Šiomis dienomis penkioliktąjį gimtadienį pažyminti Lietuvos šaulių sąjungos štabo Garbės sargybos kuopa džiugina ne tik kauniečių akis ir širdis.

Žadina pasididžiavimą

"Tai iš tiesų rinktiniai vyrai – negali akių nuo jų atitraukti. Jie žadina pasididžiavimą uniformuota visuomenės dalimi, jos pagarba tarpukario tradicijoms", – kalbėjo įžvalgi garbaus amžiaus kaunietė, atėjusi į Karininkų ramovės renginį, skirtą Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) štabo Garbės sargybos kuopos (GSK) penkiolikos metų sukakčiai.

Moteris, atkreipusi dėmesį į GSK pagarbą tradicijoms, iš tiesų buvo įžvalgi ir neklydo – išlakūs šios kuopos vyrai į Karininkų ramovės salę įžygiavo vilkėdami tarpukario Lietuvos analogiškos kuopos apranga. Atkurta ir visa likusi šios kuopos ekipuotė. Tuo pasirūpino istorikas Arvydas Pociūnas.

Vadovavosi tarpukario šaltiniais

Prie atsikuriančios LŠS lopšio stovėjęs pirmasis jos vadas Gediminas Jankus sakė, kad Garbės sargybos kuopos idėja išaugo iš LŠS atkūrimo metais įsteigto Apsaugos būrio, kuris anuomet, dar esant sovietų kariuomenei Lietuvoje, prižiūrėjo tvarką įvairiuose tūkstantiniuose mitinguose, kituose renginiuose. Kai SSRS kariuomenė buvo išvesta, pakito Apsaugos kuopos paskirtis ir uždaviniai.

"Mūsų kuopa atsirado 2000 m. kovo 1-ąją LŠS vadovavusio plk. Jono Gečo ir LŠS nario A.Pociūno iniciatyva. Būtent Arvydas atrado istoriniuose šaltiniuose, kaip tarpukariu atrodė GSK – kokią uniformą vilkėjo, kokį apavą avėjo, kokias pirštines mūvėjo, kokia buvo kepurė ir ginklai. Be to, jam pavyko surasti net ir tarpukario siuvėją, siuvusį kuopai aprangą. Žodžiu, pirmame viešame mūsų pasirodyme prieš penkiolika metų kuopa, vadovaujama A.Pociūno, atrodė taip, kaip tarpukariu", – aiškino dabartinis kuopos vadas Saulius Slavinskas.

Pasak A.Pociūno, identiška tarpukario kuopai ginkluotė – mauzeriai, šautuvai su durtuvais, kardai – gauti iš kelių Europos šalių, kuriose buvo likusių tokio tipo ginklų. "Pirmam viešam pasirodymui ruošėmės ilgai ir atidžiai. Siekiau, kad vyrai žygiuotų taip, kaip tarpukariu, – keltų ištiestą koją 30 centimetrų nuo žemės. Ir šios mūsų pastangos nenuėjo veltui – mus visuomenė sutiko labai palankiai", – teigė A.Pociūnas, o jo žodžius patvirtino S.Slavinskas.

Treniruojasi kiekvieną savaitę

Kaip sakė S.Slavinskas, Lietuvos kariuomenės išankstinė nuomonė apie LŠS Garbės sargybos kuopą buvo skeptiška, tačiau pirmą kuopos pasirodymą visuomenė sutiko labai palankiai. "Atsimenu, 2000 m. rudenį nuvykome į Šiluvos atlaidus, kur buvo meldžiamasi už karius. Kai žygiavome bažnyčios link tarpukario Lietuvos kariuomenės žingsniu, tiesdami koją, mačiau ašaras braukiančias garbaus amžiaus moteris – mes priminėme joms anų laikų kariuomenę ir jų jaunystę. Kai išėję iš bažnyčios bendravome su žmonėmis, išgirdome daug komplimentų. Po to grįžome į Kauną ir ten ėjome Laisvės al. – vėl išgirdome daugybę pagyrimų. Jie buvo skirti ir LŠS Vėliavų apsaugos kuopai su metaliniais šalmais. Beje, net užsieniečiai, viešėję restorane "Miesto sodas", pakilo nuo stalų ir susižavėję stebėjo mūsų žygį Laisvės al. Visa tai bylojo, kad mūsų pasirinkimas – puoselėti prieškario tradicijas – buvo teisingas", – sakė S.Slavinskas.

Pašnekovas prisiminė ir dieną, kai Kaune Garbės sargybos kuopai teko ilgai stovėti nejudant. Berniukas, užvertęs galvą ilgokai stebėjęs uniformuotus vyrus, staiga nubėgo pas tėvus, garsiai su nuostaba šaukdamas: "Mama, jie gyvi, jie gyvi!" Tam, kad vaikui kiltų abejonės dėl kuopos vyrų tikrumo – gyvi jie ar tik statulos – jiems tenka kiekvieną savaitę ne po vieną valandą mokytis įvairių rikiuotės elementų.

Rinktiniai vyrai

A.Pociūno atmintin įsirėžė vienas pirmųjų kuopos pasirodymų Vilniuje, kur vyko LŠS jaunimo žaidynės. Tuomet GSK žygiavo, kaip tai darė Lietuvos kariuomenė 1939 m. spalį, pro Aušros vartus į pamaldas. "Mačiau, kokį didžiulį įspūdį vilniečiams padarė mūsų kuopa, jos apranga, žygiavimas. Ir tai natūralu, nes LŠS ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopų braižas yra labai skirtingas – mes atkūrėme tarpukario tradiciją", – aiškino A.Pociūnas.

Priminsime, kad Garbės sargybos kuopos šauliai dalyvauja valstybinėse, miesto, tautinėse šventėse, visuomeninių organizacijų iškilminguose renginiuose, paminklų, memorialinių lentų atidengimo ceremonijose, karininkų, šaulių, garbingų asmenų laidotuvėse, vestuvėse, pasitinka į Istorinę prezidentūrą Kaune atvykstančius mūsų valstybės vadovus, užsienio šalių garbingus svečius.

Šiuo metu GS kuopoje yra 30 rinktinių įvairių profesijų vyrų, kurių ūgis svyruoja nuo 180 iki 195 cm. Nauja jų ekipuote prieš porą metų pasirūpino Kauno miesto savivaldybė. S.Slavinskas patvirtino, kad dabar labai daug pageidaujančiųjų tapti LŠS nariais, tačiau tik trečdalis jų ištveria iki bandomojo laikotarpio pabaigos. Dar sunkiau tapti Garbės sargybos kuopos nariu, tačiau S.Slavinskas pasidžiaugė augančia pamaina – 35 šauliukais.