Quantcast

Savanorystė – ne tik duoti, bet ir gauti

  • Teksto dydis:

Savanorystė, be pagrindinio tikslo – padėti pagalbos stokojantiems, gali tapti galimybe geriau pažinti save, suteikti pilnatvės jausmą, įgyti tam tikrų įgūdžių ar žinių, galinčių praversti ieškant darbo ar kasdienėse gyvenimo situacijose.

Į savanorių gretas noriai įsilieja Kauno kolegijos bendruomenės nariai: nuo organizacijos direktoriaus iki darbuotojų bei studentų, aktyviai dalyvaujančių įvairiose savanoriškose veiklose ne tik Kauno kolegijoje, bet ir už jos ribų.

Organizacijos vaidmuo skatinant savanorystę

Savanorišką bendruomenės narių veiklą skatinanti Kauno kolegija stengiasi, kad savanoriaujančių darbuotojų ir studentų veikla būtų viešinama, o tam savo laiką skiriantys dėstytojai taptų pavyzdžiu tiek studentams, tiek kolegoms. „Kauno kolegija skatina savanorystę ir tarp darbuotojų, ir tarp studentų, todėl galima pastebėti, kad nemaža dalis mūsų darbuotojų užsiima savanoriška veikla. Siekiame, kad savanoriaujančių darbuotojų veikla būtų viešinama, kad tai būtų gerieji pavyzdžiai“, – sako Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis, pats jau 5 metus savanoriaujantis Šaulių sąjungoje.

Paulius Baltrušaitis

Vienas didžiausių Kauno kolegijos renginių – „Karjeros dienos“ – taip pat neapsieina be savanoriškų organizacijų, supažindinančių studentus su savo veiklomis. „Kasmetiniame renginyje „Karjeros dienos“ dalyvauja savanoriška veikla užsiimančios organizacijos, renginio metu pristatančios save ir savo veiklas. Taipogi ir pati Kauno kolegija vykdo įvairias akcijas. Visa tai leidžia supažindinti studentus ir su organizacijomis, ir su savanoryste plačiąja prasme. Taip pat turime planų, kad savanorystė būtų užskaitoma kaip studijų dalis“, – ateities planus atskleidžia Kauno kolegijos direktorius P. Baltrušaitis.

Darbuotojai aktyviai įsitraukia į savanoriškas veiklas

Kauno kolegijos bendruomenė ne tik noriai dalyvauja įvairiose aukštosios mokyklos organizuojamose iniciatyvose, bet ir randa galimybių darydami gerus darbus įprasminti save savanoriška veikla užsiimančiose organizacijose.

Kauno kolegijos Studijų skyriaus specialistė Rasa Gaižiūnaitė jau 8 metus yra „Vaikų linijos“ savanorė, padedanti vaikams, kuriems reikia palaikymo ir supratimo. „Savanoriauti paskatino draugė sakydama, kad esu iš tų žmonių, kurie geba išklausyti kitus. Pati pastebėjau, kad žmonės linkę man išsipasakoti, atsiskleisti, todėl pasirinkau vieną iš linijų, kurioje pagrindinis savanorio darbas išklausyti vaikus ir paauglius, kartu su jais ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.“

Pasak R. Gaižiūnaitės, savanorystė padeda įprasminti save, įgyti naujų žinių ir įgūdžių. „Dar lankydama parengiamuosius kursus „Vaikų linijoje“ išmokau geriau atpažinti kito ir savo jausmus, išbūti kartu sunkią arba džiaugsmo kupiną akimirką, nepiršti savo nuomonės ir nepatarinėti, kai to nereikia, o kartu ieškoti sprendimų. Be to, Socialinio darbo studijų programos studentams dėstau apie savanorystę, todėl man svarbu, kad studentams galiu pateikti pavyzdžių ne tik iš įvairių šaltinių, bet ir iš savo asmeninės patirties.“

Savanorystei reikia subręsti ir pirmiausia matyti tame prasmę.

Jai pritaria ir Maltos ordino pagalbos tarnybos Kauno grupės vadovė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dėstytoja Rūta Lukianskytė, jau 15 metų užsiimanti savanoriška veikla. „Man savanorystė – tai savirealizacija, tobulėjimas ir dalijimasis su kitais. Malonu matyti nuoširdų savanorių darbą, kurie tai daro „iš širdies“, o ne vedini finansinių paskatų. Tačiau manau, kad savanorystei reikia subręsti ir pirmiausia matyti tame prasmę.“

R. Lukianskytė taip pat atskleidžia, kad į Maltos ordino pagalbos tarnybą ateina panašių tikslų turintys savanoriai – norintys realizuoti save, įprasminti savo laiką ar įgyti tam tikrų kompetencijų. Be to, pasak pašnekovės, savanorystė užgrūdina, moko nepasiduoti liūdesiui, o geruoju pavyzdžiu dažnai užsikrečia ir savanorio draugai, artimieji.

Kauno kolegijos Medicinos fakultete dėstanti R. Lukianskytė džiaugiasi, kad savanorišką veiklą atranda ne tik jau tvirtą finansinį pagrindą po kojomis turintys žmonės, bet ir studentai. „Pirmo užsiėmimo metu susipažįstu su studentais ir man labai smagu girdėti, kai daugelis jų pasako, jog jau turi savanoriškos veiklos patirties įvairiose organizacijose.“

Savanorystė suteikia galimybę ne tik padėti kitiems, bet ir pažinti save

Kauno kolegijos Medicinos fakultete Radiologijos studijų programoje studijuojantis Rokas Savickas pasakoja, kad savanorystę atrado netikėtai, tačiau džiaugiasi suteikta galimybe padėti šalį užklupusios pandemijos metu.

Koronaviruso karštojoje linijoje į žmonių užklausas telefonu atsakinėjęs ir į mobiliąsias patikros stoteles juos registravęs R. Savickas teigia, kad geriausias atlygis – savanorystės metu lydintis vidinis jausmas. „Vienas iš daugelio dalykų, kodėl savanorystė man yra svarbu – tai vidinis jausmas, kadangi esu pasirinkęs studijų programą, kuri susijusi su pagalba žmonėms.“

Kauno kolegijos studentas džiaugiasi, jog koronaviruso karštojoje linijoje savanoriauja daug jaunų žmonių. „Atvykęs savanoriauti į koronaviruso karštąją liniją 1808 nudžiugau pamatęs daug jaunų veidų. Taip pat labai noriu pasidžiaugti Kauno kolegijos bendruomene, kadangi laikui bėgant pamatydavau vis daugiau žmonių iš šios aukštosios mokyklos.

Savanorystę siūlyčiau išbandyti kiekvienam. Tai padeda pažinti ir suprasti pačiam save, suformuoja žmogaus asmenybę. Taip pat, savanorystės metu įgyta patirtis visada pravers ateityje – nesvarbu, ar tai būtų darbo paieška, ar kita gyvenimiška situacija“, – drąsindamas išbandyti savanorystę, pokalbį užbaigia Kauno kolegijos studentas R. Savickas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių