Quantcast

T. Sparnauskas: tavo paties nusiteikimas sunkiai dirbti gali vesti nepriekaištingų rezultatų link

Vienuolikos šimtukininkų, pelniusių trylika aukščiausių įvertinimų laikant valstybinius brandos egzaminus, būryje vienintelis Tomas Sparnauskas mokyklą baigė su pagyrimu. Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos abiturientas neslėpė: tam pastangų tikrai reikėjo, jos buvo nuolatinės, nuo pat pradinės mokyklos. Tačiau įdėtas darbas atsipirk: egzaminų rezultatai leidžia rinktis svajonių profesiją. Tomas savanoriaudamas netgi pasitikrino, ar išties eina tinkamu keliu.

– Kas iš moksleiviškų metų įsiminė labiausiai?

– Per visus mokyklos metus susikaupė daug įvykių, kurių tikriausiai niekada neužmiršiu, tačiau įsimintiniausios akimirkos – dvyliktoje klasėje. Nors didžiąją dalį laiko skyriau mokslams ir egzaminų praktikai, neužmiršau ir vienų svarbiausių gyvenimo švenčių – šimtadienio ir paskutinio skambučio. Ypač buvo smagu ruoštis ir dalyvauti šiuose renginiuose, nes jie leido suprasti, kokį stiprų ryšį sukuria mokykla. Visi šie įvykiai paskutiniuosius mokyklos metus padarė įsimintiniausius. Už tai turiu dėkoti savo klasės draugams ir mokytojams.

– Kokios nuotaikos paliekate gimnaziją?

– Mintys apie išsiskyrimą su gimnazija kelia dvejopus jausmus. Džiaugiuosi, kad žengiu į kitą gyvenimo etapą, kuris leis man siekti tolimesnių tikslų, susijusių su mano karjera. Vis dėlto negaliu sakyti, jog neliūdžiu, nes žinau, kad nebegrįšiu į savąją mokyklą ir nebematysiu rūpestingų mokytojų ir draugų. Labai pasiilgsiu gimnazijos aplinkos ir jos bendruomenės, tačiau su nekantrumu žiūriu į priekį.

Reikšmė: pasak T.Sparnausko, vienos svarbiausių gyvenimo švenčių – šimtadienis ir paskutinis skambutis. / Asmeninio archyvo nuotr.

– Ko norėtumėte palinkėti būsimiems abiturientams?

– Būti darbštiems, motyvuotiems ir užsispyrusiems. Mokyklos suole visuomet gali pasiekti norimų tikslų, reikia tik norėti. Noras suteiks motyvacijos rasti savyje jėgų siekti aukštesnių rezultatų. Ne geri mokytojai, ne prestižinės mokyklos pavadinimas, o tik tu pats, siekdamas savo tikslų, gali tobulėti ir pasiekti norimų rezultatų. Tik tavo paties nusiteikimas sunkiai dirbti gali vesti nepriekaištingų rezultatų link.

– Ką gimnazijoje keistumėte, jei būtumėte jos direktorius?

– Į šį klausimą atsakyti sudėtinga, nes mano gimnazijoje žymių pokyčių nereikia. Mano asmeninė patirtis šioje gimnazijoje yra puiki, nes joje dirba nuostabūs mokytojai, kurie visuomet pasiruošę padėti, todėl gimnazijoje nieko nekeisčiau.

– Kurios disciplinos ar disciplina labiausiai patiko ir dėl ko?

– Mokykloje labiausiai patiko biologija ir matematika. Nuo pat mažens mane traukė šie dalykai, nes jie man pasirodė įdomiausi. Teisingai išspręstos matematinės užduotys visuomet suteikdavo motyvacijos žengti toliau ir tobulėti, o pirmosios biologijos žinios vedė mane svajonių profesijos link. Jau septintoje klasėje tvirtai užsibrėžiau tikslą ateitį sieti su medicina, todėl be biologijos šis kelias būtų neįsivaizduojamas.

Džiaugiuosi, kad žengiu į kitą gyvenimo etapą, kuris leis man siekti tolesnių tikslų, susijusių su mano karjera.

– Kokio dalyko žinios egzaminų metu buvo įvertintos 100 balų? Ar tai turės lemiamos įtakos jūsų pasirinkimui?

– 100 balų gavau iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Kaip ir minėjau, jau seniai žinau, ką noriu studijuoti, todėl šis rezultatas studijų krypties pasirinkimui įtakos neturės. Šimtukas iš egzamino tik padidins galimybę gauti medicinos studijų finansavimą.

– Kokius dar egzaminus laikėte, kaip jie sekėsi?

– Dar laikiau biologijos, matematikos ir anglų kalbos egzaminus. Visi egzaminai pasisekė gerai, džiaugiuosi gautais rezultatais ir atsipirkusiu darbu. Pasiekiau užsibrėžtus tikslus, kurie man padės įstoti į norimą universitetą.

– Ar jūsų rezultatams turėjo įtakos nuotolinis mokymasis, dėl pandemijos pakitusi kasdienybė?

– Atsiradusios mokymosi naujovės buvo tikras iššūkis, kurį kiekvienas mokinys turėjo įveikti. Tačiau turėjau daug motyvacijos ir noro puikiai mokytis ir pasiruošti egzaminams, todėl šis pokytis blogos įtakos rezultatams neturėjo. Galėjau daugiau dėmesio skirti papildomiems mokslams, nes dėl pandemijos ribojimų didžiąją dalį laiko praleisdavau namuose.

Anksti: T.Sparnauskas jau septintoje klasėje tvirtai užsibrėžė tikslą ateitį sieti su medicina. / Asmeninio achyvo nuotr.

– Ar likdavo laiko savo pomėgiams? Kokie jie?

– Visuomet mėgau susitikimus su draugais, todėl laisvalaikį leisdavau su jais. Vis dėlto, nuotolinio mokymosi metu padaugėjus įvairių mokyklos darbų, susitikimų sumažėjo, nes pradėjo stigti laisvo laiko.

– Šiemet esate vienintelis mokinys Kauno rajone, kuris mokyklą baigė su pagyrimu. Ar daug pastangų reikėjo įdėti, kad gautumėte tokį įvertinimą?

– Pastangų tikrai reikėjo, jos buvo nuolatinės, nuo pat pradinės mokyklos. Jau nuo mažens stengiausi, daug dirbau ir siekiau tikslų. Dabar, kai atestatas mano rankose, galiu pasakyti, kad mano darbas atsipirko.

– Ar studijų planai liko tie patys?

– Taip. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) planuoju studijuoti mediciną. Savanoriaudamas greitosios medicinos pagalbos stotyje susipažinau su keliais LSMU studentais, kurie apibūdino medicinos studento gyvenimą. Visada mėgau bendrauti su LSMU studentais, o dabar, tikiuosi, ir pats turėsiu galimybę juo būti.

– Galbūt baigęs studijas ketinate savo gyvenimą sieti su Kauno rajonu?

– Sunku nuspėti, ką veiksiu ir kur būsiu po tokio ilgo laikotarpio. Laikas parodys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių