- Eglė Morkienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sunerimo dėl draustinio: ar taip saugomi nykstantys paukščiai ir reti augalai?
-
Sunerimo dėl draustinio: ar taip saugomi nykstantys paukščiai ir reti augalai?
-
Sunerimo dėl draustinio: ar taip saugomi nykstantys paukščiai ir reti augalai?
-
Sunerimo dėl draustinio: ar taip saugomi nykstantys paukščiai ir reti augalai?
„Įdomu, kodėl Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinyje pjaunamos pievos yra tiesiog nuskutamos iki žemės. Skaičiau, kad čia bus saugomos augalų, įrašytų į raudonąją knygą, rūšys ir kad tai mėgstama nykstančių paukščių vieta. Ar šitaip jos saugomos? Ar tokiose pievose gyvena paukščiai?“ – klausė skaitytoja.
Moteris į portalo kauno.diena.lt redakciją atsiuntė užfiksuotus ją papiktinusius vaizdus ir teigė, kad veikiausiai pievos plotų, kurie dar nėra nupjauti, laukia toks pats likimas. „Kaip suprantu, tie dar nenuskusti plotai tuoj irgi bus nupjauti – kaip ir pernai bei užpernai“, – teigė skaitytoja.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigė, kad 2017 metais buvo atliktas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio gamtinių buveinių ir ekosistemų būklės įvertinimas.
„Deja, būklė buvo įvertinta kaip nepatenkinama – rasta invazinių augalų rūšių, tokių kaip uosialapiai klevai, raukšlėtalapis erškėtis, tankiažiedės rūgštynės, dygliavaisis virkštenis. Taip pat pastebėtas sparčiai plintantis svetimžemis dygliuotasis šaltalankis. Atvirosios buveinės (tokios, kaip mezofitų ir stepinės pievos, smiltpievės, aukštieji eutrofiniai žolynai) yra vienos iš vertingiausių buveinių biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio požiūriu. Jų būklė teritorijoje menko dėl mažo naudojimo arba visiško nenaudojimo, žolė nebuvo pjaunama, neganomi gyvuliai. Siekiant atkurti degradavusių pievų ir žolynų buveines, buvo vykdomos gamtotvarkos priemonės. Pagrindinės tokių pievų atkūrimo sąlygos – krūmų kirtimas ir šalinimas iš pievų, bei šienavimas“, – teigė R. Savickienė.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius, pamatęs skaitytojos siųstas nuotraukas, pasidalijo savo įžvalgomis. Tiesa, jos nėra džiuginančios.
Kažkas, matyt, pamiršo, jog tai yra draustinis, gamtinė teritorija ir „tvarkymas“ joje negali būti tapatinamas su stadiono ar miesto lankomos vietos tvarkymu.
„Jau anksčiau miesto savivaldybės politikai kalbėjo apie pievų tvarkymą, bet kažkas, matyt, pamiršo, jog tai yra draustinis, gamtinė teritorija ir „tvarkymas“ joje negali būti tapatinamas su stadiono ar miesto lankomos vietos tvarkymu. Gamtoje gegužė, birželis ir taip iki pat liepos pabaigos yra pats svarbiausias aktyvumo metas, kai žmogaus trikdymo ir jokių darbų tiesiog negali būti. Nušienauta pieva gamtai yra negyva: tuo labiau, jei šienaujama ne dalgiu, bet motorinėmis priemonėmis, kurios visus vabzdžius paprasčiausiai sumala. Tai – pats brutaliausias gyvybės naikinimo būdas. Panašiai yra ir su augalais, kurie čia turėjo žydėti, užmegzti vaisius, subrandinti sėklas – jų neliko, šis sezonas jiems prarastas. Negalėčiau atsakyti, ką tokiais veiksmais norėta laimėti, tačiau jų draustinio gamtinės aplinkos priežiūra pavadinti negalima“, – sakė S. Paltanavičius.
Anot jo, tada, kai bus pažymėti lankytojų takai, žolė prie pat jų galės būti šienaujama dalgiu – tai yra pats ekologiškiausias būdas. „Tačiau iki tol dar reikia patiems nuspręsti, ko norime – ar šienaujamos pievos, ar draustinio“, – pašnekovas atkreipė dėmesį, kad gamtinis draustinis turi puoselėti gamtos kompleksą, leisti jam vystytis natūraliai.
Prie miesto, anot S. Paltanavičiaus, brangus kiekvienas gamtos kampelis. „Negalvokime, kad jis nėra brangus gyventojams. Todėl jie patys turėtų būti suinteresuoti jų apsauga, galbūt vietos bendruomenė pati imtųsi prižiūrėti aplinką ir sektų, kad panašių „darbų“ draustinyje nebūtų daroma“, – sakė gamtininkas.
Portalas dar 2016-ųjų liepą rašė, kad Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio laukia permainos. Tuomet buvo teigiama, kad ši vieta sulauks tvarkdarių, tačiau išliks ramia oaze, kur bus galima pasigrožėti saugomais augalais ir gyvūnais.
Tuomet buvo skelbta, kad draustinio teritorijoje vyrauja įprasti, visur išplitę ir iš kitų kraštų atkeliavę augalai. Čia randama per 470 augalų rūšių. Upių slėnyje aptinkami šie augalai: tuščiaviduris rūtenis, pajūrinis liūnmeldis bei miškinė varnalėša. Jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Aplinkosaugininkai pastebėjo, jog šį draustinį yra pamėgę ir sparnuotieji žemės gyventojai. Didelę paukščių įvairovę lemia įvairi aplinka. Ornitologai yra suskaičiavę, kad Nemuno ir Nevėžio draustinyje glaudžiasi apie 90 paukščių rūšių – iš jų net 40 globaliai nykstančios, o keturios nyksta Lietuvos mastu. Todėl čia lankytojai gali pamatyti retuosius tukučius, raudonkojus tulikus, tulžius ar baltanugarius genius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?28
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms7
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų51
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose28
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...