R. Kalantos atminimas pagerbtas ir netradiciniu žygiu per Kauno vietas, siejamas su juo

Šį R.Kalantos, kurio pasiaukojimo 50-mečiui skirti renginiai vyks Kaune visą savaitgalį, pagerbimo žygį organizavo VšĮ „Gražinkime Kauną“. Ir, anot jos direktoriaus Deimanto Ramanausko, tai pirmas kartas, kai jie organizuoja tokį vieno asmens pagerbimo žygį.

Portalui kauno.diena.lt D.Ramanauskas pasakojo, kad ši idėja kilo, vedant Veršvų gimnazijos, anksčiau buvusios 18-ąja vidurine, kurioje mokėsi R.Kalanta, moksleiviams ekskursiją apie Vilijampolės istoriją. Tada ir kilo mintis surengti atskirą ekskursiją apie šį Lietuvos istorijoje savo pėdsaką palikusį Vilijampolės gyventoją, nes dar nemažai kauniečių, ypač jaunesnio amžiaus, kurie nežino, kur gyveno R.Kalanta, ant kurio buvusių namų Panerių gatvėje šiandien kabo memorialinė lenta. Šio medinuko kaimynystėje gyvena ir pats D.Ramanauskas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Norintieji pražygiuoti specialiai R.Kalantos pagerbimui sudarytu maršrutu, tik šį kartą – nuo Muzikinio teatro sodelio iki jo buvusių namų, kviesti šiandien 17 val. rinktis šalia jam skirto paminklo Kauno muzikinio teatro sodelyje – apytikslėje jo surengto protesto vietoje, nes tuometė valdžia bei šios jėgos struktūros iš karto pradėjo viską naikinti bei slėpti. Ir net pakeitė šio parkelio planą, kad žmonės negalėtų susirinkti R.Kalantos protesto vietoje ir jį pagerbti. Net paminklą ant R.Kalantos kapo Romainiuose leista pastatyti tik po dešimties metų. O šio laisvės šauklio atminimą leista įamžinti jau tik po 90-ųjų, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę.

Minėtame apie šešių kilometrų maršrute, kurį ketinta įveikti per pusantros valandos, planuoti du sustojimai Kauno senamiestyje. Pirmasis – Rotušės aikštėje, šalia Maironio lietuvių literatūros muziejaus, kur, anot žygio organizatorių, veikė vienintelė tada degalinė pakeliui iš R.Kalantos namų į Muzikinio teatro sodelį, kurioje, kaip įtariama, jis ir apsirūpino benzinu. Nes, kaip pasakojo R.Kalantos draugai, sutikę jį tądien gatvėje, jis traukė link Senamiesčio su tuščiu trijų litrų stiklainiu.

Kitą stotelę žygio organizatoriai planavo prie Kauno pilies, tiksliau – prie šalia jos esančios Vyčio skulptūros – „Laisvės karys“. Ten ketinta išsamiau papasakoti apie R.Kalantos protesto padarinius ir disidentinę kovą už Lietuvos nepriklausomybę.

Žygio finišo vietoje – prie jau minėto Panerių gatvės 34 numeriu pažymėto medinuko, kuriame prieš 50 metų gyveno 19-metis R.Kalanta, buvo suplanuotas meninis jo pasiaukojimo paminėjimas. Į jį kviesti ir tų įvykių liudytojai – vietiniai muzikantai. O žygio organizatoriai jo dalyviams buvo parengę muzikinį įrašą – ne per seniausiai aptiktą nežinomo dainuojamosios poezijos autoriaus kūrinį apie R.Kalantą. Kaip manoma, ši daina buvo sukurta praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pabaigoje bei dešimtojo pradžioje. Be to, naršant internete, jiems pavyko aptikti keturis R.Kalantai skirtus eilėraščius, kuriuos ketinta perskaityti prie jo atminimo akmens Vilijampolėje – šalia jau minėto Panerių gatvės medinuko.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Anot VšĮ „Gražinkime Kauną“ direktoriaus D.Ramanausko, paskelbus apie šį žygį socialiniame tinkle „Facebook“, juo susidomėjo virš 100 žmonių. „Tačiau, paprastai, susirenka tik apie 20 procentų“, – neslėpė pašnekovas.

Šiandien apie 17 val. prie paminklo R.Kalantai Kauno muzikinio teatro sodelyje buvo susirinkę apie dešimt žmonių. Įvairaus amžiaus, nors jaunesnių, kurie gimė jau po Kalantinių, buvo daugiau.

Vienas iš jų – dar prieš porą metų vilniečiu buvęs 33-ejų metų marketingo specialistas Maris prisipažino, kad atėjo į šį žygį, nes jam buvo įdomu, ką „Gražinkime Kauną“ papasakos naujo apie R.Kalantą, nes tai – jau ne pirma ekskursija, kurioje jis dalyvauja, ir šios visada būna labai įdomios. Maris teigė, kad pirmą kartą išgirdo apie R.Kalantą vaikystėje – iš tėvų. Ir jau nepamena, kokiomis aplinkybėmis. Mario draugė – architektė Laura papildė, kad šis žygis jiems buvo vienintelė proga sudalyvauti šį savaitgalį Kaune vyksiančiuose R.Kalantos pagerbimo renginiuose, nes rytoj jie išvyksta.