Tarpukariu Kaunas – mažasis Paryžius, dabar – mažoji Japonija

Dvejojančią pavaišins arbata, o sprendimą ragins priimti namuose. Kaip ir tą, kuri trauks piniginę kone identiškam švarkui įsigyti. Tokia ji – Gitana Virbickienė ir jos mažoji Japonija Kauno senamiestyje.

Pagerbtos pėdutės

Kauno senamiestyje, Raguvos gatvėje, virš raudonų sienų rūsio iškelta "Mugen" iškaba su žodžiu "mugė" neturi nieko bendra.

Išvertus iš japonų kalbos "Mugen" reiškia begalybės ženklą, ribų nebuvimą. Tokia pat neišmatuojama prie lauko durų mus pasitiko ir Gitana Virbickienė, pirmųjų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse unikalių japoniškos mados ir dizaino namų "Mugen" įkūrėja.

"Žvarbus lietingas rytas. Kol bendrausiu su kliente, išgerkite arbatos", – delno dydžio puodelius pripildžiusi kvapios žaliosios arbatos, moteris keliolikai minučių atsiprašė.

Iš Šiaulių į Kauną atvykusi klientė tą rytą dizaino namų duris užvėrė su nedideliu ryšulėliu – pradžioje matavosi ryškias žalias kelnes, tačiau galiausiai išsirinko penkias poras kojinių.

"Niekada nebruku žmogui drabužio. Būna, net bandau atkalbėti, sakau: pagalvokite, ar tikrai reikia šio švarko, juk panašų jau turite", – jau nuo pirmojo pasisveikinimo G.Virbickienė žavėjo savo netradiciniu požiūriu.

Beje, sakydama "ryšulėliais", tą ir turėjau omenyje. Kaunietės parduotuvėje nerasite plastikinių maišelių – juos Gitana pakeitė lino skiautėmis, iš kurių per minutę suriša po du mazgus. Toks daiktų, "Mugen" dovanų ir prekių pakavimo būdas vadinamas furoshiki ir yra nuo seno naudojamas Japonijoje. Medžiaga, anot japoniškos mados galerijos šeimininkės, kainuoja beveik tiek pat, kiek plastikinis maišelis, tik, priešingai nei pastarasis, čia užsukusiems žmonėms palieka neišblėstančią emociją.

Duoklė pėdutėms

"Kai moterys sako, kad pas mane viskas gražu, bet brangu, siūlau pradėti nuo čia, – Gitana pirmiausia stabtelėjo prie stalo, kur prieš kelias minutes stilinga šiaulietė svarstė, ar rinktis plonas, šilkines, puoštas nėriniais, ar medvilnines, su gėlių motyvais "Antipast" kojines. – Japonai mėgsta europietiškus pavadinimus."

Christian Peau, kurio drabužių rasite Kaune, anot G.Virbickienės, gimė iš meilės Prancūzijai. Minä Perhonen – iš to paties jausmo Švedijai, o "Antipast" pavadinimą diktavo sentimentai Italijai.

"Antipast" reiškia du dalykus. Visų pirma, tai mažytis patiekalas, sužadinantis apetitą. Italų virtuvėje jis reiškia aperityvą. Antra, tai modernus žvilgsnis į ateitį. Abu šie apibūdinimai, išausti mažiausiai matomoje kojinių vietoje – pėdoje, puikiai tinka dizainerių Junko Jinushi ir Kyoko Kato kuriamiems gaminiams, kuriais prekiauja tik geriausios pasaulio parduotuvės ir vos keli butikai. Tarkim, "Le Bon Marché" Paryžiuje. Kartą pabandžiusios šias kojines, moterys, net ir tos, kurios pastarąsias spintoje skaičiuoja dešimtimis, mieliau pasirenka turėti mažiau, bet geriau. Ne išimtis ir vyrai.

"Šios kojinės ilgaamžės. Žinoma, jei kažkur užkabinsite, siūlą ištrauksite, – paklausta, koks jausmas pasipuošti japonišku stebuklu, kaunietė atsakė prekės ženklo kūrėjų žodžiais. – Toks pats, kaip gėlei pajusti, kaip saulės spinduliai praskleidžia jos žiedlapius."

J.Jinushi ir K.Kato kojines, anot G.Virbickienės, renkasi žinomiausi mados namai ir pasaulinio garso žvaigždės. Režisierius, rašytojas ir dizaineris Timas Burtonas "Antipast" kojinėmis apmovė filmo "Alisa stebuklų šalyje" aktorių kojas.

"Jas nešiojo ir Alisa, – kaunietė svajokles viliojo į pasaką, kurioje ne tik pudruojamos nosytės, bet ir lepinamos pėdos. – Lietuvos moterys į kojines dar žiūri kiek rezervuotai, tačiau vis dažniau jos išsilaisvina. Derina ne tik prie sportinių batelių, bet ir prie aukštakulnių ar balerinų. Tai džiugina."

Netradicinis požiūris

Kiek daugiau nei prieš pusmetį Gitana drauge su keliomis ištikimiausiomis "Mugen" bičiulėmis lankėsi Japonijoje, kur galėjo nusilenkti dviejų kūrėjų talentui. Nosį kyštelėjusios į dirbtuves, o vėliau į parduotuvę, kurioje prekiaujama garsiosiomis kojinėmis, bendrakeleivės esą labai nustebo, kad kainos ten vos keliais eurais mažesnės nei japoniškos mados galerijoje "Mugen".

"Tikrai nedauginu iš šimto. Pridedu kokius 8 eurus, bet tai normalu – transportavimas, muitas ir kitos išlaidos. Internete už jas mokėtumėte dar daugiau", – G.Virbickienė demonstravo kitokį, kaip dauguma mūsų pasakytų, nelietuvišką požiūrį į verslą.

Imdama drabužius ir kitus aksesuarus iš Japonijos dizainerių, ji niekada neklausia kainų ir negalvoja, ar prekė atsipirks, – asortimentą renkasi klausydamasi savo širdies ir intuicijos.

"Japonai sako, kad tokių kaip aš – vienetai", – kukliai šyptelėjo moteris, ne kartą įsitikinusi, kad reikia kliautis ne skaičiavimais, o vidiniu balsu.

Drabužiai, kuriuos kadaise ėmė, nes reikia, taip ir liko kabėti, o štai suknelės, įkainotos 1 tūkst. eurų, nuo pakabos dingo per kelias dienas. Kaip iš rankomis dažyti švarkeliai, marškiniai ir kelnės.

Viena iš nedaugelio

"Dabar jau mažai kas belikę", – žvelgdama į raudonų plytų fone sukabintas pakabas japoniškos mados galerijos šeimininkė juokavo, kad tai, kas lietuvėms atrodo mažai, Tekančios Saulės šalies moterims būtų labai daug. Antai, viena japonė neslėpė nuostabos, kad Gitana turi penkerius marškinius, nors ji, besisukanti mados pasaulyje, pastarųjų turi tik trejus.

"Kaip supratau, tai ir tiek per daug. Dveji būtų buvę pats tas, – taisydama lininį "Roggykei" prekės ženklo švarką, kaunietė atsakė į klausimą, kurį jau buvau besiruošianti užduoti. – Taip, nešioju tik japonų dizainerių drabužius. Kartais, kai pabosta, bandau kažką kito, bet tie drabužiai taip ir lieka gulėti."

Juokauju, kad čia esantys drabužiai – pasoginiai. Nešios ir mama, ir dukra.

Taisyklė, kad kartą pabandžiusios "Antipast" kojines, atsisako kitų, esą galioja ir japonų dizainerių drabužiams. Pastarieji paperka ne tik natūraliomis medžiagomis – linu, šilku, medvilne, oda, bet ir formomis, apie kurias pasakojama tradicinėje Tokijo Bunka mokykloje.

"Pažiūrėkite į drabužių vidų. Turbūt jis mane žavi labiau nei išorė", – preciziškas siūles demonstravo kaunietė, o aš  svarsčiau, ar kas pastebėtų, jei siuvinėtomis gėlėmis puoštą suknelę apsivilkčiau išvirkščią. Gitana šyptelėjo. Bet kuriuo atveju atrodyčiau išskirtinė ir savo antrininkę sutikčiau nebent kur nors Prancūzijoje.

"Tarkim, "Roggykei" dizaineriai nudažo du medžiagos ritinius. Kiek švarkų iš jų pasius? Daugiausia dvidešimt", – skaičiavo pašnekovė.

Ypatingos moterys

Vieninteliuose šalyje japonų dizaino ir stiliaus namuose "Mugen" nesutiksite moterų, garbinančių laikinumą, ar tų, kurių veidai šmėžuoja bulvariniuose skaitaluose ir populiariuose vakarėliuose. Čia užsuka ilgalaikių vertybių puoselėtojos, išsiskiriančios vidine elegancija ir išmintimi. Poetiškos sielos, kaip sako Gitana.

"Susitikusios čia, visos jos susidraugauja", – taip esą nutinka dėl sielų artumo.

Vienos skaito haiku, kitos domisi Tekančios Saulės šalies keramika, trečios – japoniškais sodais. Yra ir tokių, kurios čia ateina tiesiog pasisemti idėjų.

"Būna, ateina moterys ir tiesiai sako: "Negaliu sau leisti pirkti tokių drabužių, bet bent siūles leiskite pažiūrėti, medžiagą paliesti", – Gitana ne tik patenkina užėjusiųjų smalsumą, bet dar ir puodeliu arbatos, kaip kad mus, pavaišina.

Ne dėl to, kad kitąsyk grįžusios šios kažką įsigytų, o dėl bičiulystės, kuri, anot kaunietės, ilgaamžė kaip ir japoniški drabužiai.

"Juokauju, kad čia esantys drabužiai – pasoginiai. Nešios ir mama, ir dukra", – akimis perbėgusi savo mažojo muziejaus stalais, G.Virbickienė prasitarė, kad jau netrukus jie pasipildys naujienomis.

Žiedais, dėl kurių galvas pametę minimalistai, lininėmis kepurėmis, šiaudinėmis skrybėlėmis, beretėmis ir ypatingais akiniais.

"Esu ištikima japoniškai madai, kuri nefiksuoja sezoniškumo, trumpalaikių mados blyksnių, pasižymi kokybe, unikalumu, skleidžia funkcinės ir minimalistinės estetikos idėjas", – teigia japoniškos mados ambasadore Lietuvoje vadinama Gitana.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Orakulas

Orakulas portretas
Kažkodėl Kaunas visą laiką tarsi gėdijasi savo tikrojo vardo. Vis tai "laikinoji sostinė", tai "mažasis Paryžius", tai kažkokia "mažoji Japonija"... Kas čia per durnas kompleksas?

Valančius

Valančius portretas
"maža tauta kad nenori išnykti, turi, šiukštu, neimti to, kas ne jos dvasios".

Kapsukas

Kapsukas portretas
Kaunas dabar didžioji Suvalkijos ir Dzūkijos sostinė
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių