Statulų palyginimas

Ekskursija prasidėjo prie skulptūros "Laisvė". Amerikietišką intrigą siekianti sukurti gidė Diana Railienė papasakojo apie panašumų turinčias garsiausio Lietuvoje laisvei skirto paminklo ir Amerikos laisvės statulos sukūrimo aplinkybes.

Abi jos buvo pastatytos nepriklausomybės jubiliejams – amerikietiškoji – 100-mečio, kaunietiškoji – 10-mečio.

"Abi sukurtos ne ten, kur stovi. Amerikietiškoji – Prancūzijoje, kaunietiškoji – Panevėžyje", – atkreipė dėmesį gidė ir priminė kai kurias "Laisvės" sukūrimo aplinkybes. Pavyzdžiui, Juozo Zikaro sukurtas "Laisvės" paminklas iš pradžių vaizdavo moterį trumpu sijonu (mat skulptorius buvo aistringas prancūzų impresionistų gerbėjas).

Ekskursija prasidėjo nuo J.Zikaro "Laisvės", kurios sukūrimo istorija turi panašumų su Laisvės statula Amerikoje. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"J.Zikarui laisvė – tai moderni, laisva, labai graži moteris. Tačiau dėl trumpo sijonėlio kilo daug triukšmo. J.Zikaras kritikuotojus vadino provincialais, tačiau sijoną pailgino", – pasakojo gidė.

Amerikietiškas varpas

Visai šalia "Laisvės" skulptūros yra Kauno karilionas. Jame taip pat esama reikšmingų amerikietiškų akcentų: bokšte yra istorinę reikšmę turintis varpas, kuris buvo nulietas Amerikoje.

1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Amerikoje gyveno apie 300 tūkst. lietuvių.

Gausios bendruomenės atstovai neeilinei istorinei datai paminėti nutarė nulieti varpą. Jis buvo nulietas ne kur kitur, o toje pačioje liejykloje, kuri pagamino Amerikos nepriklausomybę paskelbusi varpą.

Istorinės asmenybės

Po išsamaus pasakojimo apie karilioną pinte apipynusias su Amerika susijusias istorijas ekskursijos dalyviai buvo pakviesti prie K.Donelaičio gatvėje esančio Vytauto Didžiojo universiteto pastato, kur tarpukariu gyveno Stasys Lozoraitis.

Paskui ekskursijos dalyviai pasuko į S.Daukanto gatvę, kur buvusiame Užsienio reikalų ministerijos pastate veikia Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Toliau maršrutas tęsėsi Laisvės alėja, stabtelint prie "Metropolio" ir Nacionalinio Kauno dramos teatro.

S.Daukanto gatvėje tarpukariu buvusiame Užsienio reikalų ministerijos pastate ir šiomis dienomis išsaugotos sąsajos su Amerikos emigrantais. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šioje ekskursijos dalyje Kauno istorija besidomintiems smalsuoliams plačiau buvo pasakojama apie S.Lozoraičio, V.Adamkaus veiklą. Apie įsimintinos biografijos emigrantą, visuomenės veikėją Amerikoje Bronių Kazį Balutį, taip pat apie šalia "Metropolio" vokiečių nušautą savanorį Praną Eimutį, kuris saugojo viešbutyje apsistojusią amerikiečių delegaciją. Šis kareivis buvo vienas pirmųjų per Nepriklausomybės kovas žuvusių savanorių.

Mano ekskursijos tikslas – padaryti tiltą tarp Lietuvos, konkrečiai Kauno, ir išeivių iš Lietuvos, dėl vienokių ar kitokių priežasčių emigravusių į Ameriką.

Holivudiškos vilionės

Ekskursijos metu buvo lankomi ne tik su tuomečiu politiniu gyvenimu, bet ir su verslu, kultūra bei pramogomis susiję amerikietiškų pėdsakų turintys objektai. Tarp jų – ir Kauno dramos teatras.

Tarpukariu pastate kurį laiką veikė prestižinis, pirmarūšis, kino teatras "Metropolitain&quot".

Gidė atkreipė dėmesį, kad kaunietiškojo "Metropolitain" statytojai viešai deklaravo, jog amerikietiškasis "Metropolitain" nebus pigių kino pramogų skleidėjas, bet orientuosis į aukštesnius standartus. Mat tuo metu Kaune ypač gausiai besikuriantys kino teatrai rodė masinę holivudišką kino produkciją. Populiarūs buvo tokie filmai, kaip, pavyzdžiui, "Pasileidusios moters kerštas", "Ydų ir ištvirkimo pasaulis", "Čikagos banditai" ir t.t. Neapsikentęs prelatas Adomas Jakštas-Dambrauskas tuo metu net buvo įkūręs Kino nelankytojų klubą.

Ekskursijos metu pateikti gana spalvingi amerikietiški akcentai Kaune priminė, kokia svarbi ir nesibaigianti yra Amerikos įtaka.

Kariliono bokštas apipintas Atlantą perskriejusiomis istorijomis. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

"Mano ekskursijos tikslas – nutiesti tiltą tarp Lietuvos, konkrečiai – Kauno, ir išeivių iš Lietuvos, dėl vienokių ar kitokių priežasčių emigravusių į Ameriką", – pabrėžė gidė D.Railienė.