Quantcast

Sugadintos šventės: į Sankt Peterburgą keliavusi moteris išlaipinta Rusijos pasienyje

Naujuosius metus Sankt Peterburge ketinusi sutikti Daiva J. iš autobuso buvo išlaipinta Estijos ir Rusijos pasienyje. Nakvyne ir kelione į Lietuvą jai teko rūpintis pačiai. Dėl išlietų ašarų ir patirto šoko Daiva kaltina kelionių organizatorių. Šio vadovas atsako, kad dėl visko kalta pati moteris, neteisingai užpildžiusi asmens duomenis.

Netiksliai užrašė gimimo datą

Jonavos rajone gyvenanti skaitytoja Daiva J. pasakoja, kad iš kelionių organizatoriaus „Guliverio kelionės“ užsisakė penkių dienų naujametinę kelionę į Sankt Peterburgą. „Nusipirkau kelionę ir nesukau galvos – sumokėjau 10 eurų, kad kelionių organizatorius padarytų elektroninę vizą. Jie man atsiuntė anketą, aš ją užpildžiau. Vėliau agentūros darbuotojai informavo, kad viza sutvarkyta, tačiau paties dokumento jie man neatsiuntė, – Daiva. J. teigia, kad, kaip paaiškėjo vėliau, rašydama gimimo datą ji įvėlė klaidą, suklydo rašydama gimimo dieną. – Kelionės agentūros darbuotojai net neėmė mano paso. Kodėl tada jie ima 10 eurų mokestį, jeigu vizos yra nemokamos, o agentūros darbuotojai, greičiausiai net nepatikrinę keliautojo duomenų, juos persiunčia tarnyboms?“

Laimio Steponavičiau nuotr.

Apie klaidą vizoje nežinojusi ir nieko blogo neįtarusi moteris gruodžio 28 d. 4 valandą su kitais keleiviais autobusu pajudėjo nuo Kauno pilies. Anot pašnekovės, kelionės vadovė išvykos pradžioje vizų neišdalijo.

„Ryte atvažiavus į Latviją, degalinėje mums vizas išdalijo ir liepė susitikrinti duomenis. Iškart pamačiau, kad rašant gimimo datą įsivėlė klaida, tai pasakiau kelionės vadovei, tačiau ji tik ištarė: „Tai čia išlipsite ar rizikuosite važiuoti? Galvojau, kad juokauja“, – teigia moteris. 

Kodėl tada jie ima 10 eurų mokestį, jeigu vizos yra nemokamos, o agentūros darbuotojai, greičiausiai net nepatikrinę keliautojo duomenų, juos persiunčia tarnyboms?

Kelionei tęsiantis, Daivai J. vis labiau kirbėjo nerimas. Kadangi kelionės vadovė daugiau apie klaidos pasekmes neužsiminė, keliautoja pati pradėjo klausinėti. 

„Kelionės vadovė prisiminė įvykusius atvejus, kai keliautojams nebuvo leista kirsti pasienio punkto. Nusprendžiau, kad rizikuosiu, nes ką man viduryje kelionės daugiau daryti?“, – tarsi retoriškai klausia pašnekovė. 

Nuostolis – beveik 500 eurų

Pasak keliautojos, atvykus į Estijos ir Rusijos pasienio ruože esantį Narvos miestą, vadovės elgesys nepradžiugino.

„Atvažiavus į pasienį, vadovė liepė eiti paskui ją. Ji nieko nepadėjo ir neaiškino. Pasienio darbuotoja paėmė mano pasą ir pastebėjusi klaidą vizoje pasakė, kad toliau nebevažiuosiu. Vadovė pasitraukė į šoną, o tada prie manęs priėjo muitinės darbuotojas ir liepė pasiimti bagažą, – pašnekovė džiaugiasi, kad stresą sukėlusioje situacijoje ji liko ne viena, nes toliau nebekeliauti nusprendė ir kartu vykęs draugas. – Aplinkui tamsu, nežinoma vietovė. Muitinės darbuotojas tik ragino „greičiau“, „greičiau“, dar autobusas buvo nenuvažiavęs, o jau mane išvedė pro vartus. Muitinės darbuotojas paaiškino, kad yra taksi, viešbutis, bet aš sunkiai suvokiau informaciją – verkiau, patyriau šoką, sutriko sveikata. Nežinau, kas būtų buvę, jei būčiau likusi viena.“

Vyresnė nei 50 metų moteris pasakoja, kad savarankiškai yra keliavusi bemaž po visą Europą, tačiau tokios stresą ir paniką keliančios situacijos nepamena. Jos teigimu, pasienio darbuotojas užsiminė, kad per parą pasienyje dėl nesklandumų su elektronine viza lieka apie 15 žmonių.

„Klajojom, ieškojom. Skambinau agentūrai, darbuotojai pasakė, kad esu pati kalta, mat anketos neužpildžiau teisingai, – pasakoja Jonavos rajono gyventoja. –  Jie visą naktį nesidomėjo, tik kitą dieną paskambino ir paklausė, ar turime pinigų patys grįžti į Lietuvą.“

Moteris teigia, kad kartu su draugu jie galiausiai nuvažiavo iki Talino, iš Talino autobusu vyko į Vilnių, tada iš Vilniaus į Kauną, o iš Kauno į Jonavą. Kelionės atgal metu Daiva J. teigia susipažinusi su dar viena moterimi, kuri taip pat dėl klaidų vizoje negalėjo kirsti Rusijos pasienio. Tiesa, kaip teigia pašnekovė, tokio paties likimo keliautoja viza rūpinosi pati ir keliavo su kitu kelionių organizatoriumi.

Už kelionę moteris kelionių organizatoriui teigia sumokėjusi maždaug 360 eurų žmogui, o grįžti atgal į Lietuvą kainavo dar maždaug 100 eurų žmogui.

„Kelionių agentūra žinodama, kad tokios klaidos pasitaiko sistemingai, neįspėja žmonių. Tik pildytoje anketoje buvo raudonai parašyta, kad už klaidas jie neatsako. Kam duoda vizose surašytus duomenis pasitikrinti Latvijoje, jei jau žmogus nieko nepakeis? Agentūra, žinodama, kad žmonės lieka pasienyje ir patiria šoką, tokiais atvejais galėtų padėti užsakyti nakvynę viešbučiuose ar juos patys užsakyti“, – stebisi keliautoja.

Moteris teigia parašiusi pretenziją kelionių organizatoriui. „Jie teigė, kad mano skundas buvo perduotas vadovybei, o kalbos apie grąžinamus pinigus nebuvo“, – pašnekovė, gavusi jos netenkinantį atsakymą iš kelionių organizatoriaus, svarsto kreiptis į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) ir teismą.

Duomenis tikrina pagal anketą

Kelionių organizatoriaus „Guliverio kelionės“ direktorius Algis Brazionis teigia, kad įmonėje yra patvirtinta tvarka, kaip surenkami keliautojų, kurie užsisako elektroninės vizos padarymą agentūroje, duomenys: yra parengta speciali anketa, kurioje keliautojas turi pateikti tikslius duomenis.

„Anketoje taip pat aiškiai ir matomai yra atkreipiamas dėmesys, kad pateikus netikslius duomenis, keliautojai gali būti neįleisti į vizą išdavusią šalį“, – sako A. Brazionis. Anot direktoriaus, tam, kad gauti elektroninę vizą, reikia pateikti ne tik keliautojo vardą, pavardę, gimimo datą bet ir informaciją, kurios nėra asmens dokumente, tarkim, ar keliautojas jau yra lankęsis Rusijoje ir prašoma nurodyt kada, darbovietę ir kt.

„Pagal keliautojo pateiktus duomenis yra padaroma elektroninė viza, o ją padarius, dar kartą patikrinama ar informacija, kuri buvo pateikta anketoje, teisingai perkelta į elektroninę vizą. Kadangi pasienyje būtina pateikti atspausdintą elektroninę vizą, visų keliautojų, kurie jas užsisako pas kelionių organizatorių, elektroninės vizos yra atspausdinamos ir įdedamos grupę lydinčiam kelionės vadovui. Pageidaujantiems, ji prieš kelionę atiduodama biure arba išsiunčiama nurodytu elektroniniu paštu, – aiškina kelionių organizatoriaus direktorius. – Kadangi grupę lydėjusi kelionės vadovė gyvena Šiauliuose, o autobusas į kelionę vyko per Šiaulius, ji ten ir įlipo. Vadovė teigia, kad elektronines vizas ji išdalijo iš karto, kai tik įlipo.“

Pagal keliautojo pateiktus duomenis yra padaroma elektroninė viza, o ją padarius, dar kartą patikrinama ar informacija, kuri buvo pateikta anketoje, teisingai perkelta į elektroninę vizą.

A. Brazionis teigia, kad keliautojai pastebėjus klaidą elektroninėje vizoje, kelionės vadovė informavo, kad nėra jokių garantijų, kad ji bus įleista į Rusiją. „Pasienyje kelionės vadovė bandė pasieniečių prašyti, kad keliautoja būtų įleista į šalį, bet jie buvo kategoriški. Kaip bebūtų gaila, kelionių organizatorius neturi jokių galimybių daryti įtaką pasienio ar muitinės tarnybų sprendimams.  Kadangi buvo vėlus vakaras, vadovė keliautojams davė viešbučio Narvos mieste, kuriame yra ir pasienio punktas, adresą ir sutarė, kad kuomet grupė susitvarkys pasienio privalumus, su jais vėl susisieks. Tai buvo padaryta. Kitos dienos ryte su keliautojais susisiekė už kelionę atsakingas įmonės darbuotojas, kuris konsultavo dėl grįžimo į Lietuvą galimybių, padėjo nusipirkti autobuso į Lietuvą bilietus bei siūlė padėti finansiškai, jeigu būtų pritrūkę pinigų“, – savo versiją dėsto „Guliverio kelionių“ direktorius.

Elektroninės vizos į Sankt Peterburgą galioja tik nuo 2019 metų spalio mėnesio, tad A. Brazionis teigia, kad iki šiol kelionių agentūroje nėra buvę atvejų, kad keliautojai su elektronine viza nebūtų įleisti į šalį. „Apgailestaujame, kad keliautoja nebuvo įleista į Rusiją ir susidariusią situaciją stengsimės spręsti geranoriškai“, – pašnekovas teigia, kad išnagrinėjus keliautojos skundą, jai bus atsakyta per įstatymo numatytą terminą.

Pixabay nuotr.

Turi aiškiai pateikti informaciją

VVTAT atstovai sako, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, pagrindines prekių ir paslaugų savybes, prekių ir paslaugų kainą, sutarties vykdymo tvarką ir kt. „Pareiga įrodyti, kad tokiu būdu informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Taigi, verslininkui keliama pareiga aiškiai informuoti vartotoją apie teikiamas paslaugas ir užtikrinti, kad pateikta informacija būtų aiški ir lengvai suprantama vidutiniam vartotojui. Vidutinis vartotojas suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius“, – portalui komentuoja VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič.

Specialistė pažymi, kad kiekviena ginčo situacija yra vertinama individualiai, remiantis ginčo šalių pateiktais objektyviais įrodymais bei kitomis ginčui svarbiomis aplinkybėmis. „Prieš sudarant turizmo paslaugų teikimo sutartis, vartotojams visuomet rekomenduojame atidžiai susipažinti su sudaromos sutarties sąlygomis bei sutarties priedais. Konkrečiu atveju būtų vertinama, kokią informaciją apie paslaugų teikimo sąlygas suteikė paslaugos teikėjas ir kokius pagrįstus lūkesčius, atsižvelgdama į pateiktą informaciją, galėjo turėti vartotoja, – teigia N. Jarmulkovič. – Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, o laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina“.

VVTAT atstovė pažymi, kad visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. N. Jarmulkovič priminė, kad vartotojas, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pirmiausia privalo raštu kreiptis į verslininką ir nurodyti savo reikalavimą. Kartu su prašymu svarbu pateikti paslaugos pirkimo dokumento kopiją. Verslininkas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jeigu pardavėjas ar paslaugos teikėjas netenkina vartotojo reikalavimo, jį tenkina iš dalies, arba nepateikia atsakymo per 14 dienų, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo nagrinėjimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

„Ginčai VVTAT nagrinėjami laikantis rungimosi, ginčų nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) principų“, – sako specialistė N. Jarmulkovič.

Paklausta, ar dažnai pasitaiko atvejų, kai tautiečiai negali kirsti pasienio ruožo, mat elektroninėje vizoje įsivėlė klaida, tarnybos atstovė teigė, kad tarnyba nėra sulaukusi tokio pobūdžio vartotojų skundų.

„Tokiais atvejais, kai asmuo negali kirsti pasienio ruožo, siūlytume kreiptis konsulinės pagalbos“, – pataria N. Jarmulkovič.


Šiame straipsnyje: Guliverio kelionėsskaitytojo naujienakelionėSankt Peterburgasliko pasienyje

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tas Pats

Tas Pats portretas
Ne "Sugadintos šventės", o "Susigadintos šventės". Jei pati žiopla, nebežino kada gimusi, nėr ko versti kaltės kitiems.

Sąžiningas lietuvis

Sąžiningas lietuvis portretas
Pati klaidingai užpildė dokumentus, pati dabar aimanuoja. Nesuprantu žurnaliūgų. Kame problema? Tegul džiaugiasi kad nekeliavo į Australiją ir iš ten negražino.

tai jus

tai jus portretas
manot, kad i Lietuva kazka ileistu su negaliojancia viza?
VISI KOMENTARAI 37

Galerijos

Daugiau straipsnių