Kokios šios rinkos tendencijos pastebimos jau šiandien? Tai pasikeitęs žmonių santykis su kelionėmis – jis nebebus toks, kurį buvo galima prilyginti greito vartojimo prekei. „Per pandemiją supratome, kad žmonės labai pasiilgo kelionių ir tikrai ruošiasi keliauti. Tačiau žymiai atsakingiau vertina ir kelionės kryptį, ir keliavimo būdą, ir laikotarpį. O kelionių organizatoriai turi turėti žymiai daugiau kompetencijų nei iki šiol“, – įžvalgas pateikia Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, kelionių organizatorės „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė.

Ji prognozuoja, kad situacija, kuri pastebima šiuo metu, augins poreikį profesionaliems kelionių organizatoriams: „Juolab kad per metus netekome turbūt pusės šiame sektoriuje dirbusių žmonių. Ir tai matau, kaip labai gerą galimybę jauniems specialistams integruotis į turizmo industriją“, – pastebi specialistė.

Neišnaudotas potencialas vietiniame turizme

Pandemijos metu turizmo sąstingis tapo atspirtimi keisti nusistovėjusį mąstymą ir ieškoti naujų galimybių, modernių sprendimų. Vienas iš jų – vietinis turizmas, kuris tapo daug populiaresnis. Tiesa, Kauno kolegijos Verslo fakulteto Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros lektorė Aušra Liorančaitė-Šukienė pastebi, kad ši tendencija, nors ir neryškiai, Lietuvoje buvo pastebima dar prieš pandemiją.

Pasak jos, gamtinis ar ekologinis turizmas nėra vienintelės keliavimo kryptys, kurios matomos kaip perspektyvios nūdienos kontekste. „Lietuva niekada nebuvo masinio turizmo šalis ir, tikėkimės, jai neteks susidurti su masinio turizmo keliamais iššūkiais bei pasekmėmis. Tačiau tikrai galėtų tapti medicinos, sveikatingumo, sveikatinimo, piligriminio, genealoginio (šaknų), no-tech (kai kelionės metu siekiama visiškai atisakyti technologijų) kelionių meka“, – pasakoja lektorė.

Kad taptume žinomi kaip gamtinio turizmo šalis, pasak Ž. Gavelienės, lietuviai dar turi daug ką nuveikti: „Visų pirma, gamta turi būti prieinama, kokybiškai pasiekiama ir tvarios paslaugos teikiamos. Tam reikia ne tik gamtos, bet ir žmonių, kurie išmano, kaip tokias paslaugas teikti“. Jos nuomone, vietiniame turizme yra dar daug neišnaudoto potencialo – tai priežastis, kodėl dalis lietuvių mieliau renkasi poilsį užsienyje. Glaudus verslo ir valstybės bendradarbiavimas bei profesionalūs darbuotojai – pagrindinės dedamosios, siekiant pateisinti šį poreikį.

Žydrė Gavelienė. Lietuvos turizmo rūmų nuotr.

Skaitmenizacija veržiasi į pasaulį – turizmas ne išimtis

Pastaruoju metu itin kalbama apie vis labiau visose grandyse žmogaus rankų darbą keičiančias skaitmenines technologijas. Jau ir Lietuvoje turime viešbučių, kuriuose galima apsigyventi be žmogiškojo kontakto. Pasak viešbučio „Corner Hotel“ generalinės direktorės Rimos Mikalauskienės, viešbučiams taip pat svarbu žengti koja kojon su inovacijomis, tačiau turizmas – ta sritis, kuriame ypatingai reikalaujama žmogiškojo kontakto. Jos nuomone, tam tikri inovatyvūs sprendimai šioje rinkoje būtini ir suteikia naujų galimybių, pavyzdžiui, sudaryti sąlygas padidinti saugumą užsakant paslaugas ar atsiskaitant be kontakto.

„Dauguma žmonių, kurie renkasi aukštesnės klasės viešbučius tikisi, kad malonus personalas pasirūpins visais klausimais visą apsistojimo laikotarpį. Tačiau tokiems viešbučiams taip pat svarbu žengti koja kojon su inovacijomis ir ši galimybė netolimoje ateityje bus derinama su įprastu įsiregistravimu, tad darbuotojams reikės daugiau kompetencijų, aptarnaujant svečius gyvai ir kartu užtikrinant sklandų mašinų darbą“, – įsitikinusi Kauno kolegijos Turizmo ir laisvalaikio vadybos būsimiesiems specialistams dėstanti R. Mikalauskienė.

Kokių kompetencijų reikalaujama pastaruoju metu?

Kalbėdama apie viešbučių vadybos specialistų kompetencijas, verslo atstovė prognozuoja, kad ir šioje srityje IT bei marketingo žinios įgis vis daugiau reikšmės, todėl kompiuterinis raštingumas – itin svarbus momentas, – pastebi lektorė. „Bendrauti žodžiu sugebame, o štai rašyti sklandžiai ir be klaidų jaunimui vis sunkiau ir sunkiau. Nors programų ir aplikacijų kūrėjai reklamuoja atsakymų šablonus, visgi asmeninis ryšys paslaugų sektoriuje vaidina ryškų vaidmenį“.

Tai, kad svetingumo sektoriuje žmogiškasis kontaktas ypatingai svarbus paantrina ir kelionių organizatorės „Estravel“ vadovė Ž. Gavelienė. Jos teigimu profesionalus turizmo srities specialistui labai svarbios asmeninės vertybės, tokios kaip svetingumas, lankstumas – gebėjimas prisitaikyti. Šios srities specialistui ypatingai svarbus platesnis matymas: užsienio kalbos, tarptautinė komunikacija, kuo įvairesnė praktika užsienyje, savanorystės patirtys.

Siekis turizmo specialistus ruošti „arčiau gyvenimo“

Kauno kolegijoje prieš 20 metų Turizmo ir viešbučių vadybos studijų programą kūrusi Audronė Lukšaitienė pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau turistų pageidauja specialistų ar ekspertų (kelionių organizatorių, kelionių agentų) konsultacijų ir pagalbos keliaujant, o vis platesnis technologijų taikymas turizmo srityje, kintančios keliavimo sąlygos, reikalavimai saugumui lemia ir atitinkamų šios srities specialistams svarbių kompetencijų poreikį.

Audronė Lukšaitienė. Kauno kolegijos nuotr.

Šiai dienai, kai po kilusių iššūkių vyksta itin spartūs verslo pokyčiai, apčiuopti rinkos pulsą tampa dar svarbesnis aukštųjų mokyklų uždavinys. Kauno kolegijos dėstytojos pasakoja, kad šioje aukštojoje mokykloje realizuojama Turizmo ir viešbučių vadybos programa gali pasigirti ne tik subrandintomis tradicijomis, bet ir stipria socialine partneryste, tampančia orientyru pateisinti rinkos lūkesčius.

Ne vienerius metus ekspertine patirtimi su studentais besidalijanti A. Liorančaitė-Šukienė pasakoja, kad nuolatinis dialogas su verslu būsimiems specialistams padeda į darbo rinką įsilieti greičiau, o kai kurie studentai darbus pagal specialybę susiranda dar studijų metais. „Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros studentų praktika užima solidžią studijų proceso dalį, kas daro juo pranašesnius. Studentai po kiekvienų studijų metų savo gebėjimus tobulina praktikos vietose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, paklodami pamatus savo būsimai karjerai – juk ir darbdaviai suinteresuoti, kad būsimas specialistas užaugtų kaip profesionalas, toks, kokio tikimasi“, – pastebėjimais dalijasi lektorė.

Aušra Liorančaitė-Šukienė. Kauno kolegijos nuotr.

„Mes džiaugiamės gerais atsiliepimais apie mūsų programos absolventus, kurie mus pasiekia iš darbdavių ir kitų socialinių partnerių. Tai dar labiau motyvuoja tobulėti ir tobulinti studijų programas, atliepiant ir derinant naujausias tendencijas pasaulyje su darbo rinkos poreikiais“, – įvardija A. Liorančaitė-Šukienė.

Tokias tendencijas patvirtina ir naujausi studijų reitingai, kuriais remiantis Turizmo ir viešbučių vadyba 2021 m. kolegijų studijų krypčių sąraše įvardijama tarp geriausiai Lietuvoje vertinamų specialybių.