Šiuo metu sodelyje vyksta rekonstrukcija, bet šiandien statybininkai patraukė tvoras, kad žmonės galėtų patekti prie paminklo. Gėlių kviečiama padėti ir prie R.Kalantos namo Vilijampolėje bei ant kapo Romainių kapinėse.

1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis R.Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs "Laisvę Lietuvai!", pasidegė. R.Kalanta ligoninėje mirė. Lietuvoje tai pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis. R.Kalantos susideginimas sukėlė didelį atgarsį ir tapo impulsu pasipriešinimams bei paskatino jaunimo grupes protestuoti prieš sovietinę okupaciją.

Vilmanto Raupelio nuotr.

R.Kalantos žūties išvakarėse Seimas nutarė 2022-uosius paskelbti šio laisvės šauklio metais.

Sprendimas priimtas siekiant pažymėti R.Kalantos žūties 50-metį ir skatinti Lietuvos visuomenę domėtis istorine praeitimi.

R.Kalantos Laisvės fakelas visiems lietuviams priminė, kad išsilaisvinimo kova tęsiama.

"Romo Kalantos pasiaukojimas sukėlė pasipriešinimą visai sovietinei santvarkai, todėl kiekvienas suprantame šios aukos prasmę Lietuvos išsilaisvinimui", – teigė Seimo narys Andrius Kupčinskas. R.Kalantos įkvėpti tūkstančiai žmonių žygiavo Kauno gatvėmis ir skandavo "Laisvę Lietuvai!" Antisovietiniai neramumai Kaune po R.Kalantos žūties buvo vieni gausiausių Sovietų Sąjungoje. Prieš beveik 50 metų įvykusi precedento neturinti žmogaus asmeninė tragedija ir toliau skatino Lietuvos išsivadavimo siekį, vėliau peraugusį į Sąjūdį.

1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis R.Kalanta apsipylė benzinu ir, sušukęs "Laisvę Lietuvai!", pasidegė. (L. Miknevičiaus nuotr.)

"R.Kalanta – didvyris. Didvyris, kuris iš begalinės meilės savo šaliai, protestuodamas prieš tuometį sovietų režimą ir kovodamas dėl laisvos Lietuvos, paaukojo savo gyvybę. Jo veiksmai nebuvo bevaisiai: niekas tuo laiku taip nesustiprino Lietuvos bendrystės jausmo kaip R.Kalantos auka. Sovietai tikėjosi, kad, susidorojus su Lietuvos partizanais, laisvės kova Lietuvoje jau baigta. Tačiau R.Kalantos Laisvės fakelas visiems lietuviams priminė, kad išsilaisvinimo kova tęsiama ir pakeliui su "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika" nuvedė tautą į Sąjūdį", – teigė A.Kupčinskas.