"Investuodami į dviračių takus ir trasas buvome teisūs, tai investicija į žmonių sveikatinimą, turiningą laisvalaikio praleidimą. Šiltuoju metų laiku, ypač savaitgaliais, panemunė primena skruzdėlyną, abiejose pakrantėse nusidriekia minančiųjų pedalus voros. Yra dviračių entuziastų, kurie nuo Kauno iki Kačerginės važiuoja net šalčiausiomis žiemos dienomis. Dviračių trasai Kaunas–Marvelė–Kačerginė–Zapyškis populiarumu beveik nenusileidžia ir palyginti naujas maršrutas Kaunas–Lapės", – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Įrengtas apšvietimas

Žiūrint nuo Kauno, kairiąja Nemuno puse vingiuojantį taką dviratininkai ypač pamėgo pavasarinio karantino metu. Šis 17 km dviračių takas ne tik pasižymi puikia infrastruktūra. Pirmiausia poilsio valandėlės verta užsukti į Kamšos botaninį-zoologinį draustinį, kur skamba paukščių giesmės, pasitinka netikėtos medinės skulptūros. Kelionę taip pat galima paįvairinti kopimu į Pyplių piliakalnį, nuo jo pasigėrėti atsiveriančiais vaizdais. Praalkus verta stabtelėti Kačerginėje. Čia veikia ne tik kavinė "Kačerga", bet ir "Velo baras", dviratininkus viliojantis skaniais ir įmantriai pavadintais patiekalais. Pavalgius tikrai neverta tuoj pat sėsti ant dviračių, nes švilpiant su vėjeliu neįmanoma pasigrožėti išlikusia nuostabia medine architektūra, tarp pušų pasislėpusia žavinga Šv.Onos koplytėle. Pailsėjus Liepų ar Vinco Mykolaičio-Putino skulptūrinių suolelių parke, smagu kojas pramankštinti pėsčiomis Šaltinių take.

Dviračių tako pabaigoje Zapyškyje galima pasigrožėti viena įspūdingiausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje – Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo. Ne karantino metu čia priimamos ekskursijos. Netoli prieplaukos įrengtoje poilsiavietėje patogu sustoti ir atsikvėpti, sukirsti iš namų atsivežtą sumuštinį. Jau turintys asmenukę bažnyčios fone kalėdiniu laikotarpiu asmeninį archyvą gali papildyti nuotrauka prie tviskančios eglutės.

Investuodami į dviračių takus ir trasas buvome teisūs, tai investicija į žmonių sveikatinimą, turiningą laisvalaikio praleidimą.

Šiemet 700 m atkarpoje įrengtas dviračių tako apšvietimas, važiuojant sutemus, dviratininkams – ir saugiau, ir jaukiau. 24 šviestuvai dega per naktį, kaip ir gatvės apšvietimas, automatiškai užsidega ir taip pat užgęsta.

Vasaros sezono metu per Nemuną ties Zapyškiu į Kulautuvą kelia laivas "Vytis", todėl kelionę galima tęsti kitu krantu arba grįžti į Kauną.

Tobula vieta instagramo kadrui

Dviratininkai jau spėjo pamėgti ir kita Nemuno puse vingiuojantį 20 km maršrutą. Važiuojantys su vaikais dažniausiai apsiriboja kelione iš Kauno per Raudondvarį, Šilelio kaimą iki Kulautuvos, kur vasarą galima atsigaivinti maudynėmis karjere. Šis maršrutas taip pat turi įspūdingą aukštėlesnę vietą – Netonių kalvą, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužianti panorama.

Ištvermingesni paprastai kelionę tęsia ne tik iki Paštuvos, bet ir mina toliau – iki pat Vilkijos. Pamėgusieji šią trasą jau spėjo priprasti prie gąsdinančio šerno kriuksėjimo. Šią milžinišką dervos skulptūrą su garso instaliacijomis sukūrė vietinis menininkas Tadas Vosylius. Jei šernas sužavėjo, daugiau šio menininko darbų galima pamatyti Bubiuose esančiame pastate vaiduoklyje veikiančioje parodoje.

Beje, šernas Batniavos seniūniją išgarsino visoje Lietuvoje. Jis tvirtai stovi devintoje dvyliktuko vietoje tobulam instagramo kadrui Lietuvoje. Nuotraukos tikrai vertus kampelius atrinko Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra "Keliauk Lietuvoje" ir Lietuvos turizmo informacijos centrai.

Sujungs su Vilkija

Šiemet Kauno rajono savivaldybė pasirūpino, kad kelionė dviračiu link Vilkijos būtų lengvesnė ir saugesnė. Neseniai "Kauno keliai" baigė darbus beveik 2 km atkarpoje nuo Paštuvos iki Kriemalos. Čia nukastas ir išlygintas senas gruntas, takas užpilta skalda, o ant jos – žvyru. Žvyro danga sutankinta, takas išlygintas. "Jau matosi šviesa tunelio gale", – šypsojosi Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis.

Kitų metų savivaldybės planuose – sujungti Paštuvą su Vilkija. "Iki Vilkijos apylinkių šiuo metu dar trūksta vieno kilometro. Šias metais projekto įgyvendinti tikriausiai nebepavyks. Tačiau kitais metais ši jungtis tikrai bus padaryta, kaip ir nuo Vilkijos apylinkių seniūnijos iki Vilkijos. Trūksta visai nedaug – 2 km, tačiau ši atkarpa sudėtingesnė. Pirmiausia čia silpnas – smėlio – pagrindas, dėl tekančio vandens teks įrengti kelias pralaidas. Patyrusiems entuziastams tokie sunkumai – nė motais, tačiau pradedantiesiems ar keliaujantiems su vaikais dabar atkarpą įveikti sudėtinga. Būna, kad mažesni ar neatsargūs vairuotojai, įveikdami kliūtis, net nugriūva. Stengsimės, kad jų neliktų. Kitais metais jau važiuosime su vėjeliu", – džiaugėsi seniūnas.

Atsiras tvarkos dėžių

Pasak Š.Pikelio, prasidėjus aktyviajam sezonui, dviratininkams siurprizas bus ne tik geros sąlygos važiuoti beveik 2 km atkarpoje, bet ir tvarkos dėžės. Jas numatyta įrengti visoje per Batniavos seniūniją besidriekiančioje dviračių trasoje. "Tai naujovė greičiausiai ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje. Kas tai bus ir kaip veiks, tegul dar liks paslaptimi", – detalių neatskleidė pašnekovas.

Pavargusieji galės atsipūsti ant įrengtų suolelių, paganyti akį į šioje aplinkoje derančius meninius akcentus. Batniavos seniūnas įsitikinęs – tai bus pati gražiausia atkarpa visoje pakaunėje: nuo Paštuvos iki pat Vilkijos važiuojama prie pat Nemuno, gali grožėtis tiek juo, tiek pakrantėmis.

Naujas konkurentas

Jau minėtoms trasoms populiarumu šiemet praktiškai nenusileido ir dviračių maršrutas Kaunas–Lapės. Jis taip pat jungia Kauno miestą ir rajoną. Modernus dviračių takas prasideda Kaune, A.Strazdo gatvėje, ir vingiuoja per visą Panerių gatvę iki pat Kauno miesto ir rajono ribos. Ištrūkus iš miesto, galima pasigrožėti Neries pakrantėmis, užsukti į pogrindžio spaustuvę "AB", užkopti į Lentainių piliakalnį, aplankyti Lapių dvarvietę.

Pakaunėje yra ir daugiau dviratininkams pritaikytų takų ir trasų. Jos trumpesnės už jau minėtas, tačiau ne mažiau įspūdingos. Važiuojantieji dviračių taku Vaišvydava–Girionys (1,3 km) gali apsilankyti Kauno marių regioninio parko Lankytojų centre. "Čia sužinokite, ką slepia žalios marių akys, kodėl fortai alsuoja gyvybe, kas yra dugniečiai, ką kepurėmis supylė milžinai, kokios yra marių spalvos ir balsai, ką pakrikštijo Nemunas, o marios nuglostė", – prieš porą savaičių intrigavo Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Besidomintiesiems istorija verta 2 km minti pedalus dviračių taku Kaunas–Narėpai. Maršruto pabaigoje Narėpuose galima apžiūrėti Pirmojo pasaulinio karo bunkerį.