Quantcast

Socialinės paraštės: narkomanai institucijų mėtomi kaip karštos bulvės

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Priklausomybių turintys asmenys ne visada sulaukia tinkamos pagalbos vien dėl įstatymų spragų. Kartais jos ieškodami narkomanai atsiduria po policijos pareigūnų volu.

Sukvietė į diskusiją

Paramos fondas „Rigra“ sukvietė pagalbą priklausomybių turintiems asmenims teikiančių institucijų atstovus į diskusiją, kokių problemų kyla siekiant padėti narkomanams ir kaip pagerinti paslaugų kokybę. Šis projektas yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Paaiškėjo, kad problemų – apstu. Kartais trūksta paprasto žmogiško požiūrio į sergančius asmenis.

Paramos fondas „Rigra“ veikia Kauno mieste. Viena jo teikiamų paslaugų – keisti panaudotus švirkštus į naujus. Tačiau tai daryti kartais trukdo policijos pareigūnai, kurie vos ne ties kabineto durimis laukia, kada iš jo išeis priklausomybių turintys asmenys.

Visuomenėje dažnai sklando mitas, esą dalijant švarius švirkštus žmonės skatinami vartoti narkotikus, tačiau realybė visai kitokia. Fondas padeda apsaugoti visuomenę, kad panaudoti švirkštai nebūtų išmetami viešose erdvėse. Kartu sumažinama tikimybė, kad priklausomybių turintys žmonės užsikrės ŽIV. Dalijant švarius švirkštus teikiama pirminė pagalba narkomanams. Jei jie sutinka, siunčiami gydytis į specializuotas įstaigas. Paramos fondas nesiekia bausti žmonių už tai, kad jie serga ir yra priklausomi nuo psichotropinių medžiagų. Kaip tik siekiama padėti žmonėms, kad jie išbristų iš narkotikų liūno.

Ką mums daryti, jei toks žmogus nori išeiti? Per prievartą mes jo laikyti negalime.

„Per dieną ateina ir 20–30 žmonių. Galima sakyti, kad švariais švirkštais mes prisiviliojame narkotikus vartojančius žmones, sukuriame pasitikėjimą ir tada bandome padėti spręsti sveikatos klausimus, siunčiame į kitas institucijas gydytis. Pas mus ateina ir 25-erių, ir 30 metų žmonių. Būna ir visai jaunų, matyt, nepilnamečių, kadangi paslauga anoniminė, tikslaus žmonių amžiaus negalime įvardyti. Jie atneša ir po vieną, ir daugiau panaudotų švirkštų. Mes jiems duodame naujų“, – pasakojo fondo vadovė Gražina Aleksaitienė.

Skaičiuojama, kad per kelerius metus fondas surinko per 11 tūkst. panaudotų švirkštų. Jei nebūtų „Rigros“, šios atliekos, kartais ir užkrėstos ŽIV, būtų atsidūrusios vaikų žaidimų aikštelėse, nerakinamose laiptinėse, įvairiuose miesto užkampiuose.

Problema: G.Aleksaitienė įsitikinusi, kad žmonės turi turėti saugią galimybę pasikeisti švirkštus ir nebijoti, kad prie durų lauks policija. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Fondas panaudotus švirkštus į naujus keičia daugiabučio, esančio Partizanų g. 5, patalpose. Aplinkiniai namai gerai žinomi policijos pareigūnams, jie šiame rajone – dažni svečiai. Policija į Partizanų gatvės pradžią nuolat važiuoja dėl įvairių iškvietimų, tad į akiratį pakliūva ir tie, kurie atėjo pasikeisti švirkštų.

Stebina policijos elgesys

Fondo vadovė pasakojo, kad buvo atvejų, kai pareigūnai laukė, kol iš „Rigros“ išeis priklausomybių turintis žmogus, ir tada jį apieškojo, atėmė naujus švirkštus, galbūt išrašė baudą už narkotikų vartojimą ir taip žmogui užkirto kelią gauti pagalbą. Be to, sumažino pasitikėjimą pačiu fondu, nes kitą kartą, bijodamas policijos vizito, narkomanas gali ir neateiti.

„Policijos pareigūnai pastebi jau žinomą veidą ir laukia prie mūsų. Galbūt tas žmogus kažką yra padaręs, šito aš nežinau. Tačiau, atėjus pasikeisti švirkštų, policija jau laukia vos ne prie pat kabineto durų ir tada krečia kišenes, suima, išsiveža", – stebėjosi G.Aleksaitienė.

Paramos fondas veikia pirmame aukšte, todėl jo darbuotojai prisiminė atvejį, kai narkomanas pastebėjo laukiančius policijos pareigūnus, todėl iššoko pro langą ir pabėgo.

„Suprantu, kad vartodami narkotikus tie asmenys daro nusikaltimą, tačiau mūsų darbas yra užtikrinti, kad neplistų ligos. Galėtų pareigūnai nustatyti kokį saugų atstumą, gal kokius 300 m, kad žmonės nebijotų ateiti pasikeisti tų švirkštų“, – įsitikinusi G.Aleksaitienė.

Ji pasakojo, kad švirkštų ateinantys žmonės jų darbuotojais pasitiki, todėl atveria savo širdį.

„Būna, ateina švirkšto ir sako, kad po pusvalandžio ateis pakalbėti, nes dabar jam blogai. Mes suprantame, kad žmogus nuėjo susileisti narkotikų ir tada grįžo pokalbio, tačiau būna atvejų, kai reikia paskatinimo, motyvacijos, kad tas žmogus eitų gydytis. Mes esame tas pirminis žingsnis ir klientus skatiname žengti toliau gydymosi keliu. Turėjome vieną neįgalų 40-metį. Dabar jis sportuoja, turi žmoną, laiko vairavimo ezami nus. Kita vilnietė buvo infekuota, gydėsi Kaune. Šiuo metu ji baigia reabilitacijos kursą ligoninėje, ištekėjo už taip pat infekuoto vyro, augina vaiką. Šeima atsisakė narkotikų ir laimingai gyvena. Todėl mes esame tikrai svarbi grandis, kur pirmiausia ateina narkotikus vartojantys žmonės“, – pasakojo „Rigros“ vadovė.

Problemų yra daugiau

Apie tai, kad policijos pareigūnai ne visada žmogiškai pasižiūri į narkotikų priklausomybę turinčius žmones, pasakojo ir Respublikinio priklausomybių ligų centro (RPLC) atstovai. Pasitaikė atvejų, kai Kaune iš besigydančio narkomano buvo atimti vaistai.

Metadono programa – vienas būdų gydytis nuo narkotikų priklausomybės. Visuomenėje sklando dar vienas mitas, esą ši programa yra tie patys narkotikai, tik neva jie pateikiami su gydytojo receptu. Vis dėlto tai legali priemonė padėti atsikratyti heroino, aguonų nuoviro ir kitų narkotikų priklausomybės. Metadonas normalizuoja asmens savijautą ir slopina opioidų potraukį.

Specialistai pasakojo apie atvejį, kai prie centro jų klientai susidūrė su policija ir turėjo nemalonumų. Ši istorija panaši kaip ir „Rigros“ atveju, kai pareigūnai pastebėjo matytą žmogų, jį apieškojo kaip potencialų narkotikų vartotoją, galbūt įtarė, kad jis juos platina. Kišenėse buvo rastas metadonas. Jį pareigūnai atėmė.

„Pas mane grįžo žmogus, papasakojo, kas nutiko. Kadangi policijos komisariatas yra netoli, nuėjau ten. Atsinešiau dokumentus, kad žmogus gydosi, kad tai – ne narkotikai. Mums tiesiog numetė atgal metadoną. Nebuvo jokio žmogiško požiūrio, kad kitas žmogus serga, nori pasveikti“, – apie karčią patirtį su pareigūnais papasakojo RPLC specialistas Matas.

Kur dėti agresyvius?

Dar viena problema, su kuria susiduria organizacijos, siekiančios padėti narkomanams, – kartais nežinia, kieno atsakomybė priimti agresyviai nusiteikusi ir nuo narkotinių medžiagų apsvaigusį asmenį. Dar didesnis galvos skausmas kyla tuomet, jei toks žmogus atsisako gydytis, nenori nakties praleisti saugios nakvynės aplinkoje.

„Kai žmogus padaugina alkoholio, jaučiasi kvapas, alkotesteris parodo promiles, o jei pavartojęs narkotikų, nieko nesijaučia. Policija juos veža pas mus, į vadinamąją blaivyklą, nes laikoma, kad tai socialinė paslauga, bet saugios nakvynės namai tam nepritaikyti. Agresyvūs ir narkotikų pavartoję asmenys visus namus baigia sugriauti. Nežinia, ką su tokiais daryti“, – pasakojo Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikinojo apgyvendinimo skyriaus vedėja Neringa Gudėnaitė.

Pasak specialistės, pasitaiko, kad nuo narkotinių medžiagų apsvaigę žmonės ne tik agresyviai elgiasi, kelia pavojų personalui, kitiems laikinos nakvynės namų gyventojams, tačiau dar bando dėstyti savo teises – esą jų laikyti šiose patalpose niekas neturi teisės. Teoriškai jie teisūs, tačiau realiai specialistai negali jų išleisti į gatvę, nes tokie žmonės gali kelti pavojų. Tokiu atveju socialiniai darbuotojai tampa tarsi situacijos įkaitais. Padėti nuo narkotikų apsvaigusiam žmogui negali, bet kitos įstaigos jo nepriima.

„Ką mums daryti, jei toks žmogus nori išeiti? Per prievartą mes jo laikyti negalime, o specialiosios tarnybos jį mums atvežė, kad jis atsigautų po narkotikų, tarsi išblaivėtų. Jei išleisime, jį gali ir automobilis partrenkti, ir jis pats gali ką nors sužaloti, tada socialiniai darbuotojai liks kalti“, –  pastebėjo N.Gudėnaitė.

Pašnekovai pridūrė, kad ir ligoninės tokių pacientų nenori, nes ir joms narkomanai kelia rūpesčių. Narkotikų priklausomybę turintys žmonės yra nepatogūs niekam, nes niekas nežino, kas turėtų imtis priemonių ir bent jau laikinai juos izoliuoti nuo visuomenės.

Esame ne dėl to, kad skatintume vartojimą, o kad neplistų ligos, saugome visuomenę nuo ŽIV sprogimo.

Kalbės su patruliais

Įvairių organizacijų, kurios padeda nuo narkotikų priklausomiems žmonėms, atstovų skundus išklausė Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Plauska. Jis pritarė, kad pareigūnai neturėtų gaudyti asmenų, ateinančių pasikeisti švirkštų. Dėl kitų įvardytų problemų pareigūnas pripažino, kad ir policija kartais patenka į įstatymų spąstus ir susiduria su ribotomis galimybėmis veikti.

„Narkotikų turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, vartojimas – administracinę. Pareigūnai, kurie važiuoja į Partizanų g. 5, neturi specialiai suformuotos užduoties važiuoti ten ir tikrinti galimus narkomanus, juos gaudyti ar persekioti. Pareigūnai į šį rajoną važiuoja dažnai vykdyti kitų savo funkcijų, nes toje vietoje yra ne vienas probleminis namas. Toje zonoje pareigūnai iš tiesų būna dažnai. Aš pats suprantu, kad šie žmonės ligoniai, jiems reikia padėti, nes kitu atveju jie bus nuolatiniai ir mūsų klientai“, – kalbėjo E.Plauska ir pažadėjo apie tai pakalbėti su patruliais, kad šie negąsdintų žmonių, kurie atvyksta pasikeisti švirkštų.

Pašnekovas pripažino, kad policija taip pat ribojama įstatymų.  Jei narkotikų pavartojusiam žmogui reikalinga pagalba, kviečiami medikai, kartais jis nuvežamas į nakvynės namus, tačiau jo uždaryti į areštinę negalima.

„Dabar iš viso yra vengtina vežti žmones į policijos nuovadas. Anksčiau buvo laikino sulaikymo kameros, bet dabar ši paslauga visai eliminuota. Galime surašyti protokolą vietoje, bet niekur nevežame. Tačiau protokolo surašymas taip pat jokios naudos neduoda, nes tokie žmonės niekada nemoka baudų.

Kaip įvairios organizacijos nežino, ką daryti su nuo narkotikų apsvaigusiu žmogumi, taip ir mes nežinome. Dirbame laikydamiesi įstatymų, bet kai kurie įstatymai tikrai neveikia. Pasitaiko, kad laksto su peiliu gatvėje, o priverstinai gydyti jo negalima. Tai gali įpareigoti nebent teismas. Dėl to dažnai tokie žmonės piktnaudžiauja ir kategoriškai atsisako tikrintis ar gydytis“, – pasakojo E.Plauska.

Surenka: į paramos fondą „Rigra“ narkomanai atneša tūkstančius panaudotų švirkštų, tad jie nesimėto viešose erdvėse. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Įstatymų spragos

Diskusijoje dalyvavę ekspertai svarstė, kad narkomanus galėtų laikinai priimti psichiatrijos ligoninė arba RPLC, tačiau per prievartą bandyti žmogų atpratinti nuo narkotikų jie taip pat neturi teisės.

„Narkomanai nėra piktybiniai žmonės, jie labai nelaimingi. Jiems tiesiog labai nepasisekė. Šie žmonės yra mūsų tėvai, broliai, sesės. Jie – mūsiškiai, o ne iš kosmoso atkeliavę. Vartojimas priklauso nuo trijų dalykų: galvos, aplinkos ir medžiagos. Todėl kiekviena institucija turėtų žiūrėti į narkomanus žmogiškai.

Galbūt galėtų atsirasti kokia programa tiems, kurie dar nėra probleminiai, bet nori gydytis. Gal verta galvoti ir savivaldybėms apie naują paslaugą būtent nuo narkotikų apsvaigusiems žmonėms, kuriems reikia laikino prieglobsčio ir specializuotos pagalbos, siekiant juos nusiųsti į atitinkamas gydymo įstaigas“, – svarstė diskusijos moderatorius, koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys.

Jam antrino ir kiti renginio dalyviai, sakydami, kad narkomanija – ilgalaikė liga, neužtenka tik retsykiais priklausomus žmones patikrinti. Turėtų būti sukurta motyvacinė priemonė, padedanti gydytis.

„Dabar teismas įpareigoja nevartoti narkotinių medžiagų. Ką toks sprendimas duoda? Žmogus pagal iš anksto nustatytas dienas yra tikrinamas, tada būna švarus, bet kitomis dienomis vėl vartoja. Tokie sprendimai nepadeda gydytis. Dar viena problema – iš atvirų kolonijų atvežami asmenys, kuriuos lydi apsauga. Jie net neketina gydytis, jiems svarbu kelionė, kažkur išvažiuoti. Reikia rasti motyvacijos, kas galėtų paskatinti žmones gydytis“, – teigė RPLC Kauno filialo direktorė Loreta Stonienė.

Diskusijos dalyviai sutarė, kol nėra įstatymų ar savivaldybės teikiamų paslaugų, reikia neprarasti žmogiškumo ir vis tiek stengtis žmogui padėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ooo

ooo portretas
Tai kur Morgana Danielė su iniciatyva ir entuziazmu,kad padėti o ne platinti narkotikus,Kur Dbarvolska dabar tapusi tikrai bakalaurė su WW?

Babulka

Babulka portretas
o čia visiems tuos švirkštus duoda? O aš perku... Reik nueit, ko nepasinaudot, juk anonimiškai.

AŠ portretas
Testuoti moksleivius nuo kvaišalų.Kitaip tvarkos nebus. Ir tėvų sutikimo neklausti kaip anksčiau. mat jų vaikučiu bus pažeistos teisės.
VISI KOMENTARAI 40

Galerijos

Daugiau straipsnių