Teko atsisveikinti

A.Kupčinskas į KASP gretas įstojo 2014 m. dar būdamas Kauno miesto meru. Kelis savaitgalius per mėnesį politikui teko dalyvauti kariniuose mokymuose, pratybose, o įprastomis savaitės dienomis vėl stodavo prie Kauno vairo.

"Pačią tarnybą pradėjau su kolegomis iš miesto savivaldybės. Po įvykių Ukrainoje, supratome, kad tai, kas vyksta ten, gali būti ir Lietuvoje. Nors esame NATO nariai, tačiau vis tiek yra grėsmių iš nedraugiškų kaimyninių valstybių, tad pilietinė gynyba yra kiekvieno pareiga. Dabar praėjo keturi metai ir teko palikti tarnybą", – "Kauno dienai" pasakojo politikas.

Jis tikino, kad tarnaudamas KASP, jis sukaupė nemažą žinių bagažą apie šalies gynybą, kariuomenę, įgavo karybos ir ginklų valdymo žinių bei sutvirtino motyvaciją ginti Tėvynę.

Nenorėjo konfliktuoti

"Kauno dienos" žiniomis, A.Kupčinskas KASP paliko ne savo noru, o buvo įpareigotas, nes Seimo nario priesaika esą nedera su savanorių. Pats politikas neslėpė, kad įstatymas įvairiai interpretuojamas, tačiau siekdamas išvengti konfliktų, jis pasitraukė iš KASP.

"Pasikeitus mano statusui, buvo vėl iškeltas klausimas, ar politikai gali tarnauti. Priėmus Seimo nario priesaiką, sulaukiau signalų, kad tai nesuderinama. Oficialių raginimų palikti savanorių gretas nebuvo, tačiau žiūrint į Krašto apsaugos sistemos organizavimo pagrindų įstatymą, gal ir galima įžvelgti, kad savanoriai yra rezervo kariai, kurie yra kariuomenės dalis, tad politikai jais negali būti. Kita vertus, visi savanoriai dirba vienokį ar kitokį darbą ar turi ir kitų priesaikų. Vieni teisininkai aiškina vienaip, kiti – kitaip. Kad nekiltų kažkokių nesusipratimų, pasirinkau išstoti iš KASP. Tą patį padarė ir kolega Mantas Adomėnas", – sakė A.Kupčinskas.

Savanoriai nėra reguliarioji kariuomenė. Jie aukoja savo laisvalaikį tarnybai, todėl ir duotos priesaikos nesikerta.

Anot politiko, pagal dabartinį įstatymą, jei šalyje būtų įvesta karo padėtis, Seimas turėtų patvirtinti Prezidento dekretą, o pagal savanorio priesaiką, lyg ir turėtum tuo metu būti kuopoje kartu su rinktine bei kovos draugais. Visgi A.Kupčinskas įsitikinęs, kad savanorių priesaika neturėtų prieštarauti Seimo nario. Priešingai – ji galėtų Seimo nario priesaiką dar ir papildyti.

"Kaip savo noru atėjau į tarnybą, taip savanoriškai palikau. Gaila, kad tai nesuderinama, nors tai ir sudėtinga pagrįsti. Teisininkai skirtingai aiškina įstatymą. Man pačiam atrodo, gal reikėtų patikslinti įstatymą. Savanoriai nėra reguliarioji kariuomenė, nėra profesionalai, jie aukoja savo laisvalaikį ir kartą savaitgalį per mėnesį atiduoda tarnybai, todėl ir duotos priesaikos nesikerta", – teigė Seimo narys.

Jei galės, sugrįš

A.Kupčinskas ketina inicijuoti įstatymo pataisą, kad ateityje neliktų interpretacijų ir Seimo nariai galėtų laisvai savanoriauti Krašto apsaugos tarnyboje. Jei pavyks pakoreguoti įstatymą, politikas žada sugrįžti į savanorių gretas.

"Tiek mano kuopos, kurioje aš tarnavau, tiek buvusio savanorių pajėgų vado palaikymas visada buvo. Jie sakė, kad lauks manęs sugrįžtant, jei pasikeis situacija. Kuopos vadas netgi paliko uniformą, tik kuprinę reikėjo grąžinti. Jie sakė, kad lauks manęs dalyvaujant kariuomenės šventėse. Abipusis supratimas tikrai yra, tačiau likęs tam tikras įstatymo neaiškumas. Aš tikrai sugrįžčiau į KASP ir tarnaučiau tiek, kiek sveikata leistų, nes motyvacija niekur nedingo. Be to, į savanorių pajėgas ateina vis daugiau jaunimo, tad manau, kad ir jiems yra įdomu bendrauti ir su vyresniais žmonėmis", – tikino politikas.

Anot jo, kitose šalyse politikų ir karo savanorių priesaikos nelaikomos priešingomis ir viena kitai nederančiomis, todėl jis tikisi, kad pavyks tai pasiekti ir Lietuvoje.

"Birželio mėnesį vado kvietimu porai savaičių buvau išvykęs į JAV, Pensilvaniją, kur kartu su kitų regionų tarybos nariais ir kitais politikais dalyvavome bendradarbiavimo su Pensilvanijos gvardija minėjime. Ten Krašto apsaugos pajėgose tarnauja tokie patys žmonės, civiliai, kurie skiria dalį savo laiko pilietinei gynybai, nors turi kitas profesijas. Todėl žiūrint į įvairių šalių praktiką, yra suderinama politiko ir savanorių priesaika. Tai yra įgūdžių tobulinimas ir noras, kad jie neprapultų. Pratybos naudingos kiekvienam, todėl tikrai tikslinga inicijuoti įstatymo pataisą", – kalbėjo A.Kupčinkas.

Jis tikino, kad apie minėto įstatymo pataisas jau yra apsitarę tiek su Seimo kolegomis, tiek su Krašto apsaugos ministerija ir sulaukė pritarimo.

Komentaras

Justas Jankauskas

Advokatas

Tiek karys savanoris, tiek Seimo narys, prieš pradėdami eiti savo pareigas, turi duoti priesaiką. Vertinant abi priesaikas jos yra panašios, tačiau ne tapačios. Priesaikomis tiek Seimo narys, tiek karys savanoris prisiekia ištikimybę Lietuvos Respubliką, tarnauti Lietuvos Respublikai ir jos žmonėms, ginti jos vientisumą ir nepriklausomybę. Esminis skirtumas, kad karys prisiekia klausyti savo vadų įsakymo. Vertinant paties Seimo nario institutą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatas, Seimo narys, eidamas savo pareigas yra nepriklausomas nuo kitų asmenų ir pats savarankiškai priima sprendimus kaip tautos atstovas, turintis laisvą mandatą. Konstitucijos 60 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Taigi, atsižvelgiant į minėtą Konstitucijos nuostatą, galima spręsti, kad Seimo narys negali tarnauti ir savanorių pajėgose.

Analizuojant priesaikas, Konstitucijos nuostatas, galima spręsti, kad kariai, priimdami sprendimus, yra priklausomi nuo kitų asmenų sprendimų, o Seimo nariai – nepriklausomi. Atsižvelgiant į nurodytą, manytina, kad Seimo narys negali būti kariu savanoriu, kadangi tokia veikla galimai kirstųsi tiek su Seimo nario, tiek su kario priesaika ir kitomis Konstitucijos nuostatomis.

Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentą Seimo narys negalėtų eiti kario savanorių pareigų. Seimo nariui atliekant kario savanorio pareigas, toks pareigų atlikimas galbūt kirstųsi tiek su Seimo nario, tiek su kario priesaika, Konstitucijos nuostatomis.

Komentaras

Asta Galdikaitė

Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vedėja

Pirmiausia norime pažymėti, kad kario savanorio tarnyba yra viena iš karo tarnybos rūšių, kurios atlikimo sąlygos numatytos specialiajame įstatyme. Ši tarnyba atliekama pasirašant kario savanorio sutartį, pagal kurią asmuo įsipareigoja vykdyti kario savanorio pareigas, t.y. asmuo prisiima atitinkamus įsipareigojimus, susijusius su karinės tarnybos specifika – privalomai dalyvauti pratybose, mokymuose, vykdyti paskirtas užduotis, paklusti statutams, vadų įsakymams.

Vertinant tai, ar Seimo narys galėtų atlikti minėto pobūdžio karo tarnybą, norėtume pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 str. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose. Be to, šiame Konstitucijos straipsnyje nurodyta, kad savo įgaliojimų laikui Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą. Šiuo aspektu 2004 m. liepos 1 d. nutarimu pasisakė ir Konstitucinis Teismas. Jis nurodė, kad pagal Konstituciją Seimo nario pareigos yra nesuderinamos su jokia kita veikla – pareigų užėmimu, darbo atlikimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu, vadinamųjų garbės pareigų užėmimu Lietuvos valstybės, savivaldybių, užsienio arba tarptautinėje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje, taip pat privačioje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje arba atstovaujant tokiai įstaigai, įmonei, organizacijai, išskyrus Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nurodytas Seimo nario pareigas Seime, Konstitucijos 60 straipsnio 2 dalyje nurodytas Ministro Pirmininko ar ministro pareigas ir pan.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 60 str. 1 d. nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti Seimo nario, kaip Tautos atstovo laisvą mandatą, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos nepertraukiamumą.

Daugėja savanorių

Į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP) šiemet įstojo apie 880 karių savanorių. KASP šiuo metu tarnauja apie 5 tūkst. karių savanorių. Profesinės karo tarnybos karių skaičius, tarnaujančių Krašto apsaugos savanorių pajėgose – 545.

Nuo 2015 m., kai sugrąžinta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba, bendras KASP karių savanorių skaičius padidėjo apie 1 tūkst.