Labiausiai džiuginanti šiųmetinių pirmokėlių statistika. Jų Kauno mieste 344-iais daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad 3321 mažasis kaunietis pirmą kartą sės į tikro mokinuko suolą. Švietimo skyriaus atstovai primena, kad statistika preliminari, nes pirmą mokslo metų mėnesį dar gali vykti nedidelių pokyčių.

Taigi preliminarūs skaičiai tokie: į mokyklas keliaus beveik 12,3 tūkst. pradinukų, per 10 tūkst. 5-8 klasių moksleivių. Gimnazistų skaičius nesiekia 10 tūkst. Vietos Kauno mokyklose atsiranda ir iš emigracijos grįžusiems miesto gyventojų vaikams. 2018 metų duomenimis, į Kauną iš užsienio grįžo 153 mokiniai. Iš jų – 67 lietuviai ir 86 kitataučiai.

Labiausiai džiuginanti šiųmetinių pirmokėlių statistika. Jų Kauno mieste 344-iais daugiau nei pernai.

„Mokiniai daugiau ar mažiau moka lietuvių kalbą, todėl šis barjeras tikrai įveikiamas. Be to, vaikai ypač greitai mokosi kalbos. Kaune yra pasitaikęs tik vienas atvejis, kai Italijoje šeimą sukūrusi lietuvė grįžo į Lietuvą ir vaikai nekalbėjo gimtąja kalba, tačiau bendromis pastangomis jiems buvo sudaryta speciali programa ir netrukus mažyliai jau kalbėjo lietuviškai“, – apie grįžusiųjų integraciją pasakojo V.Mažeika.

Kauno miesto savivaldybės iniciatyva įgyvendinamos specialios priemonės, skirtos efektyviam sugrįžusių mokinių tolesniam ugdymui. Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje ir Jono Jablonskio gimnazijoje vykdomas dvikalbis ugdymas, o nuo 2020 metų startuos tarptautinio bakalaureato programos.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija turi įdirbį plėtojant vokiečių kalbos mokymą. Kauno A. Puškino gimnazija ugdo įvairių tautybių vaikus – tiek grįžusius iš emigracijos, tiek ir atvykusius iš kitų šalių gyventi Lietuvoje.

Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras numato mokyti laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat svetur gyvenančius mokinius nuotoliniu būdu. Tam bus pasitelkta virtuali mokomoji aplinka „Moodle“. Į šią platformą bus įkeltos mokytojų parengtos pamokos. Šio projekto įgyvendinimas jau derinamas su švietimo, mokslo ir sporto ministru.

3362 kauniečiai pasirinko mokytis Kaune esančiose privačiose ugdymo įstaigose. Jų mieste yra net aštuonios.

Švietimo skyriaus vedėjas V.Mažeika atkreipė dėmesį į tam tikrus pokyčius. „Nepavadinčiau to naujove. Švietimo ministras patvirtino naujuosius ugdymo planus. Pasikeitimas toks, kad dalykui skirtų pamokų skaičius nurodytas metams arba net dvejiems, todėl dalykui skirtų valandų skaičiumi mokykla gali disponuoti laisviau“, – dėstė V.Mažeika.

Pasak vedėjo, mokymas gali būti organizuotas taip, kad vaikai per dieną mokytųsi dviejų ar trijų dalykų. Tarkime, vieną dieną vyktų tik matematikos ir lietuvių kalbos pamokos, o kitą dieną kitos. Mokyklos raginamos laisviau ir kūrybiškiau organizuoti mokymosi procesą, nors pagrindinė ugdymo forma išlieka pamoka.