Šildymo sezono pradžia

Miesto savivaldybės atstovai informuoja, kad gyventojų sutarimu, galima šildyti namus kad ir ištisus metus, tik jei gyventojai šildosi ne sezono metu, netaikomos kompensacijos. O oficialiai Kaune planuojama šildymo sezoną pradėti nuo ketvirtadienio.

Pagal ankstesnius reikalavimus, šildymas turi būti įjungtas tada, kai vidutinė trijų parų temperatūra yra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos. Sinoptikai nurodo, kad ateinančių naktų temperatūra bus apie 6-8 laipsnius, o dienos – 9-12 laipsnių, tad šilti radiatoriai jau leistų namuose ne tik užtikrinti higienos normas, bet ir jaustis komfortiškai. Dabar nuostatos pakeistos ir šildymas įjungiamas pagal faktinę temperatūrą, kurią nustato pati savivaldybė.

Įpratai būdavo, kad pirmiausia šiluma pasiekdavo mokymo ir gydymo įstaigas, kiek vėliau – ir Kauno miesto gyventojus. Tačiau dabar svarstoma, kad šiluma visiems bus pradėta tiekti panašiu metu.

„Šildymo sezoną planuojame pradėti artimiausiu metu, tikėtina ketvirtadienį. Šiluma bus įjungta tiek įstaigoms, tiek gyventojams“, – pažymėjo Kauno miesto savivaldybės atstovai.

Žinoma, šildymo sezono pradžia sukelia skirtingas gyventojų reakcijas. Vieni šilimos laukia, nes teigia, kad namuose vėsu, o dabar, kai dalis žmonių tebedirba iš namų, šiluma tiesiog būtina. Kiti gyventojai tikina, kad dar nėra taip šalta, tad ir šildyti nereikia, galima dar šiek tiek pataupyti.

Šilumos tiekėjai nurodo, kad jau atlikti visi bandymai, tad galima saugiai pradėti šildymo sezoną. „Visi šiais metais numatyti hidrauliniai bandymai atlikti, visi bendrovės eksploatuojami šilumos tiekimo vamzdynai yra hidrauliškai išbandyti, t. y. patikrintas jų stiprumas ir sandarumas ir jie paruošti artėjančiam šildymo sezonui. Pažymėtina, kad dėl intensyvių šilumos tiekimo vamzdynų rekonstrukcijų, magistralinių šilumos tiekimo tinklų būklė gerėja ir probleminių vietų mažėja. Tai neabejotinai leis užtikrinti patikimesnį šilumos tiekimą vartotojams šildymo sezono metu“, – komentavo  „Kauno energijos“ atstovas Ūdrys Staselka.

Šiluma bus įjungta tiek įstaigoms, tiek gyventojams.

Mokės mažiau

Koks bus šildymo sezonas šiuo metu sudėtinga nuspėti. Štai pernai beveik nebuvo sniego, didelių speigų, tad ir šilumos reikėjo mažiau, gal šiemet taip pat temperatūra bus visai nežiemiška, o gal kaip tik teks iki maksimumo atsukti šilumą. Viena aišku, prognozuojama, kad šilumos kaina kauniečiams bus mažesnė, nei praėjusį sezoną, tad net ir šaltą žiemą, šilimos kaina taip neplėšys kišenės.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad šildymas daugiabučių gyventojams šiemet kainuos mažiau nei pernai. Šios tarnybos spėjimu, mažiausia šildymo kaina bus Kauno gyventojams. Kaunui sumažinti šilumos kainą leis pradėjusi veikti kogeneracinė jėgainė.

„Artėjantį šildymo sezoną kauniečiai, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojai, šildymui vartojantys miesto šilumą, pasitiks rekordiškai žema šilumos kaina – 2,92 cento už kilovatvalandę su 9 proc. PVM. Tai – žemiausia šilumos kaina spalį per pastaruosius 23 metus. Lyginant su praėjusių metų spaliu, miesto šilumos kaina mažėja 30 proc.

Kainos mažėjimą lėmė mažėjusi kuro kaina bei ženkliai sumažėjęs iš kitų šilumos gamintojų perkamas šilumos kiekis, kurį pakeitė pigesnė šilumos gamyba nuosavuose šilumos gamybos įrenginiuose. Bendrovei investuojant į šilumos gamybos įrenginius bei perdavimo tinklus, buvo ženkliai padidintas jų efektyvumas ir sukurtos prielaidos kainai mažėti“, – skelbiama „Kauno energijos“ pranešime.

Atnaujinti tinklai

Mažinti šilumos praradimus padeda ir nauji šilumos vamzdynai. „Kauno energija“ ir šiemet tęsė šilimos tinklų renovaciją ir vykdė dešimt projektų, kurie apėmė septyniolika atkarpų.

„Per šią vasarą jau atnaujinta apie 8 km įvairių skersmenų šilumos tiekimo tinklo vamzdynų. Šiais metais vamzdynai rekonstruoti Taikos pr., tarp Studentų g. ir Savanorių pr., tarp Sporto g. ir Perkūno al. Panaudojant vamzdynų prastūmimo technologiją po žeme, rekonstruotas vamzdynas po Via Baltica magistralės važiuojamąja dalimi ties Noreikiškėmis, sudarant galimybę neapriboti transporto priemonių eismo magistralėje. Atlikti kai kurių magistralių orinės dalies vamzdynų izoliavimo darbai, kurie leis sumažinti patiriamus šilumos nuostolius. Atlikti magistralinių vamzdynų rekonstravimo darbai V. Krėvės pr., R. Kalantos g., Jonavos g., Elektrėnų g., Šiaurės pr., kurių sąlyginis skersmuo – nuo 400 iki 900 mm. Kai kuriose atkarpose dar vykdomi darbai, tačiau šilumos tiekimui vartotojams jie niekaip netrukdys. Dėl „Kauno energijos“ įvykdytų investicijų į šilumos gamybos šaltinius, galima šilumą patiekti vartotojams iš įvairių miesto vietų“, – pažymėjo Ū.Staselka.

Jis nurodė, kad „Kauno energija“ šiuo metu vykdo didelės reikšmės šilumos tiekimo tinklų statybos darbus į Aleksoto mikrorajoną, t. y. pirmą kartą istorijoje šiluma iš Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo bus tiekiama į kitą Nemuno krantą. Čia tiesiamas apie 4 km ilgio magistralinis šilumos tiekimo tinklas, sujungsiantis Aleksoto mikrorajoną su Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo integruota sistema. Atlikus visus numatytus darbus, visa Aleksoto mikrorajonui reikalinga šiluma bus tiekiama iš Kauno miesto integruoto tinklo, o atliktos investicijos leis sumažinti tiekiamos šilumos kainą vartotojams.

Reklama: šildymas krosnelėmis