Nėra, kas pakeis

Praėjusią savaitę Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikai pristatė pedagogų poreikio prognozavimo modelį. Iš tyrimo paaiškėjo, kad pensijos amžių pasiekusių mokytojų nepakeis nauja karta, todėl būtina skirti daugiau dėmesio pedagogų rengimo planavimui.

Pasak MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, 2012 m. pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2,4 tūkst. absolventų, o pernai – vos 800. Tik mažiau nei pusė pedagogo kvalifikaciją įgijusių absolventų dirba mokytojais. Per penkerius metus buvo paruošta 1,2 tūkst. kūno kultūros mokytojų ir tik 32 – chemijos. Daugiausia pensinio amžiaus mokytojų dėsto chemiją.

Kaune šiuo metu dirba beveik 5 tūkst. mokytojų, tačiau šis skaičius nuolat mažėja dėl senėjančio amžiaus ir kitų priežasčių. Jaučiamas anglų kalbos, fizikos, chemijos, gamtos mokslų mokytojų trūkumas.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Onos Visockienės, labiausiai sensta darželio auklėtojos ir pradinukų mokytojai – šiuo metu jų trūksta labiausiai. "Netrūksta kūno kultūros, prancūzų kalbos, muzikos mokytojų", – sakė specialistė.

Netradicinis sprendimas

Atsižvelgdama į specialistų trūkumą mokyklose ir aukštųjų mokyklų dėstytojų poreikio mažėjimą, Kauno savivaldybė antradienį pristatė netradicinį sprendimą. Universitetų dėstytojams siūloma įgyti pedagogo kvalifikaciją ir dirbti mokytojais arba siekti mokyklų vadovų pareigų.

"Nėra abejonių, kad jų atėjimas į mokyklas atneš naujų veiklos metodikų, praktikų ir patirčių bei idėjų, kartu prisidės prie mokytojo profesijos prestižo didinimo. Tai bus labai pozityvus impulsas visai Kauno pedagogų bendruomenei, nes dirbdami išvien mes turime pagrindinį tikslą – dar labiau tobulinti ugdymo procesus, kad mokiniai įgytų kiek įmanoma kokybiškesnį išsilavinimą", – sakė iniciatyvos autorė, Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Rasa Šnapštienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Specialistų skaičiavimais, per trejus metus dėstytojų etatų skaičius vien Kauno mieste sumažės daugiau kaip 450. Tai reiškia kur kas mažesnį darbo krūvį ir atitinkamai dar menkesnį atlyginimą. Tuo metu vien iki kitų metų pradžios Kaune prireiks beveik 30 naujų mokyklų direktorių. Kitąmet ir 2020-aisiais jų poreikis išaugs dar maždaug po 40 vadovų kasmet.

Dalyvauti naujoje programoje kviečiami universitetų ir kolegijų dėstytojai iš visos Lietuvos. Įgyti pedagogo kvalifikaciją galima vienus metus trunkančiose nemokamose studijose, rengiamose Kauno pedagogų kvalifikacijos centre. Turintiems pedagogo kvalifikaciją dėstytojams tame pačiame centre rugpjūčio 23–24 d. vyks 40 val. trukmės kompetencijų tobulinimo kursai.

Per penkerius metus buvo paruošta 1,2 tūkst. kūno kultūros mokytojų ir tik 32 – chemijos.

Plečiasi kompetencijos

Antrajame bandomojo projekto etape bus rengiami kompetentingi specialistai tarptautinio bakalaureato ir specializuoto inžinerinio ugdymo programoms. Kauno miesto savivaldybė nusprendė nuo šių metų rugsėjo Jono Jablonskio ir Jurgio Dobkevičiaus gimnazijose diegti dvikalbį ugdymą, o 2020-aisiais pradėti tarptautinio bakalaureato programas. Tam reikėtų daugelio dalykų mokytojams įgyti anglų kalbos mokymo kompetenciją. Jau šį rugsėjį penkiolika mokytojų pradės anglų kalbos studijas.

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjui, kuris įgyvendina pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas drauge su inžinieriniu ugdymu, taip pat reikalingos naujos mokytojų kompetencijos plėtojant robotikos, elektronikos, inžinerinio programavimo ir kitas susijusias edukacines veiklas.

"Mokyklos išgyvena kaitos procesus. Joms reikalingi ir nišinių, netipinių specializacijų mokytojai. Atsiranda unikalus ugdymo turinys, reikalaujantis naujų pedagogų kompetencijų, papildomų kvalifikacijų. Kaunas pritraukia vis daugiau užsienio investicijų, todėl atitinkamai į Lietuvą atvyksta užsieniečių šeimos, kartu grįžta ir žmonės iš emigracijos, todėl šiandieniniam mokytojui kaip niekad svarbus daug aukštesnis anglų kalbos mokėjimo lygis", – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė.

Nijolė Putrienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Naujos galimybės mokykloms

Kaune ir visoje Lietuvoje jau esama pavienių atvejų, kai dėstytojai savo žinias perteikia ne vien aukštųjų mokyklų studentams, bet ir mokiniams. Svetur tokie reiškiniai paplitę ir pasiteisinę kur kas plačiau. Pavyzdžiui, Suomijos mokyklose net ketvirtadalis visų mokytojų turi daktaro laipsnius.

"Be minėtų dviejų etapų, orientuotų į dėstytojus ir mokytojus, esame parengę ir trečią programos dalį, kuri atvers naujas galimybes pačioms mokykloms. Siekiame, kad jų veikla būtų efektyvesnė, patrauklesnė ir teiktų vis didesnę pridėtinę vertę, mokinių rezultatų pažangą. Taigi tam bus sudaryta speciali komanda iš universitetų dėstytojų, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro, savivaldybės ir inovatyvių mokyklų atstovų. Jie vyks į mokyklas ir teiks metodinę, dalykinę pagalbą ir rekomendacijas, kaip siekti didesnio progreso jų veiklose", – sakė vicemerė R.Šnapštienė.

Kas ugdys darželinukus?

Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklose artimiausiu metu gali trūkti kvalifikuotų fizikos, chemijos ir matematikos specialybių mokytojų. Beveik trečdalis šiuo metu dirbančių chemijos ir fizikos mokytojų yra pensininkai, o jaunų specialistų jiems pakeisti nėra.

"Kauno rajono mokyklos, kaip ir visos Lietuvos mokyklos, susiduria su mokytojų senėjimo problema – didėja vyresnio amžiaus ir didesnę pedagoginio darbo patirtį turinčių pedagoginių darbuotojų skaičius", – teigė Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Irena Marcinkevičienė.

Kauno rajono mokyklos, kaip ir visos Lietuvos mokyklos, susiduria su mokytojų senėjimo problema.

Pasak jos, vidutinis mokytojų amžius Kauno rajono mokyklose yra 50 metų. Didžiausias pensinio amžiaus mokytojų procentas yra chemijos (28 proc.), fizikos (26 proc.) ir matematikos (10 proc.). Šių mokytojų artimiausiu metu gali labai trūkti, nes pastaraisiais metais ypač sumažėjo studijas baigusių ir pageidaujančių dirbti tiksliųjų dalykų mokytojais.

Vis dėlto didžiausia Kauno rajono rajono ugdymo įstaigų problema – ikimokyklinio ugdymo pedagogų trūkumas. "Rengiantis naujiems mokslo metams mokyklos jau organizavo atrankas į laisvas mokytojų darbo vietas. Šiuo metu dar trūksta devynių ikimokyklinio, keturių priešmokyklinio ugdymo ir dviejų pradinių klasių mokytojų", – anot I.Marcinkevičienės, nors kasmet vis daugiau parengiama ikimokyklinio ugdymo specialistų, jų vis dar per mažai.

Nors mokyklose vyksta natūrali mokytojų kaita ir kiekvienais metais priimama naujų specialistų, per pastaruosius trejus mokslo metus mokyklose įdarbinama vis mažiau aukštąsias mokyklas baigusių jaunų mokytojų. 2015 m. buvo priimti trys (du ikimokyklinio ugdymo pedagogai ir dailės mokytojas), 2016 m. – trys (pradinių klasių mokytojas, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai), 2017 m. – du (biologijos mokytojas ir ikimokyklinio ugdymo pedagogas).

"Kadangi Kauno rajone mokinių skaičius auga, mokytojų pertekliaus nejuntame. Reorganizuotų ar pertvarkytų mokyklų mokytojus, likusius be darbo, informuojame apie galimybę dalyvauti mokytojų atrankose kitose rajono mokyklose, todėl darbingo amžiaus mokytojai nelieka be darbo", – sakė I.Marcinkevičienė.

Modelis gali būti pritaikomas ir medikams

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengtu pedagogų prognozavimo modeliu siekiama kurti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų studentų planavimui, atsižvelgiant į kintančius ūkio, darbo rinkos ir švietimo sistemos poreikius.

Planuojama, kad pedagogų prognozavimo įrankis bus prieinamas visuomenei jau šį rudenį ir kitų metų pedagogų priėmimas galėtų būti paremtas modelio duomenimis. MOSTA specialistų teigimu, analogiški planavimo sprendimai galėtų būti pritaikomi ir kitose srityse, pavyzdžiui, siekiant suderinti medicinos darbuotojų paklausą bei pasiūlą.

Anot MOSTA politikos analitiko Giedriaus Padvilikio, į modelio pateikiamas tendencijas reikėtų atkreipti dėmesį tiek planuojant priėmimą į pedagogikos krypties aukštąsias studijas, tiek vykdant struktūrines reformas.

Pasak specialisto, taip pat svarbu gerinti pedagogo profesijos įvaizdį, į mokyklas pritraukti daugiau per pastaruosius penkerius metus aukštąsias mokyklas baigusių pedagogikos krypties absolventų, o esamus mokytojus skatinti išeiti į pensiją.

Rekomenduojama mokyklose skatinti lankstesnį pedagogo specializavimąsi: turėti integruotų mokslų mokytojus, pedagogus, dirbančius kelių skirtingų dalykų mokytojais, suteikti galimybes mokytojams persikvalifikuoti.