Neaiški data

Metų pradžioje pranešta, jog kovą vyks Kauno seniūnaičių rinkimai. Praėjus keliems mėnesiams, šiuos rinkimus vis dar gaubia tyla ir neaiškumai. Viešojoje erdvėje nėra skelbiama seniūnaičių rinkimų data, informacija apie kandidatus taip pat neteikiama. Baiminamasi, kad toks informacijos vakuumas sukels kauniečių abejingumą balsuoti rinkimuose.

"Dabar kalbama, kad seniūnaičių rinkimai vyks savaitę prieš šv.Velykas. Mes diskutavome, kad geriau tada rinkimus rengti savaitę po šios šventės. Dabar didžiausia problema yra ta, kad bus galima balsuoti internetu, tad informatikai nespėja sukurti sistemos", – kalbėjo Kauno seniūnaičių asociacijos pirmininkė Brigita Bingelytė.

Visi seniūnaičiai klausia, ar yra kokių naujienų, žiūri savivaldybės puslapį, bet visur – nieko. Man įdomu, ko tuo siekiama?

Šiemet pateikiama naujovė – galimybė seniūnaičius rinkti internetu. Kauniečiams rinkimų dieną nereikės specialiai eiti į seniūnijas ir atiduoti savo balso. Taip bus taupomas laikas. Vis dėlto Kauno seniūnaičių asociacijos pirmininkė baiminasi, kad sistema neveiks taip, kaip turėtų.

"Žinoma, bus galima ir pačioje seniūnijoje balsuoti. Tačiau žmogus, balsavęs savo seniūnijoje, grįžęs namo gali persigalvoti, prisijungti per elektroninį banką ir balsuoti už kitą kandidatą. Bus įdomu", – nuomonę išsakė pašnekovė.

Kadangi dabartinių seniūnaičių kadencija baigiasi kovo pabaigoje, visą mėnesį seniūnijos bus be seniūnaičių. B. Bingelytė sakė, kad gal savivaldybės administracijos direktorius pratęs mėnesiui kadenciją, jei ne, reikės laukti naujų rezultatų.

Gaubia tyla

Nors seniūnaičių rinkimai galės vykti ir internetu, B.Bingelytė mano, kad daug balsuojančiųjų greičiausiai nebus. Anot jos, kauniečiai pamirš apie rinkimus, nes viešojoje erdvėje nėra jokios informacijos apie tai.

"Iš viso jokios informacijos, turi pats skambinti, domėtis, ieškoti. Visi seniūnaičiai klausia, ar yra kokių naujienų, žiūri savivaldybės puslapį, bet visur – nieko. Man įdomu, ko tuo siekiama?" – retoriškai klausė Kauno seniūnaičių asociacijos pirmininkė.

Ji tikino, kad toks žinių nebuvimas atsiliepia ir rinkėjams. Negana to, kad apie kandidatus iki šiol nėra jokios informacijos, R.Bingelytė tikina, kad ir agitacijai laiko pritrūks.

"Šiai dienai nieko nėra. Pagal naują reglamentą, prieš penkiolika dienų iki rinkimų turi viską paskelbti, tą savaitę, kai vyksta rinkimai, tu negali agituoti. Kadangi dar pirmomis dienomis ne visi sužiūrės, kad jau paskelbta, vadinasi, lieka maždaug savaitė informuoti aplinkinius, kad bus rinkimai. Čia ne taryba ar Seimas, žmonės tiesiog pamirš ateiti balsuoti, nes savaitę iki rinkimų datos, apie tai skelbti negalime", – įstatymų logiką vardijo seniūnaičių atstovė.

Pagal naują reglamentą, prieš penkiolika dienų iki rinkimų turi viską paskelbti, tą savaitę, kai vyksta rinkimai, tu negali agituoti.

Anot jos, ir patys seniūnaičiai visa sistema yra nusivylę. Iš dabartinių seniūnaičių vos keletas ryžtasi kandidatuoti dar kartą. To priežastis – negalėjimas susišnekėti su miesto politikais ir savivaldybės atstovais.

"Nusibodo seniūnaičiams, nes jei reikia rašyti kokį raštą, tai politikai nešneka, skyrių vadovai nekelia telefono ragelio. Žmonės tiesiog nusivylė, kad yra bejėgiai, nes tikrai reikia apsitvarkyti", – sakė B. Bingelytė.

Pagalba jaunai šeimynai, kuriai reikėjo paramos daiktams įsigyti, paieškos, kas nuvežtų vienišą senjorą pas notarą, bendruomenę buriančių renginių organizavimas, pagalba bandant gyventojams susivokti biurokratijos džiunglėse, pavyzdžiui, ieškant socialinės paramos, – tai keli pavyzdžiai to, kuo gali būti naudingas seniūnaitis, tačiau jis tai daro neatlygintinai.

Nėra reikalingi?

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius patikslino, kad seniūnaičių rinkimai vyks balandžio gale. Anot jo, netrukus bus pradėta viešinti visa informacija apie kandidatus, balsavimo galimybes. Jis sakė, kad maždaug mėnesį Kaunas bus be seniūnaičių, nes tai leidžia įstatymai.

Vis dėlto dėl pačių seniūnaičių reikalingumo administracijos direktoriaus pavaduotojas stipriai abejojo. Jo nuomone, seniūnaičiai ir patys yra nusivylę, kad negauna atlygio ar kokių nors kitų lengvatų, o jų darbą dabar gali atlikti vietos bendruomenės.

"Jie už dyką dirba, pinigų negauna. Iš kitos pusės, jų darbas toks altruistinis, dabar beveik betikslis. Anksčiau, kai kūrėsi bendruomenės, tokie centriukai buvo naudingi, o dabar bendruomenės yra stiprios ir seniūnaičių funkcija tapo ne tokia svarbi, – nuomonę išsakė R. Rabačius. – Jie neduoda tokios naudos ir vienijimo, atvirkščiai – pasitaiko daugiau intrigų, noro pasirodyti. Mes sprendžiame parkų, dviračių takų, šaligatvių problemas, tačiau seniūnaičiai neturi jokios įtakos, nes tariamės su seniūnais, bendruomenėmis, tad jie yra perteklinis reikalas."