Prognozuojama, kad 2050 m. Žemėje gyvens beveik 10 mlrd. žmonių – 3 mlrd. daugiau, nei yra dabar. Badausime ar ne, priklausys nuo nūdienos sprendimų. Vieno iš renginio organizatorių, bendrovės "ART21" vadovo Augusto Alešiūno, nuomone, Lietuva gali tapti agroinovacijų šalimi, nes yra ne tik agrarinis kraštas, nestokojantis pažangių ūkių, bet ir turintis daug aukštųjų technologijų specialistų: inžinierių, mokslininkų ir technologinių kompanijų.

"Sujungus ūkininkavimo, robotikos, dirbtinio intelekto, duomenų analizės, inžinerijos ir verslo žinias galima sukurti pirmąjį lietuvišką "vienaragį". Visą Lietuvą galima traktuoti kaip smėlio dėžę arba pilotinę šalį, kurioje ištestavus technologijas, galima jas perteikti į kitas didesnes šalis Europoje, eksportuoti į JAV ar Australiją", – mano verslininkas.

Idealiausia vieta

"Pakaunė yra žemdirbių ir agroverslo meka, pradedant mokslo įstaigomis, baigiant verslais, asocijuotomis struktūromis, kurios rūpinasi žemdirbiais. Kauno rajonas – Lietuvos centras ir širdis, geresnės vietos pirmajam agroinovacijų hakatonui surasti neįmanoma", – tvirtino A.Alešiūnas.

Pasak Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojo Antano Nesteckio, 25 proc. pakaunės gyventojų yra susiję su žemės ūkiu. "Pažangūs yra ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės. Viena moderniausių – "Lytagros" ŽŪB – jau seniai gyvulininkystės fermose pasitelkė robotus, inovacijas taiko ir stambiausi ūkininkai Romualdas Majeras ir Romas Majauskas, dirbantys kelis tūkstančius hektarų žemės", – vardijo vicemeras.

Žemės ūkio produkcijos ir maisto poreikis yra didžiulis, nes gyventojų populiacija Žemės rutulyje auga. Ūkininkai tam ruošiasi.

Kauno rajone yra susitelkusios aukštosios mokyklos: Akademijoje – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Girionyse – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, o Babtuose veikia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas. Prie greitkelio telkiasi patys stambiausi technikos pardavėjai, pradedant EWA Kumpių kaime ir baigiant "Agrokoncernu" Babtuose.

"Šiandien ūkininkai labai aiškiai sako, kad svarbus ne vien tik prikultas grūdų kiekis, bet ir sąnaudos žemės ūkio produkcijai pagaminti. Žemės ūkio produkcijos ir maisto poreikis yra didžiulis, nes gyventojų populiacija Žemės rutulyje auga. Ūkininkai tam ruošiasi", – kalbėjo A.Nesteckis.

Vidutinis rezultatas netenkina

Pirmojo hakatono temų spektras platus: dirbtinis intelektas, spektrometrija, robotika, tikslioji žemdirbystė. "Mes norime pabrėžti, kad akvakultūros Lietuvoje taip pat yra svarbi šaka, todėl lauksime startuolių ir komandų, kurie dirba šioje srityje", – sakė A.Alešiūnas.

Tematinio renginio Raudondvaryje metu į komandas bus buriami skirtingų kompetencijų dalyviai (tarkime, ūkininkas, agronomas, programuotojas, inžinierius ir architektas), kurie dvi dienas kartu kurs naują produkto ar technologijos koncepciją, prototipą arba idėją, galinčius pakeisti žemės ūkio technologijas ir inovacijas.

"Kadangi tai pirmasis toks renginys Lietuvoje, vidutinio rezultato būti negali. Bus arba labai gerai, arba labai blogai, – šypsojosi A.Alešiūnas. – Jau dabar matome, kad registruojasi labai daug komandų. Joms keliamas pagrindinis reikalavimas – pristatyti arba sukurti ką nors naujo, kas galėtų žemdirbiams ar agroverslo atstovams pagerinti kasdienybę ir gyvenimą."

Trijų geriausių komandų laukia piniginiai prizai, bet tai, pasak renginio organizatorių, yra tik skatinamoji priemonė. "Hakatono dalyviai per dvi hakatono dienas galės bendrauti su dvidešimčia mentorių iš penkių ES šalių, kurie perteiks savo žinias, patirtį. Antras svarbus momentas: laimėtojai gaus iki 6 mėnesių akseleravimo ir inkubavimo programas iš mūsų partnerių ir organizatorių įsteigtų prizų. Ekspertai ir savo sričių specialistai laimėtojams padės vystyti koncepciją ar prototipą iki realaus produkto ar technologijos lygio", – tvirtino A.Alešiūnas.