Svarstant skelbti Laikinosios sostinės metus, Kaunas norėtų ne deklaracijų, o darbų

  • Teksto dydis:

Seimui šeštadienį ruošiantis paskelbti 2019-uosius Laikinosios sostinės metais, Kauno savivaldybės atstovai norėtų, kad šis svarbus miestui periodas būtų prisimintas ne deklaracijomis, o realiais darbais ir lėšomis.

„Jei Seimas nutars ir paskelbs Laikinosios sostinės metais, tai vis tiek yra pliusas, didesnis dėmesys. Bet savivaldybė ir taip daro visokios dalykus, tai kaip tai skirsis, jei tu juos padėsi po viena proga ar po kita proga?“ – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Jis priminė, kad Kaunas siekė 2019 metais tapti Lietuvos kultūros sostine: data buvo derinama būtent prie šios sukakties. Taip pat miestas siekia UNESCO pripažinimo tarpukario modernistinei architektūrai, glaudžiai susijusiai su miesto laikinosios sostinės periodu, per įvairias programas finansuoja šių pastatų fasadų tvarkymą.

„Daug yra tų priemonių, tik visi vis kažko naujo nori. Bet būna paskelbiami tie metai, įkuriamos komisijos, vyksta krūva posėdžių, bet dažniausiai viskas ir baigiasi deklaracijomis, nes tie, kas inicijavo, lėšų nenumato“, – svarstė vicemeras.

Pasak S. Kairio, miestas su Laikinosios sostinės šimtmečiu sies įvairias programas, per kurias finansuoja kultūrinius projektus, tačiau didelį dėmesį šiam laikotarpiui ir jo palikimui Kaunas skyrė ir iki šiol.

„Svarbu ne tik gražios kalbos. Aš manau, reikėtų ne tik deklaracijos, bet galėtų valstybė, pavyzdžiui – aš pasvajosiu – paimti ir sutvarkyti centrinį paštą ir tai būtų turbūt didžiausia dovana Laikinosios sostinės metų proga“, – svarstė jis.

Vienu iš gražiausių ir svarbiausių Kauno tarpukario architektūros pavyzdžių laikomas centrinio pašto pastatas, priklausantis Lietuvos paštui, šiuo metu yra prastos būklės, o paštas naudoja tik nedidelę jo dalį. Pernai buvo svarstyta pastatą parduoti.

Kitais metais sukanka 100 metų, kai 1919 metų sausio 2 dieną iš okupuoto Vilniaus pasitraukė Laikinoji Lietuvos vyriausybė ir Kaunas de facto tapo Lietuvos laikinąja sostine.

Seimas nutarimą dėl Laikinosios sostinės metų ketina priimti šeštadienio popietę.

Dokumente pabrėžiamas Kauno miesto indėlis 1919–1939 metais Lietuvos istorijos laikotarpiui, kai Kaunas, tapęs Laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu, kuriame susirinko Steigiamasis Seimas, buvo Lietuvos valstybės išlikimo garantu.

„Kauno miestas, du dešimtmečius būdamas Laikinąja sostine, nepriekaištingai atliko valstybės įtvirtinimo diplomatines funkcijas, be to, jame formavosi tarpukario moderniosios lietuvių istorijos, kalbos, kultūros, mokslo, paveldo tradicijos bei stiprėjo tautinės tapatybės identitetas, jame susiformavo Europoje jau pripažintos tarpukario modernizmo architektūros tendencijos, kurių įtaką neabejotina ir šiuolaikinei Lietuvos architektūrai bei kultūrai“, – pabrėžiama dokumente.

Projektą pateikė buvęs Kauno meras konservatorius Andrius Kupčinskas.

Teikiamu projektu numatoma Vyriausybei ir Kauno miesto savivaldybei pasiūlyti sudaryti Laikinosios sostinės metų komisiją, kuri iki šių metų spalio 1 dienos parengtų Laikinosios sostinės metų minėjimo programą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kur nukeliavo Laisvės Alėjos akmenys?

Anonimas

Anonimas portretas
Labai teisingai ,tegul ir valdžia kažkuo isiamžina geru darbu .

...

... portretas
ACH tas raudonųjų milicininkų 'mentalitetas': vienas sostinės centrinėje aikštėje blindažą įrengt nori, kitas visą laikiną sostinę apkasų zona pavertė.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių