- Jurgita Šakienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma mokinių vasaroja jau žinodami, kokią mokymo įstaigą lankys naujaisiais mokslo metais. Tačiau kai kurių tėvai į realias mokyklos paieškas gali leistis tik šiuo metu, kai klasės jau beveik būna sukomplektuotos, tad tai tampa iššūkiu. O jeigu mokinys yra su negalia, tėvams kyla dar daugiau neaiškumų ir jaudulio.
Nori į gimnaziją
Aštuntą klasę baigusios kaunietės mama (vardas pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle pasidalijo rūpesčiu, ką daryti paauglei su negalia, jeigu mokymo įstaiga nenori jos priimti.
Mergaitė neįgalia tapo po avarijos, kai buvo partrenkta einanti per pėsčiųjų perėją. Šeima dėjo visas pastangas, kad ji apskritai išgyventų, stiprėtų ir kabintųsi į gyvenimą.
Pastaraisiais mokslo metais jai buvo skirtas namų mokymas, kurį, mamos teigimu, ne taip lengva buvo gauti.
„Reikėjo daug dirbti, kad [dukrai] grįžtų atmintis.... Ir darbo reikėjo ne tik su dukra, bet ir su pedagogais, kurie neturėjo žalio supratimo, kas yra galvos trauma, ir kaip po jos reikia vaiką mokyti, bet čia ne pedagogų kaltė, o mūsų įstatyminės, švietimo bazės. Šios mokyklos pedagogams esu labai dėkinga, nes jie įsiklausė į patarimus, pamokymus ir labai stengėsi padėti. Mano prašymu nebuvo daromos jokios nuolaidos nei namų darbų, nei pamokų, nei pažymių atžvilgiu“, – teigė kaunietė.
Jos teigimu, dukrai, kuri tiesiogine to žodžio prasme buvo prikelta iš numirusių, mokslai sekasi neblogai. „Kalba keturiom kalbom, imli technologijoms ir dar lenkia savo bendraamžius, neturinčius jokių poreikių“, – vardijo mama.
Mergaitės specialieji poreikiai – reikėtų pagalbos pasiekti klases, panešti daiktus, nes dar sunkokai valdo kairiąją ranką. Vaikšto pati, gali įveikti laiptus.
Būtina pateikti prašymą
Iš kaunietės pasisakymo viešojoje erdvėje galima suprasti, kad jai niekaip nepavyko rasti mokyklos, kuri būtų sutikusi priimti jos dukrą. „Gimnazijose nuo 9 kl. padėjėjų etatų nėra, namų mokymui vietų neturime ir tam yra spec. mokykla“, – šią savaitę nuoskaudą viešai išliejo mama.
Kauno miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika portalui kauno.diena.lt teigė, kad norint būti priimtam į kurią nors mokymo įstaigą, visų pirma, būtina pateikti prašymą, ką padaryti galima ir internetu. Anot skyriaus vadovo, prašymus buvo galima pradėti teikti dar kovą, ką dauguma tėvų ir padarė.
Mama teigė, kad tokio prašymo oficialiai nėra pateikusi. Moteris teigė supratusi, kad gimnazija, su kurios pavaduotoja telefonu kalbėjosi, atsisako priimti tokį prašymą, tačiau vėliau teigė, kad tą pabandė daryti tik neseniai.
Mama, kai pasiteiravome, kada pradėjo ieškoti dukrai gimnazijos, sakė, kad „žodžiu kalbėta dar mokslo metų metu“. Prašymo mokslo metų metu ji teikti nesiryžo dėl besikeitusios dukros sveikatos būklės. „Labai sunku numatyti, ko jai reikės po poros mėnesių. Ji lankėsi pas psichologę, kuri mums padėjo įvertinti galimybę mokytis bendrojo ugdymo įstaigoje, o ne namuose. Ir noriu pabrėžti, kad vaikai po vienokių ar kitokių įgytų negalių reabilituojasi ir integruojasi kitaip, o mūsų sistema visus neįgalumus suplaka į vieną ir dėl to atsiranda visuomenės baimė, nežinojimas“, – dėstė kaunietė.
Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Visockienė patikslino, kad gimnazijoje, į kurią kreipėsi kaunietė, mokosi penki specialiųjų poreikių mokiniai, turi du pagalbos specialistus. „Dabar gimnazija mokytojo padėjėjo etato neturi, nes vaikų, kuriems reikėtų jo pagalbos, nėra. Kai yra mokykloje vaikų, kuriems reikia padėjėjo etato, mokykla kreipiasi į savivaldybę dėl finansavimo nustatyta tvarka“, – teigė O. Visockienė.
Mama teigė žinanti šią tvarką, tačiau teigė susidūrusi su nenoru priimti jos dukrą, nors ir jau sutarta dėl jos vizito šioje mokykloje. Ji sulaukė pasiūlymų dukrai mokytis kitose Kauno mokyklose, tačiau iki jų, kaunietės nuomone, būtų per toli nuo tos vietos, kur jos gyvena, kur dukra lanko įvairius reabilitacijos ir sveikatinimo užsiėmimus. Beje, pasirinkta gimnazija joms yra patogiausia pagal gyvenamąją vietą, tačiau nepriklausytų pagal deklaruotąją.
Nėra buvę situacijos, kur nebūtų rasta sprendimo, kaip padėti šeimoms ir mokiniams, kad jie ugdymo įstaigose jaustųsi pilnavertiškai bei galėtų sėkmingai koncentruotis būtent į mokymąsi.
Dirba 113 pagalbos specialistų
V. Mažeika informavo, kad Kauno miesto gimnazijų 9-12 klasėse per praėjusius mokslo metus mokėsi 134 mokiniai, turintys specialiųjų poreikių. Nuo šių metų rugsėjo 1-osios į gimnazijų 9-12 klases bus priimtas dar 41 mokinys.
Gimnazijose dirba 113 pagalbos vaikui specialistų (mokytojų padėjėjų 27, psichologų 25 ir kt.).
„Vaikams teikiama specialioji, psichologinė ir kita pagalba. Esant poreikiui ar trūkstant žmogiškųjų išteklių, visuomet galima rasti sprendimus, kad tokių specialistų pajėgos švietimo įstaigose būtų sustiprintos“, – teigė V. Mažeika.
Jis pridūrė, kad iki šiol „nėra buvę situacijos, kur nebūtų rasta sprendimo, kaip padėti šeimoms ir mokiniams, kad jie ugdymo įstaigose jaustųsi pilnavertiškai bei galėtų sėkmingai koncentruotis būtent į mokymąsi“. Geriausia, kai sprendimo imama ieškoti kuo anksčiau, ne paskutinę minutę.
Švietimo skyriuje yra buvę su tuo susijusių prašymų ir „kiekvienąkart jie būdavo gana greitai bei sėkmingai išsprendžiami“.
V. Mažeika akcentavo, kad vaikams iki 16 metų mokymas yra privalomas, o Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravę asmenys be išlygų privalo būti priimti į mokyklas, todėl savivaldybės „pareiga yra padaryti viską, kad tai būtų užtikrinta“.
Iš viso Kauno bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 3900 specialiųjų poreikių turinčių mokinių. Mokytojų padėjėjų yra 63, socialinių pedagogų 62, logopedų 63 ir kt. Viso bendrojo ugdymo mokyklose pagalbos specialistų yra 290 etatų (mokytojų padėjėjų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų ir kt.).
Pasidalinkite savo patirtimi. Ar lengvai jūsų atžalos buvo priimtos į norimą ugdymo įstaigą? Ar gaunate visą reikiamą pagalbą?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujieji Lietuvos zoologijos sodo gyventojai – broliai zebrai
Vos prieš mėnesį laiko iš Čekijos į Kauną atvežti du broliai zebrai. Praėjus karantino laikotarpiui dryžuočiai pagaliau pasirodė lankytojams. Tiesa, gyvūnai – baikštoki, dar tik pratinasi prie aplinkos. ...
-
Surengė piketą prieš karjerą Pakarklės miške: beldėsi į tarybos narių sąžinę4
Pakaunės gyventojai nepraranda vilties, kad Pakarklės miške nebus leista kasti žvyro karjero ir bus išsaugotas didelis miško plotas. Vietiniai gyventojai surengė piketą po rajono savivaldybės langais ir pabandė tokiu būdu prisibels...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai28
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...
-
Į Kauną atkeliavo ženklas, primenantis apie artėjančius rinkimus26
Kauno viešojoje erdvėje atsirado didelis grotažyme pažymėtas ženklas „Aš Balsuosiu“. Šis akcentas skirtas ne tik priminti, kad šiemet gyventojai turės dalyvauti net trejuose rinkimuose, bet taip pat juose ir atlikt...
-
Vilijampolės turgavietėje iškilo velykinė morkų eglė10
Vilijampolės turgavietės prekeivius stebinęs agurkų ir moliūgų žaliaskarėmis, ne vieną išskirtinį rekordą sumušęs floristas Modestas Vasiliauskas pristatė velykinę morkų eglę. ...
-
Klaiki sukaktis: per dieną Kaune buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių39
Prieš aštuonis dešimtmečius įvykdytas vienas žiauriausių Kauno geto nusikaltimų. 1944 metais vadinamosios Vaikų akcijos metu per dieną iš geto buvo išvežta ir nužudyta apie 1700 vaikų ir senolių. ...
-
Į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė: pasiūlys išskirtinių gaminių Velykoms8
Prieš pat gražiausią pavasario šventę – šv. Velykas – į Kauno „Akropolį“ grįžta maisto ir gėrimų mugė „Kaunas FOOD“. Kovo 29–30 dienomis vyksiančioje mugėje bus galima apžiūrėti, par...