"Aš tų blusų nemačiau. Administratoriai nebežino, kaip žmones už nieką apmokestinti, tad jau ir blusos eina į apyvartą", – pyko daugiabučio gyventojas Romualdas.

Abejoja būtinybe

Į "Kauno dieną" kreipėsi Kovo 11-osios g. 31-ajame name gyvenantis Romualdas suabejojęs, kad jų daugiabučio rūsiuose tikrai yra blusų. Romualdas tikino pats einantis į rūsį, ten laiko stiklainius ir kitus mažai reikalingus namų apyvokos daiktus, tačiau blusų rūsyje neregėjęs.

"Paskutinį kartą blusą mačiau paveiksliuke mokyklos laikais, net negalėčiau pasakyti, kaip tiksliai ji atrodo", – aiškino Romualdas.

Vyrą papiktino daugiabučio administratoriaus "Būsto valda" pranešimas dėl blusų naikinimo. "Tą lapą su informacija apie tai, kada ir už kokią kainą bus naikinamos blusos, laiptinėje priklijavo likus parai iki numatytų darbų. Pagal civilinį kodeksą, informuoti privalo prieš penkias dienas, atsiklausti, ar neprieštaraujame, paaiškinti, iš kokių pinigų bus apmokami darbai. Jie mūsų apie tai laiku neinformavo. Tai jau žmonių ignoravimas", – tokį administratoriaus elgesį gyventojas vadino pasityčiojimu.

Pasak Romualdo, jis pateikė "Būsto valdai" dvylikos gyventojų pasirašytą kreipimąsį, kad jie nesutinka mokėti už darbus, kurių neprašė atlikti. Tačiau atskriejo vadybininko atsakymas, esą yra daugiau nei 50 proc. gyventojų sutikimas. Tiesa, to sutikimo, Romualdas tikino, neregėjęs.

Galiausiai gyventoją pasiekė aiškinimas, kad blusas naikinti paprašė šiluminį mazgą rūsyje prižiūrintis žmogus. "Jie patys paskyrė šiluminio mazgo prižiūrėtoją ir jo prašymu naikinamos blusos. Daugybę metų nebuvo jokių blusų. Negaliu teigti, bet gal jie draugai ir nori paimti papildomų pinigų iš gyventojų", – svarstė Romualdas.

Kaunietis suskaičiavo, kad už šilumos mazgo, karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą namo gyventojai kas mėnesį sumoka beveik 251 eurų – daugiau nei 3 tūkst. eurų per metus. "Tegul geriau prižiūri jiems patikėtą turtą ir nereikės blusų ieškoti, kur jų niekada nebuvo", – nenusileido Romualdas.

Paaiškėjo kaltininkai

Kaip paaiškėjo vėliau, blusos minėtame Kovo 11-osios daugiabutyje naikinamos ne pirmą kartą. Kaip įvardijo "Būsto valda" mokesčių lapeliuose gyventojams "kiti valymo darbai", blusos buvo naikinamos dar šių metų liepą. Tiesa, suma buvo daug kuklesnė – apie 270 eurų. Romualdas neabejoja, kad daugiabučio gyventojams padalijus šią sumą, išėjo vos po kelis eurus, tad žmonės taip jautriai nereagavo.

Pabandė 270 eurų paimti. Pavyko. Po kelis eurus žmonės sumokėjo, tad kodėl nepaimti daugiau.

"Pabandė 270 eurų paimti. Pavyko. Po kelis eurus žmonės sumokėjo, tad kodėl nepaimti daugiau, – tęsė Romualdas. – Mes kaip bankomatai. Reikiamą sumą surašė ir mes sumokame. Niekas mūsų neklausia, ar reikia, ar ne."

Kiek kitaip blusų naikinimo operaciją aiškina "Būsto valdos" atstovė spaudai Jolanta Venskutė. Aiškėja, kad konflikto kaltininkės – katės. "Prie 31-ojo daugiabučio gyventojai itin dažnai šeria kates, todėl blusų problema jau buvo įsisenėjusi. Iš pradžių dezinfekciją atlikome tik šilumos punkte dar liepos pradžioje, bet tai efekto nedavė", – dėstė J.Venskutė.

Pasak "Būsto valdos atstovės, kenkėjų naikinimo darbus atliekanti specializuota įmonė "Dezinfa" galiausiai rekomendavo išpurkšti visų šešių namo laiptinių rūsio patalpas. Minėtame daugiabutyje yra šešios laiptinės. Esą penkių laiptinių rūsius pavyko sklandžiai dezinfekuoti su pačių savininkų pagalba, o viena laiptinė jau dezinfekcijos dieną atnešė prašymą jų laiptinėje to nedaryti.

Kritikuotina globa

"Dezinfekciją vykdome dėl pačių gyventojų – juk jie čia gyvena. Mes tik administruojame jų daugiabutį ir kai sulaukiame kreipimosi, reaguojame. Bendrose patalpose privalo būti užtikrintos higienos normos, delsti tikrai nereikėtų. Kitu atveju savininkai rizikuoja blusomis ilgainiui užveisti ir savo butus", – grėsmes aiškino J.Venskutė.

Atstovė atkreipė dėmesį, kad blusos įsiveisė dėl bešeimininkių kačių, kurias globoja dalis gyventojų. Esą tai ne tik aprašomo namo problema. Toje pačioje gatvėje esančio kito daugiabučio gyventojai patys kreipėsi pagalbos dėl blusų. Dažnai pasitaiko, kad bešeimininkių kačių globa tampa konfliktu tarp gyventojų – vieni prieštarauja kilniai kaimynų misijai, kiti stoja piestu už gyvūnų teisę gyventi.

Tačiau bešeimininkės katės neretai apsigyvena rūsiuose, į kuriuos patenka pro nesandarius langus arba jų angas, nes langų kartais visai nebūna. Pasak "Būsto valdos" atstovės, kartu su gyvūnais blusos patenka į rūsius, o ten joms palankiausia veistis šilumos punktuose.

Atstovė neslėpė, kad daugeliu atveju į būsto administratorių dėl blusų kreipiasi šilumos ir karšto vandens ūkį prižiūrinti įmonė, esą specialistai nebegali tinkamai atlikti savo darbo dėl punkte knibždančių blusų.