Žaliakalnio turgus arba Zanavykų turgus, vadinamas pagal šalia esančią gatvę, yra vienas seniausių Kauno turgų.

Šeštadienis Žaliakalnio turgavietėje kitoks nei darbo dienomis, tiesa, pirmadienis – ne turgaus diena. Šeštadienis – gausesnis pirkėjais, kai kur net eilutės nutįsusios.

Vis dėlto ilgamečiai turgaus prekeiviai nostalgiškai prisimena senus laikus, kai gausiai parduodamomis daržovėmis, vaisiais, žolelėmis nuklotus prekystalius apspisdavo būriai pirkėjų.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Šiandien situacija labiau panaši į turgaus tuštėjimo metą – jaunimas, anot prekybininkų, beveik nesinaudoja turgumi, mieliau renkasi prekybos centrus, akcijas ir jiems labiau priimtiną jų darbo laiką. Turgus veikia iki 15 val.

Tačiau Žaliakalnio turgus prasideda ne nuo vartų. Tik praėjus Zanavykų ir Kapsų gatvės sankryžą nusidriekia grindinio prekyba mielu pavadinimu blusturgis.

Net jei iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti lyg šiukšlynėlis, tačiau naudingų ar reikalingų smulkmenų rasti galima. „Net neremontuoju nieko. Perka dėl metalo, dėl to, kad seni, dėl to, kad įdomūs”, – šypsojosi pardavėjas Antanas, iš po kepurės krentančiomis žilomis garbanomis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Seni atsuktuvai, replės, lituokliai, kažkokie sunkiai suprantami seni elektriniai prietaisai, anot pardavėjo, turi paklausą ir šiandien. Kainos nesurašytos. Antanas sakė, kad svyruoja nuo euro iki dešimties, bet visada leidžia nusiderėti – svarbu perka.

Čia pat kitas pardavėjas su senienomis – lagaminai, lempos, peleninės, toliau, dėvėti drabužiai, batai, knygos, indai ir tokia blusturgio alėja nukeliauji iki pagrindinio turgaus.

Praėjus kojinėmis, sportiniais kostiumais, marškinėliais, apatiniais drabužiais nuklotus prekystalius patenki į zoną, kurioje karaliauja bulvės, obuoliai, raugintų daržovių stiklainiai ir kibirėliai bei kita žemės ūkio produkcija ar pievų ir miškų gėrybės – įvairios gydomosios žolelės, džiovinti grybai.

Tačiau prekystaliai nelūžta nuo gausybės pasiūlos. Prekybininkai nurodo priežastis – mažai pirkėjų, šalta, bet neslepia, kad turgaus lankytojų gausos  tikisi prieš šventes.

Dažniausiai fotografuotis nesutinkantys turgaus prekeiviai prasitaria turintys ir kitus darbus, todėl nenorintys viešintis, kad savaitgaliais uždarbiauja pardavinėdami ūkininkų jiems patikėtas gėrybes.

Tačiau yra ir tikrų ūkininkų, kurie patys augina, patys gamina, patys parduoda. Lašinių paltį nuo svarstyklių pasiėmęs pirkėjas šypsojosi: „Ne dėl kainos šeštadieniais ateinu. Pas jį visada labai geri lašiniai“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pardavėjas pritariamai linksėjo galvą – sesuo augina gyvulius, patys skerdžia, patys išrūko. Į turgų mažai ką belieka atvežti, daug ką tiesiog iš namų parduoda.

„Paragaukite“, – gabaliuką atpjauna Albertas. Į pastebėjimą, kad gal kiek druskos mažoka jis atsako: „Lašinius gali sūdyti kiek nori, jie pasiims tiek, kiek jiems reikės“.

Kilogramo lašinių kaina ir pas Albertą, ir pas kitus pardavėjus svyruoja tarp 7-8 eurų. 15 kg bulvių galima nusipirkti už šešis eurus, kilogramas morkų – 80 centų, burokėliai – 40 centų, svogūnai – euras, topinambai – taip pat euras, lyg parodoje pūpsantys įvairių rūšių lietuviški obuoliai kainuoja po eurą už kilogramą. 

Jei patingėjote šią vasarą pasiruošti uogienių ar kitokių konservuotų, ar marinuotų daržovių – turgus bus išsigelbėjimas. Vyšnių, braškių, aviečių uogienės pusė litro stiklainiuose atsieitų po 4-5 eurus. Stiklainiukas šilbaravykių – septyni eurai, tiek pat ir jau pagaminta mišrainė su grybais.

„Aš nesu nuolatinė pardavėja, – šypsojosi Birutė. – Esu pensijoje, turiu daržą, sodą, tai renku, gaminu ir kažkiek parduodu, prisiduriu prie pensijos. Nemanau, kad kainos labai skiriasi nuo kainų parduotuvėje, tačiau turguje tiek labai nepabrango kaip kitur. Žmonės vis dar sako, kad turguje šiek tiek pigiau”.

Tačiau ne tiek dėl truputį mažesnių kainų, o labiau dėl lietuviškos kokybės pirkėjai tikina einantys apsipirkti į turgų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Na, tarkime, dešimt kiaušinių turguje kainuoja 2,50 euro. Tai panašiai tiek kiek kainuoja geresni kiaušiniai ir parduotuvėje, bet nepalyginsi turguje pirkto kiaušinio ir parduotuvinio. Turguje žymiai geresnis“, – kokybę išskyrė Vytautas.

Akys neišvengiamai užkliūva už Edvardo prekystalio – daugybė kibirėlių su raugintomis daržovėmis ir vaisiais. Į kilogramo tarpos kibirėlį pardavėjas deda porą šparagų, porą agurkų, tiek pat morkų, patisonų, žiedinių kopūstų, brokolių – trys eurai.

Pirkėjas sakė, kad skanėstų užteks kokioms trims dienoms, na, gal jei apetito nebus ištemps iki kito šeštadienio, o tada ir vėl pas Edvardą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Patys  auginame, patys rauginame, patys parduodame, – sakė Edvardas. – Turiu klientų, kurie specialiai ateina, tačiau tokių nedaug. Štai atėjo mano klientė“, – mosteli ranka į įspūdingo dydžio šunį. Ūkininkas ima maišelį ir be papildomo prašymo deda raugintus ridikėlius – jau žino, kad ridikėliai šio kliento mėgstamas užkandis.

Kodėl apsipirkimas turguje kai kuriems tarsi įaugęs į kraują? Jau minėjome, kad čia parduodamų daržovių, vaisių, mėsos ar mėsos gaminių kainos mažai kuo skiriasi nuo kainų prekybos centruose. Tačiau šalia tikėjimo, kad turguje perki kokybiškesnius produktus prisideda daug ką lemiantis veiksnys – žiūri į akis tam, kuris pagamino tavo perkamą produktą, ilgainiui imi sveikintis, o galiausiai ateini kaip pas draugą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiuo metu Kaune veikia apie dešimt turgaviečių, kuriose vyksta prekyba. Tai „Žaliakalnio turgavietė“ su pieno ir mėsos hale, „Dainavos prekyvietė“ tarp Kovo 11-osios ir Sartų gatvių, „Urmo miestelio turgus“, „Aleksoto turgus“, „Šilainių turgus“. 1993 m. prie Taikos prospekto pradėjo veikti „Automobilių (Mašinų) turgus“, Panemunėje, aikštėje prie Vaidoto gatvės, senasis „Panemunės turgus“, šeštadieniais Jonavos gatvėje veikia „Ūkininkų turgelis“. Nuo 2007 metų uždarose patalpose veikia „Naujasis Vilijampolės turgus“. Dauguma jų įrengti uždarose patalpose.