- Vilma Kasperavičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 25 d. pakaunėje viešėjęs žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis pristatė Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus ir perspektyvas. Susipažinę su penkiomis galimomis alternatyvomis, nors kelias jų net Žemės ūkio ministerija vadina nepriimtinomis, nes jos – Finansų ministerijos svajonė, Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariai po konstruktyvių diskusijų nusprendė, kad pritartų savivaldybės lygmens fondui.
Ūkininkų sąjungos atstovai kartu su Kauno rajono savivaldybe, vadovaudamiesi Žemės ūkio ministerijos rekomendacijomis, parengtų fondo naudojimo tvarką, lėšos būtų skiriamos rekonstrukcijai, remontui, priežiūrai ir galbūt numatomos net galimoms avarijoms likviduoti. Svarbiausia, kad visos iš Kauno rajone esančių žemės savininkų per žemės mokestį surinktos lėšos liktų Kauno rajone.
Tokiam modeliui pritarė ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis. „Ne vien iš ūkininkų, bet ir iš kitų žemės savininkų mokesčių surinktos lėšos eitų į savivaldybės sąskaitą, o valstybė, kaip ir yra numačiusi, pridėtų savo dalį. Žiūrint į ateitį, būtų idealu, jei, siekdama motyvuoti savininkus, finansiškai prisidėtų ir savivaldybė“, – sakė T. Didžiulis. Kol kas numatoma, kad fondo lėšos būtų formuojamos iš dviejų šaltinių: Žemės ūkio ministerijos ir žemės savininkų.
Toks modelis, pasak Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, suteiktų daugiau papildomų galimybių pasinaudoti ES parama, o ateityje – ir ambicingesniais plėtros fondų finansavimo šaltiniais. Kai paraiškas teiktų asociacijos, fondo lėšų būtų galima skirti projektams bendrai finansuoti. „Kai ES lėšomis finansuojamų rekonstrukcijos projektų paramos intensyvumas sumažėjo iki 35 proc., sumažėjo ir norinčių ja pasinaudoti. Gali nutikti taip, kad tie ES naujajame strateginiame plane numatyti 40 mln. eurų taip ir liks nepanaudoti“, – M. Maciulevičiaus teiginį patikslino ir būgštavimais pasidalijo Andrius Marinas, naujasis Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas.
Racionaliais pakaunės ūkininkų pasiūlymais ir įžvalgomis liko patenkintas ir viceministras. „Nuoširdžiai noriu pasidžiaugti aktyviais ir besigilinančiais Kauno rajono ūkininkais – juk neretai žmonės naujoves atmeta, prieštarauja joms vien tam, kad prieštarautų. Su kai kuriomis korekcijomis ir racionaliais siūlymais Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariai idėjai pritarė. Pristatytoje Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principų koncepcijoje pokyčius dar labiau paryškinsime“, – patikino D. Dudutis.
Jo žodžiais, Žemės ūkio ministerija pritaria nuostatai, kad savivaldybės lygmens sprendimai dėl jos teritorijoje surinktų pinigų turėtų būti dominuojantys.
Viceministras negailėjo komplimentų vietos valdžiai, kuri deda daug pastangų ir skiria daug dėmesio šiais sričiai. Tai liudija ir baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija, kuri, atrodo, bus pirmoji Lietuvoje. „Baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija – sveikintina iniciatyva, šį pavyzdį teiksime kitoms savivaldybėms ir skatinsime juo sekti, strategiją pritaikyti ir kitose šalies savivaldybėse“, – pabrėžė D. Dudutis.
Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Tai žemdirbių kraštas su giliomis tradicijomis ir kartu sparčiai urbanizuojama vietovė. Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbūs ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo ir kanalizavimo.
Melioracijos grioviai, kurių Kauno rajone yra apie 1 tūkst. km, prižiūrimi ir valomi, per metus savivaldybė su Žemės ūkio ministerijos skiriamu finansavimu sutvarko iki 20 km. Faktas, kad to yra per mažai, reikėtų ieškoti papildomų lėšų, žiūrėti globaliau. Prieš 50–60 metų įrengtų melioracijos inžinerinių statinių būklė, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kritinė, nusidėvėjimas – 74,4 proc. ir kasmet didėja. Dėl to pakaunės žemdirbiai gauna 15–30 proc. mažesnį derlių, o kai kurių vietovių gyventojai patiria problemų dėl potvynių ir užmirkusių teritorijų.
„Darant prielaidą, kad, trūkstant finansavimo, melioracijos sistema veiks ne visu pajėgumu, priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų per artimiausius 20 metų praradimai Lietuvoje sudarys nuo 4,3 iki 8,4 mlrd. eurų už negautą žemės ūkio produkciją“, – teigė žemės ūkio viceministras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų: nuo šiol dulksna praeivius džiugins ir Senamiestyje8
Dulksnos fontanas Kauno centre ypač pasiteisino ir jį pamėgo praeiviai. Nuo šiol taip atsigaivinti bus galima ne tik Laisvės alėjoje, bet ir Senamiestyje. ...
-
Mirė Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė R. Jurkuvienė4
Mirė Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė Ramunė Jurkuvienė, penktadienį pranešė Prezidentūra. ...
-
Prieš lemiamas LKL finalo rungtynes – įspūdingos sirgalių eisenos5
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale susitinkančių komandų sirgaliai ruošiasi šeštadieniui, kai paaiškės lygos čempionai. ...
-
Kaune – turizmo naujienos: vasaroti gera ne tik Turkijoje3
Vasaros sezoną Kauno turizmo informacinis centras (TIC) „Kaunas IN“ pradeda naujienomis – ne tik palikimo erdve, menančia kultūros sostinės metus. ...
-
Kauniečiai kviečiami prisiminti skaudžias istorijas ir pagerbti Birželio 14-osios aukas5
Kitą savaitę minėsime 82-ąsias Gedulo ir vilties dienos metines. Birželio 14-ąją Kaunas prisimins masinius trėmimus, pagerbs aukas, politinius kalinius ir visus nukentėjusius nuo sovietinio režimo. Tądien mieste numatyti minėjimai, kariliono muziko...
-
Neįtikimi Kauno rajono mokyklų pokyčiai
Per pamokas – frezavimo staklių programavimas, pjaustymas lazeriu, biochemijos, matematikos eksperimentai, po pamokų – išgyvenimo žygis ar stovykla su klasės draugais bendraujant tik užsienio kalba. Kauno rajono mokyklų atstovai konfer...
-
Savivaldybė: paveldotvarkos programa Kaune muša naujus rekordus7
Istorinių architektūros objektų ir kitų miesto pastatų atnaujinimą kasmet dalinai finansuojanti Kauno savivaldybė šiemet suplanavusi skirti lėšas dar pusšimčio objektų sutvarkymui. Kaip praneša savivaldybė, tam numatyta r...
-
Pateko į ESO biurokratų pinkles: nieko nelaukė ir atjungė elektrą10
Pranešęs apie nesumokėtą skolą, Energijos skirstymo operatorius (ESO) nieko nelaukė ir atjungė elektrą. Nors verslininkai skolą sumokėjo tą pačią dieną, tačiau pajungimas truko kelias dienas. ...
-
Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus pirmininku išrinktas S. Šliažas11
Birželio 8 d. visuotiniame Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus susirinkime dvejų metų kadencijai skyriaus pirmininku išrinktas Sigitas Šliažas. ...
-
Keičiate automobilio vaistinėlę? Seną – į „Drobę“, atiteks kariaujantiems ukrainiečiams
Iki liepos 1-osios reikia atsinaujinti automobilio vaistinėles. Senosios neišmeskite, bet vežkite į „Drobės fabriką“ (Drobės g. 62, Kaunas). ...