Teismas: pakaunės valdžia turėjo teisę neleisti kasti žvyro rekreacinėje zonoje

Bendrovė „Benefaktor“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą dėl tariamo prieštaravimo galiojančiam teisiniam reglamentavimui bei perduoti poveikio aplinkai vertinimo programą įvertinti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, sprendimas buvo priimtas nesilaikant ūkinės veiklos subjekto ir visuomenės intereso derinimo principo bei neatsižvelgiant į pareiškėjo planuojamos vykdyti ūkinės veiklos teigiamus ekonominius ir socialinius rezultatus, aplinkosauginių ir kitų visuomenės interesų užtikrinimą.

Kauno rajono savivaldybės taryba sprendimą grindė neigiamu poveikiu aplinkinėms bendruomenėms ir kultūros paveldui. Politikai teigė, jog leidus kasti žvyrą būtų sunaikinta išskirtinė Kulautuvos rekreacinė ir kurortinė vertė.

Regionų apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą, argumentuodamas, jog taryba pagrįstai pasinaudojo jai įstatymu suteikta teise priimti neigiamą sprendimą.

Išnagrinėjęs administracinę bylą apeliacine tvarka, LVAT konstatavo, kad savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, turi teisę priimti sprendimą remiantis ne planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo iš esmės rezultatais, o kitais motyvais.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad LVAT praktikoje įtvirtinta, jog savivaldybei, priimančiai sprendimą, kuriuo nepritarta planuojamai ūkinei veiklai, tenka pareiga pagrįsti sprendimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei nurodyti objektyvius faktus, kurie reikšmingi konkretaus sprendimo priėmimui, nes tik tokiu atveju sprendimas gali būti laikomas motyvuotu.

LVAT, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nutarė, jie patvirtina išskirtinę Kauno rajono, kuriame planuojama ūkinė veikla, aplinkosauginę bei rekreacinę reikšmę, todėl skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės bei motyvai sudarė pagrindą tarybai, atsižvelgus į vietovės ypatumus ir veiklos pobūdį priimti neigiamą sprendimą dėl pareiškėjo planuojamos veiklos.

LVAT teisėjų kolegija nutartyje pabrėžė, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla, t. y. naujo smėlio ir žvyro karjero kasimas, neatitinka valstybės strateginiuose planuose nurodytų sąlygų, kurioms esant ūkinė veikla yra laikoma turinti valstybinę reikšmę, todėl išimtis dėl sprendimo priėmimo negalėjo būti taikoma.