, – situaciją vertino Pirtininkų asociacijos valdybos narys.

Primena diskriminaciją

Kiek dramatiškiau į nedarbo pusmetį žvelgia Lietuviškos pirties bičiulių draugijos vadovas Egidijus Žukauskas. „Gal tokia ir diskriminacija išeina. Tos pačios savivaldybės ribose vienam šeimos ūkiui gal ir būtų galima nuomoti tas pirtis. Bet karantinas yra karantinas. Pačioje garinėje pirtyje saugu, o išėjus iš garinės jau būtų galima saugotis virusų“, – svarstė E.Žukauskas.

Viešųjų pirčių darbo E.Žukauskas sakė negalintis komentuoti, nes nevaikšto į jas ir nežino, kas ir kaip ten vyksta. Tačiau pripažino, kad tarp pirtininkų buvo pastebėjimų, kad viešosios pirtys veikia visu tempu, o štai mažosios negali dirbti, nors žmonių srautai akivaizdžiai būtų mažųjų pirčių naudai.

„Tačiau gal ten sudaryti kokie nors pirties lankymo grafikai, gal ten viskas sustyguota. Laikas viešojoje pirtyje yra ribojamas. Viešosiose pirtyse žmonės tarsi laikosi lankymosi grafiko, turi pažįstamų, su kuriais ten bendrauja. Tada kažkaip gal ir susidaro tokios pirtininkų grupelės ir, matyt, pasitiki vieni kitais. O kaip kituose darbo kolektyvuose žmonės dirba?“ – nors ir nesidžiaugdamas tuo, kad mažos pirtys negali veikti, nepuolė smerkti asmens higienai skirtų viešųjų pirčių pašnekovas.

Lietuviškos pirties bičiulių draugijos vadovas tikisi, kad, sušvelninus karantiną, bus galima pradėti ir mažų pirtelių veiklą. Nemažai daliai tai yra verslas ir pajamų šaltinis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aron

Aron portretas
praustis eiti i pirtis gali valkateles, bet kam pirtintis. tegu palieka tik dusus veikiancius valkatelem ir vsio

Trockis

Trockis  portretas
Nežinau iš kur traukia tokį brieda šis pilietis. Ten visada viskas pagal taisykles. Įdomu būtų sužinoti kam rašyti tai kas nėra tiesa. Gal koks nors konkurentas?

aikit i tas pyrtis

aikit i tas pyrtis portretas
tik muila laikykit saujoj-neduok dieve iskris
VISI KOMENTARAI 37
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių