Pilietybės ženklai

1920 m. gegužės 15 d. – svarbi data, kuri mūsų valstybės istorijoje reiškia demokratinės valstybės pamatų įtvirtinimą ir parlamentinės respublikos veiklos pradžią – tai Lietuvos Steigiamojo Seimo atidarymo diena. Nors pagrindinė dokumentų dalis apie Steigiamąjį Seimą saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, iš savo fondų rodome nemažai unikalių dokumentų – LR piliečių – Steigiamojo Seimo narių – pasų korteles ir kitus dokumentus.

Sudėtingas ir permainingas Lietuvos valstybės kūrimasis, kartu ir karo metas tiesiogiai turėjo įtakos ir Kauno miesto gyvenimui, neišvengiamai palietė visas jo sritis.

Laikinasis įstatymas apie Lietuvos pilietybę buvo priimtas 1919 m. sausio 9 d., taip pat buvo parengti Pasų įstatai, kurie 1921 lapkričio 22 d. įstatymu buvo pakeisti ir papildyti. Pagal nustatytą tvarką visi Lietuvos piliečiai privalėjo įsigyti pasus.

Parodoje demonstruojami Steigiamojo Seimo narių dokumentai, kuriuos jie pateikė Lietuvos piliečio vidaus pasui gauti: Rusijos imperijos pasai, Oberosto pasai, Lietuvos užsienio ir diplomatiniai pasai ir kiti dokumentai.

Steigiamojo Seimo narių prašymai išduoti vidaus pasus parodo tuometinę jų padėtį Lietuvos valstybėje, nes politikos ir visuomenės veikėjams prašymus neretai parengdavo Seimo kanceliarija ar ministerijos ir reikalaudavo skubiai išduoti dokumentą. Asmeniškai rašydami prašymus Steigiamojo Seimo nariai pateikdavo daugiau informacijos ir faktų. Rusijos imperijos pasuose įrašytas asmens išsilavinimas, pažymėtas socialinis sluoksnis. Įdomu ir tai, kad trečdalis Steigiamojo Seimo narių Lietuvos piliečio pasus gavo Kaune, nors tai galėjo padaryti ir savo gyvenamojoje vietoje.

Savivaldos svarba

Steigiamasis Seimas truko dvejus metus ir vyko Kaune, todėl parodos stenduose pristatome ir miesto gyvenimą tuo laikotarpiu.

Sudėtingas ir permainingas Lietuvos valstybės kūrimasis, kartu ir karo metas tiesiogiai turėjo įtakos ir Kauno miesto gyvenimui, neišvengiamai palietė visas jo sritis. Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių 1920–1922 m. dokumentai atskleidžia, su kokiomis problemomis ir rūpesčiais susidūrė to meto miesto valdžia, kaip ji sprendė miesto atstatymo, ūkio, gerovės ir kitus klausimus, kaip klostėsi santykiai su centrinės valdžios institucijomis.

Steigiamojo Seimo laikotarpiu rinkimai į Kauno miesto tarybą vyko du kartus: 1920 ir 1921 m. Rinkimuose dalyvavo įvairios politinės partijos ir organizacijos. Rinkimai vyko pagal proporcinę rinkimų sistemą. Pagrindinės savivaldybės veiklos sritys ir kompetencijos buvo numatytos 1919 m. Savivaldybių įstatyme – švietimas, socialinė veikla, sveikatos apsaugos organizavimas, milicijos sudarymas, karo metu pasitraukusių ir negrįžusių savininkų turto perėmimas ir apsauga, miesto gyventojų aprūpinimas maistu, rekvizicijų paskirstymas, kelių ir tiltų priežiūra ir kt.

Sudėtingiausia problema buvo lėšų stygius. Savivaldybių įstatymu buvo panaikinta savivaldybių teisė skirti mokesčius savo iniciatyva, todėl lėšų Kauno miesto poreikiams patenkinti nuolat trūko. Parodoje demonstruojami Kauno miesto valdybos susirašinėjimo dokumentai su ministerijomis ir departamentais miesto veiklos klausimais. Kauno miesto savivaldybės vadovai jautė nuoskaudą, kad valdžia, rekvizavusi savivaldybei priklausiusį nekilnojamąjį turtą, už jį nesumoka.

Kauno miesto valdyba nevengė ginčytis su centro valdžios atstovais, įrodinėjo savo teises patiems spręsti miesto reikalus. Netikrumo nuotaikos pirmaisiais laikinosios sostinės metais neskatino valstybinių statybų, tam nebuvo nei galimybių, nei lėšų.

Iššūkiai kauniečiams

Mieste vyko atstatymo ir remonto darbai, naujos statybos dar buvo negausios, nebuvo patvirtintas miesto vystymosi planas.

Persikėlus iš Vilniaus valstybės institucijoms, trūko butų, pastatų valstybinėms įstaigoms. Mieste vyko atstatymo ir remonto darbai, naujos statybos dar buvo negausios, nebuvo patvirtintas miesto vystymosi planas. Pirmiausia reikėjo tvarkyti pačius būtiniausius miesto ūkio reikalus. Nepaisant sudėtingų aplinkybių, nauji sumanymai dėl miesto išplanavimo ir plėtros buvo vystomi. Už miesto planavimą buvo atsakingas Kauno miesto Statybos skyrius, nemažai miesto plėtros klausimų būdavo sprendžiama Kauno miesto taryboje, kviečiami tarpžinybiniai pasitarimai.

Labai svarbus buvo miesto ribų praplėtimo klausimas, prijungiant priemiesčius. 1921 m. lapkričio mėn. 30 d. įvykusiame tarpžinybiniame posėdyje dėl miesto plano sudarymo rašoma: "Kauno miestas, kaip laikinoji Lietuvos Respublikos sostinė, yra pradėjęs gyventi naujuoju gyvenimu. Dabar čia valdymo ir administracijos centras, čion dygsta ir užsimezga įvairios pramonės ir prekybos įstaigos. Kaunui lemiama graži ateitis, kaipo Lietuvos kultūros, pramonės ir prekybos centrui."

Steigiamojo Seimo priimti įstatymai, kurie įtvirtino demokratinės parlamentinės valstybės principus, sutvirtėjusi tarptautinė Lietuvos padėtis skatino mūsų valstybės spartų ekonomikos vystymąsi, sudarė sąlygas laikinosios sostinės statusą turinčiam Kaunui pakilti iš provincialaus carinio miesto į europietišką sostinę.

Tikimės, kad, pasibaigus karantino draudimams, pakviesime lankytojus į dokumentų parodą Kauno regioniniame valstybės archyve, o dabar kviečiame susipažinti su virtualiosiomis parodomis "Steigiamajam Seimui – 100 metų" ir "Kaunas Steigiamojo Seimo metais" Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos svetainėje.